INTERVIU: K.Kemzūra: stengsiuosi darbais įrodyti, jog esu vertas Lietuvos rinktinės

Vienintelis kandidatas treniruoti Lietuvos nacionalinę vyrų krepšinio rinktinę Kęstutis Kemzūra sako, kad didelių dvejonių, ar dirbti Latvijoje, ar vadovauti Lietuvos komandai neturėjo. Jo prioritetas aiškus. „Aš manau, kad mano pasirinkimas aiškiai parodo. Daug kas turbūt sutiks, kad Lietuvos rinktinė vertinama aukščiau nei Latvijos ir su ja galima tikėtis aukštesnių rezultatų. Be to, aš esu lietuvis“, - pirmadienį DELFI konferencijoje teigė 39-erių metų treneris.

Ar Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) sutartis su K. Kemzūra bus pasirašyta paaiškės lapkričio 5-ąją dieną.

„Šitame versle, kol sutartis nepasirašyta, mes negalime sakyti, kad aš tikrai būsiu treneris. Viskas krypsta to link, kad mes viską susiderinsime su federacija ir aš pasirašysiu šį kontraktą“, - paaiškino treneris. – Aš tikrai suprantu, ką reiškia krepšinis Lietuvoje, pergalės ir pralaimėjimai. Aš stengsiuosi atkoduoti visa save, kad tos pergalės būtų. Aš stengsiuosi darbais įrodyti, kad esu vertas rinktinės“.

Atsakomybės nevengs

K. Kemzūra sakosi nevengsiąs atsakomybės ir lietuviams krepšininkams bus toks pat griežtas, kaip ir latviams.

„Tai yra mano profesijos juodoji pusė. Jei komandai nepasiseks, treneris turės prisiimti atsakomybę. Aš tą jau žinojau, kai rinkausi profesiją. Ir vis dėlto ją pasirinkau.

Latvijoje manau, kad neperlenkiau lazdos. Yra dalykai, kurių nutylėti negalima. Požiūris į savo ir kitų darbą, atsakomybės neturėjimas Latvijos rinktinėje man buvo nepriimtinas. Tarkime, likus savaitei iki pagrindinių varžybų, drausmės pažeidimas yra nepaaiškinama“.

K. Kemzūra nesureikšmina buvusių savo konfliktų su krepšininkais Rusijoje ir Latvijoje ir giria lietuvių žaidėjų sąmoningumą bei profesionalumą.

„Šie dalykai turbūt rodo, kad aš esu aktyvus, aš dirbu ir reaguoju į situacijas. Trenerio profesija yra tokia, kad jis turi spręsti konfliktus, išreikalauti iš žaidėjų to, ko jis nori. Iš to kyla mažesni ar didesni konfliktai. Aš manau, kad kiekvienas treneris tų konfliktų turi. Tai yra trenerio darbo kasdienybė.

Visų pirma, „Chimki“ komandą aš palikau ne dėl konflikto su Carlosu Delfino, o todėl, kad atsidūrėme aklavietėje, nes komanda nedemonstravo to krepšinio, kokio visi tikėjosi. Buvo du variantai: arba daryti pakitimus tarp žaidėjų, arba bandyti su nauju treneriu. Klubo vadovybė pasirinko antrąjį variantą.

Jeigu aš būčiau taip blogai dirbęs su Latvijos rinktine, tai nebūčiau gavęs pasiūlymo tęsti darbą...Lietuvos krepšininkai daug sąmoningesni ir profesionalesni“.

Suburs asistentus ir stebės žaidėjus

Pasak K. Kemzūros, kuris įsitikinęs, kad netikslinga būtų mokėti didžiulius pinigus už vardinį kvietimą į pasaulio čempionatą, o pirmieji uždaviniai jo tapus Lietuvos rinktinės treneriu būtų sudaryti trenerių štabą ir stebėti kandidatų žaidimą.

„Pirmiausia, sieksiu sudaryti trenerių štabą ir stebėsiu kandidatus į rinktinę. Pasiruošimas priklausys nuo to, kokiuose čempionatuose rinktinė žais. Būtų neteisinga mokėti tokius pinigus (už vardinį kvietimą – DELFI) tokiu sunkmečiu. Tai yra sportas ir turėtų lemti sportiniai principai.

Jeigu pasitvirtins, kad aš tapsiu treneriu, tai pirmiausia stebėsiu, kaip Lietuvos žaidėjai pasirodo klubuose ir kokia jų yra motyvacija atstovauti rinktinei“.

K. Kemzūra neįvardino kandidatų į savo asistentus ir yra atviras įvairiems variantams.

„Esu mintyse susidėliojęs keletą kandidatų, su kuriais pirmiausia norėsiu pasikalbėti, kai būsiu patvirtintas vyriausiuoju treneriu. Rimas Kurtinaitis ir Donas Nelsonas yra puikūs treneriai ir aš svarstysiu tas kandidatūras“.

Sudėtį skelbti – ankstoka

Skelbti rinktinės krepšininkų sudėtį, rinktinės stratego nuomone, dar ankstoka.

„Apie rinktinės sudėtį kalbėti ankstoka. Negaliu pasakyti, kad rinktinės sudėtis bus ta pati, kokia buvo Lenkijoje. Mantas Kalnietis yra vienas iš realių kandidatų. Jis talentingas ir turi puikias galimybes tobulėti.

Yra įdomių jaunų žaidėjų: Martynas Pocius, Martynas Gecevičius, Donatas Motiejūnas. Žiūrėsime, kaip seksis Mindaugui Katelynui.

Kokiame konkrečiame klube žaidžia krepšininkai - mano pasirinkimui į rinktinę tikrai jokios įtakos neturės. Nemanau, kad ir mano kolegoms tai turėjo įtakos. Manau, kad rinktinėje žaisti turi geriausi tuo metu Lietuvos krepšininkai, taip pat turintys ir geriausią motyvaciją. Amžius neturėtų būti pagrindinis kriterijus. Tam tikrose pozicijose bus konkurencija“.

K. Kemzūra nesibaimina, kad pripažinti rinktinės autoritetai-krepšininkai, pavyzdžiui, Šarūnas Jasikevičius, jam gali sukelti rūpesčių.

„Jeigu jis (Š. Jasikevičius - DELFI) bus geros fizinės formos ir motyvuotas, tai tvarkytis tikrai bus lengva. Jis yra profesionalas ir supranta, kas yra komanda ir kokie reikalavimai jai yra keliami. jeigu jis sutinka dalyvauti ir būti toje rinktinėje, jis turi paklusti trenerio reikalavimams“.

Treneris „nenurašo“ ir Žydrūno Ilgausko, ir Arvydo Macijausko kandidatūrų.

Tie patys kriterijai apie sportinę formą, sveikatos būklę ir motyvaciją, galioja ir Ž. Ilgauskui. Be to, reikėtų su juo pačiu pasikalbėti, gal žmogus jau nori baigti karjerą apskritai. Arvydo bėda yra tai, kad jis nežaidė ilgą laiką. Bet jo kandidatūra bus svarstoma“.

Nevertina LKF veiklos ir ankstesnių rinktinės trenerių darbo

K.Kemzūra nenori vertinti LKF veiklos ir ankstesnių rinktinės trenerių darbo.

„Čia klausimas - ne man“, - paklaustas apie LKF ir jos prezidento Vlado Garasto veiklą santūrus liko K. Kemzūra. - Aš asmeniškai galbūt kai ką būčiau daręs kitaip, tačiau man būtų neetiška komentuoti federacijos sprendimus.

Aš nenorėčiau komentuoti ir kolegų darbo. Tai yra nekorektiška iš mano pusės. Ką jie padarė blogai, manau, patys žino.

Bendrais bruožais, žiūrint iš šalies, sunku suprasti, kodėl Lietuvoje kilo toks didelis ažiotažas ir buvo tiek daug kalbų (apie gerus rinktinės rezultatus – DELFI), net medalių sirgaliai iš rinktinės tikėjosi. Tas ažiotažas sukėlė ir didesnį emocinį spaudimą žaidėjams“.

Lenkijoje – trūko lyderio

K. Kemzūra pastebėjo, kad Lietuvos rinktinei Europos čempionate Lenkijoje stigo aiškaus lyderio.

„Mes turime pakankamai aukštos klasės žaidėjų, tačiau lyderio problema iš tiesų Lenkijoje buvo. Lyderiu reikia tapti, tam reikia laiko. Ramūno Šiškausko, Š. Jasikevičiaus, Rimo Kaukėno trūkumas aiškiai atsiliepė mūsų komandai. Tokio lyderio, kuris vienas gali ištempti komandą sunkiais momentais, arba ją uždegti, mobilizuoti, trūko.

Žmonių supratimas apie lyderį dažnai apsiriboja pelnytų taškų skaičiumi per varžybas. Bet yra daug kitų dalykų, kurie yra nemažiau svarbūs: komandos draugų pasitikėjimas, sugebėjimas sukurti situaciją sau ir draugams, lyderio charakteris".

DELFI skaitytojų pašnekovas nekritikavo ir galimų šalies rinktinės komplektavimo spragų.

„Po čempionato lengva sakyti, kas būtų buvę geriau... Treneriai pasirinko vadovaudamiesi savo stebėjimais, o ne simpatija ar antipatija. Nei vienas treneris nepaliks žaidėjo, jei galvos, kad jis gali padėti komandai. O kalbant apie Paulių Jankūną ir Dainių Šalengą, - jie man patinka kaip žaidėjai“.

Treneris K. Kemzūra galvoja, kad rinktinės buvęs įžaidėjas Andrius Mažutis buvo aršiai puolamas nepelnytai.

„Aš manau, kad šis krepšininkas nepelnytai yra užsipuolamas ir linksniuojamas. Aš manau, kad jis darė viską, ką gali, geriausio, tačiau jo galimybės yra ribotos“.

Sieks išsikovoti autoritetą

K. Kemzūra savo mokytoju krepšinyje laiko Steponą Kairį, pripažįstą, kad pats buvo tik vidutinis krepšininkas, o Lietuvos rinktinės trenerio autoritetą žadą išsikovoti.

„Mokytojų buvo daug, o vienas iš jų šilutiškis – S. Kairys. Ačiū, Šilutei. Aš kaip žaidėjas buvau tikrai labai vidutinis, nors buvau vienas iš tų, kuris sunkiai dirbo, bet man tikrai trūko talento. Kaip treneris laimėjau Rusijos taurę ir du sezonus buvau Rusijos čempionato prizininku.

Autoritetą reikia išsikovoti. Ir šioje srityje lengviausia būtų turbūt Jonui Kazlauskui. Bet aš manau, kad mano žinios, krepšinio supratimas ir patirtis, dirbant įvairiuose klubuose, turėtų man padėti“, - DELFI konferencijoje sakė K. Kemzūra.