INTERVIU: K. Petrukonis: "Manau, ateinantį sezoną ryškiai patobulėsiu"

23 metų 206 cm aukštaūgis Karolis Petrukonis papildė jaunos ir perspektyvios Vilniaus "Perlo" ekipos gretas.

Ilgą laiką JAV besimokęs krepšininkas džiaugiasi pasirinkimu rungtyniauti sostinės ekipoje. Apie tai, karjeros pradžią, "Techasą" bei kitus dalykus Karolis sutiko papasakoti BasketZone.lt skaitytojams. 

Papasakokite kaip prasidėjo jūsų kelias į didįjį krepšinį ?
Nuo pat mažens svajojau tapti krepšininku. Rimčiau sportuoti pradėjau būdamas 10 metų, kai įstojau į Šarūno Marčiulionio krepšinio mokyklą.

Kada pirmą kartą pagalvojote apie profesionalo karjerą?
Prieš išvykdamas į Ameriką nusprendžiau, jog savo gyvenimą noriu sieti su profesionaliu krepšiniu. Šio tikslo siekdamas ir išvykau.

Niekada nebuvo noro mesti profesionalųjį krepšinį?
Ne, niekada nebuvo.  Net ir būdamas paaugliu žinojau, kad norint kažką pasiekti, reikia į tai įdėti begalę laiko ir pastangų.

Kaip apibūdintumėte savo žaidimą?
Stengiuosi žaisti po krepšiu ir išnauduoti savo kūną, bei ,taipogi, padėti savo komandai kovoje po lenta.  Tiek po savo, tiek po varžovų krepšiu.

Galbūt tikite kokiais nors prietarais, turite kokių ritualų prieš rungtynes?
Jokių ritualų neturiu ir prietarais visiškai netikiu. Manau, gero krepšininko žaidimą lemia pasitikėjimas savo paties jėgomis bei pasiruošimas.

Daugumas krepšininkų teigia, jog aukščiausias profesionalo pasiekimas - žaidimas NBA. Ar sutinkate su šiuo teiginiu?
Sutinku. NBA žaidžia aukščiausio lygio krepšininkai ir galimybė žaisti šioje lygoje, mano manymu, yra didelė privilegija.

Ar turi savo krepšininko idealą ?
Neturiu.

Kaip atsidūrėte už Atlanto?
Išvažiavau per trenerį Stepą Kairį. Nuvykau pas jį į stovykla būdamas 17 metų. Treneris nutarė man suteikti progą vykti mokytis į JAV ir  po kurio laiko man rado ten mokyklą.

Už Atlanto praleidote penkerius metus. Nemanote, jog būtų buvę geriau studijuoti ir rungtyniauti Lietuvoje, o ne Amerikoje ?
Nemanau. Amerikoje per penkerius metus išmokau labia daug, ir ne vien krepšinio aikštelėje. Susiradau daug naujų draugu, išmokau anglų kalbą. Paragavau to amerikietiško gyvenimo ir, be abejo, gavau aukštajį išsilavinimą.

Nekilo minčių likti žaisti JAV?
Jei žaisti JAV, tai norėčiau rungtyniauti NBA. Vis dėlto esu realistas ir žinau, kad man dar trūksta daug patirties bei meistriškumo, jog ten žaisčiau.

Ar skiriasi trenerių metodikos Amerikoje ir Europoje?
Treneriai Amerikoje labiau akcentuoja žaidimą vienas prieš vieną, nesvarbu kokioje pozicijoje tu žaidi. Dėl to Amerikoje treneriai labai daug dėmėsio skiria žaidėjų fiziniam pasiruošimui bei jėgai.

Kurias rungtynes laikytumėte sėkmingiausiomis savo karjeroje?
Šių metų kovo mėnesyje vykusias rungtynes prieš Aisčius.  Manau, jos buvo kol kas geriausios mano karjeroje.

Praėjusį sezoną rungtyniavote Panevėžio “Techaso” klube. Kaip vertinate sezoną?
Manau, man labai pasisekė, jog turėjau galimybę žaisti “Techase”. Atvykau jau sezonui įpusėjus. Treneris pasitikėjo manimi ir leido nemažai žaisti. Dėl to jam esu labia dekingas. Taip pat šis laikotarpis man buvo galimybė iš naujo priprasti prie europietiško krepšinio stiliaus.

Ar klubas suteikė geras sąlygas tobulėti ?
Taip, be abejo. Gaila, kad pradėjau žaisti už “Techasą” taip vėlai. Manau jei būčiau su komanda nuo sezono pradžios, būčiau dar labiau patobulėjes.

Kitą sezoną rungtyniausite Vilniaus “Perko” ekipoje? Kodėl pasirinkote būtent šią ekipą?

“Perlas” manimi labia domėjosi. Be to, tai yra viena iš ekipų, kuri nori padėti savo žaidėjams tobulėti. Manau, jei artėjantį sezoną dar labiau patobulėsiu, man ateityje atsivertų daugiau “durų”.

“Techaso” klubas nesiūlė likti?
Deja, iš “Techaso” nieko negirdėjau.

Kokia yra jūsų, kaip krepšininko, svajonė?
Mano svajonė yra tobulėti ir geriau žaisti kiekvieną dieną. Kiekvienas krepšininkas kada nors pasiekia savo galimybių “lubas”. Aš tikiuosi, kad savo “lubas” pasieksiu dar negreitai.