INTERVIU: Kenkėjų regi ir išorėje, ir tarp saviškių

Įspūdingas Kauno „Žalgirio“ pasirodymas LKL finalo serijos ketvirtose rungtynėse aukštai iškėlė kartelę klubo savininkui. „Dabar man bus labai sunku rasti žaidėjų lygį atitinkantį specialistą. Tai gali užtrukti“, – teigė Vladimiras Romanovas.

„Jaučiuosi tarsi ištrūkęs iš velnio rankų“, – po ketvirtadienio mačo ištarė V.Romanovas.

Kauno komandos šeimininkas greta „Žalgirio“ atsarginių suolo stebėjo pergale 83:70 pasibaigusią dvikovą su Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa.

Be trenerio rungtyniavę kauniečiai Sporto halėje parodė kovingumo pavyzdį ir išlygino LKL finalo serijos rezultatą – 2:2.

Ne mažiau emocinga kova virė ir Halės tribūnose.

Žiūrovai skandavo V.Romanovą įžeidžiančius šūkius, kėlė plakatus ir galiausiai surengė improvizuotas eitynes, vaizduodami į beprotnamį surištą vedamą pasakos personažą Buratiną.

V.Romanovas, apsuptas keturių apsaugininkų, spektaklį stebėjo šypsodamasis ir paplojo eitynių dalyviams.

Po mačo žalgiriečių drabužinėje komandą pasveikinęs su pergale bankininkas iš Halės išėjo nešinas aistruolių dovana – vaizdo disku „Buratino nuotykiai“.

„Man taip pasisekė! Personažas, kuriuo sirgaliai mane pavadino, yra be galo simpatiškas.

Jis mažiukas, bet viską žino, ir jį visi pažįsta. Be to, jis turi auksinį raktelį“, – šypsodamasis kalbėjo V.Romanovas.

- Ar sirgalių akcija jūsų nenustebino?

- Buvau pasirengęs. Žinojau, kas to scenarijaus organizatoriai. Darius Maskoliūnas buvo tos akcijos dalyvis. Ir – nemenkas.

- Kodėl taip manote?

- Dabar manau, kad D.Maskoliūnas reiškėsi jau tada, kai kilo intrigos prieš Gintarą Krapiką, kai ant jo šaukė visa salė.Tada pas mus atėję aistruoliai įtikinėjo, kad pasitraukti trenerį privertė jie. Gal jie jau tada kalbėjo D.Maskoliūno žodžiais? Gal Darius juos įtikino ir tuo, kad vienas žaidėjas nepritaps prie ekipos, kad kitas žalgirietis netinka į mūsų komandos kapitonus.

Atsimenu sirgalių priekaištus: „Kam tu, durniau, pasirašei su juo sutartį? Juk jis jau senas.“

- Ar D.Maskoliūną atleidote dėl šių nesutarimų, ar dėl pasklidusių kalbų, esą jis buvo vienos lažybų bendrovės akcininkas?

- Tas asmuo – man neįdomus. Jis įdomus sirgaliams, kuriems prikalbėjo visokių nebūtų dalykų. Jis pribūrė ir Arvydui Saboniui, ir Šarūnui Marčiulioniui. Tegul su tuo melu ir gyvena.

- Kas, jūsų akimis, nulėmė žalgiriečių pergalę ketvirtajame finalo mače?

- Visada sakiau, kad negalima užgniaužti žaidėjų intelekto. Dainius Šalenga, Marcus Brownas, kiti buvo prislėgti buvusių trenerių nekompetencijos. Kai krepšininkai šitos naštos atsikratė, patys matėte, kaip viskas lengvai ėjosi.

- Ar Kauno ekipa jau parodė savo tikrąjį veidą?

- Mes pamatėme savo priešo veidą. O komandos veidą aš gerai žinojau. Juk aš pats ją surinkau. Žinojau, kad vyrai turi jėgų. Mačiau, kaip puikiai jie kovojo su Maskvos CSKA.

Visi kalba, kad Belgrado „Partizan“ – puikus komandos pavyzdys. Aš manau, kad „Žalgiris“ – geresnis pavyzdys.

- Gal žalgiriečiams apskritai nebereikia trenerių?

- Mąstote klaidingai. Dabar, kai žaidėjai išlaisvino savo gebėjimus, treneris yra ypač reikalingas. Ir būtų lengva parinkti vadinamąjį trenerį, nes tokių yra daugybė.

Bet dabar man kur kas sunkiau rasti strategą, atitinkantį „Žalgirio“ žaidėjų intelektą.

- Ar tai reiškia, kad naująjį komandos vairininką pristatysite tik po sezono?

- Savo priešams, kurie pažeidžia sporto taisykles, savo sumanymų neišduosiu. Galiu tiktai patarti: mokykitės iš manęs, iš Buratino. Jeigu yra sportas, reikėtų elgtis pagal sporto principus. Politikoje aš nedalyvausiu.

- Kur įžvelgiate sporto taisyklių pažeidimus?

- Man atrodo, kad „Lietuvos ryto“ žaidėjai sąmoningai mokomi laužyti mano žaidėjus. Jeigu vilniečiai pateks į Eurolygą, nežinau, ką ten veiks taip besielgianti komanda. Pažiūrėkite, kaip ringe daužosi boksininkai ir kaip po to nuoširdžiai glėbesčiuojasi. Jie laikosi garbės kodekso.

Tol, kol vilniečiai neatsiprašys traumuotų Traviso Watsono, Mirzos Begičiaus, M.Browno, kol nepaduos rankos nublokštam varžovui, manysiu, kad jie nesilaiko garbingo žaidimo kodekso.

- Tikitės atlaikyti ir varžovų, ir sirgalių spaudimą?

- Man buvo sunku laikytis savo tiesos. Bet tikėjau tuo, ką darau, kentėjau ir galiausiai pavyko nustumti mane slėgusį akmenį. O dabar man ant širdies – labai lengva. Dabar jau mąstau, kaip suburti ir išlaikyti pajėgią „Žalgirio“ komandą kitam sezonui.