INTERVIU: M.Balčiūnas: "Susivienyti per Europos čempionatą privalome visi"

2011 metus Lietuvoje turbūt pagrįstai galima vadinti krepšinio metais. Europos vyrų krepšinio čempionatas tikrai tarp svarbiausiu metų sporto įvykiu. Šalies krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas prisipažino, kad ši sporto šaka pagrįstai vadinama antrąja religija.

Tačiau tam yra ir objektyvių prielaidų: rezultatai ir pergalės kalba patys už save. Beje, M.Balčiūnas 15 min.lt pripažino, kad džiaugiasi bet kurios kitos sporto šakos pergalėmis: galėtume lygiuotis į dar mažesnę Slovėniją, kuri puikiai pasirodo ne tik krepšinio, bet ir daugelio kitų komandinių sporto šakų varžybose.

 – Ko federacija laukia iš artėjančių 2011–ųjų?

– Be abejo, laukiame pergalių, O kad jos būtų pasiektos, reikalingas didžiulis įdirbis. Tas įdirbis didžiąją dalimi priklauso nuo federacijos, bet prie jų galime prisidėti visi. Ir pergalės – nebūtinai sportinės. Organizacine prasme irgi laukia įvairūs iššūkiai. Pirmiausia – Europos vyrų čempionatas.
Pirmiausia – būtina labai gerai surengti čempionatą, kad jo metu būtų pristatyta Lietuva, parodyta tai, ką turime geriausi, visos arenos turi būti pilnai parengtos. O čempionatas nebus vykęs, jeigu jame nebus sportinių pergalių. O po šių metų sėkmės pasaulio čempionate lūkesčiai, be abejo, bus didžiuliai. Svarbiausia – suvaldyti šią situaciją, pasirinkti teisingiausią rinktinę ir pasiekti maksimalų rezultatą. Mes nesikratome asmeninės atsakomybės, nes federacija aktyviai dalyvauja šiame procese.

– Ar daug likę organizacinių rūpesčių?

– Situacija tikrai yra nebloga Statybos darbai šiek tiek vėluoja, kiek atsiliekame nuo arenų statybos grafiko, greitesnė galėtų būti viešbučių rekonstrukcija. Tačiau jeigu tai, ką mes planavome turėti pavasarį, bus parengta vasaros pradžioje. Toks vėlavimas jokių grėsmių tikrai nekelia. O organizacinė grupė tikrai puikiai dirba, vertėtų ją išsaugoti ir perspektyviniams darbams. Iki Naujųjų metų turėjo būti surasti visi rėmėjai, ir galiu pasidžiaugti, kad beveik visose pozicijoje mes turime labai rimtus kandidatus, belieka tik pasirašyti sutartis. Esu įsitikinęs, kad arenos bus pastatytos, viešbučiai svetingai priims svečius. Jūros ar oro nepašildysime, tačiau manau, kad Lietuva tikrai bus tinkamai pristatyta.

– Ne sykį esate minėję, kad tikitės daugybės žiūrovų iš užsienio. Kuo juos galima bus nustebinti?

– Aktyviai domisi ne tik dalyvaujančios šalys. Pavyzdžiui, turime maždaug 400 švedų prašymų, apie 200 estų ketina atvažiuoti. Domisi ir tos šalys, kurių rinktinių varžybose nebus. Ne mažiau svarbu, kad visos arenos per visas rungtynes būtų pilnos. Todėl Lietuva svečiams turėtų būti patraukli ne tik dėl santykinai nedidelių gyvenimo kainų, bet ir prieinamų bilietų kainų. Mes esame spaudžiami didinti kainas, tačiau mūsų prioritetas – pilnos arenos ir varžybų prieinamumas Lietuvos žmonėms. Aišku, turime galimybę daugiau uždirbti iš brangesnių bilietų, tačiau bendro čempionato biudžeto skylių brangiai bilietais tikrai neketina užkaišioti. Tikrai neturime bėdų, kad nebus parduoti bilietais į Lietuvos rinktinės rungtynes, Panevėžyje netgi galėtume sutalpinti kur kas daugiau norinčių stebėti mūsiškių susitikimus. Tačiau mums svarbu, kad ir kitų ekipų rungtynėse būtų pakankamai daug žiūrovų. Todėl derybose su įvairiais rėmėjais bei partneriais ieškome galimybių, kaip pritraukti publiką į santykinai neįdomius susitikimus.
Kainodara jau yra nustatyta, tačiau ją turi patvirtinti FIBA. Iš jų mes esame gavę tam tikras rekomendacijas, bet galutinės kainos dar nėra viešai skelbtinos. Mes sieksime, kad bilietai būtų prieinami.

– Krepšinio gerbėjus labiausiai domina, ar Turkijoje pasaulio čempionate medalius pelnęs dvyliktukas sudarys 2011 metų rinktinės branduolį?

– Manau, kad visi sutiksite, jog būtina, kad rinktinę sudarytų visi geriausi žaidėjai. Sakyčiau, kad nemažai žaidėjų, kurie dėl objektyvių priežasčių nedalyvavo pastarųjų metų turnyruose, tikrai nėra užtrenkę rinktinės durų. Šis čempionatas yra tos varžybos, dėl kurių turime susivienyti absoliučiai visi. Ir aišku, kad rinktinė – mūsų didžiausia viltis. Federacija pasiryžusi spręsti absoliučiai visus klausimus – sveikatos draudimus, derybas su klubais dėl leidimo žaisti ir pan. O kokie žaidėjai pateks į tą dvyliktuką, spręs treneris, nors patarti, manau, galėtų bet kuris lietuvis. Bet reikia galvoti ir apie ateitį. 2012 metais mes irgi norėtume neblogai pasirodyti olimpiadoje, o į ją patekti bus galima dviem keliais – arba žaidžiant Europos čempionato finale, arba užėmus 3–6 vietas ir iškovojus teisę žaisti atrankos varžybose. Suprantama, kad kai kurie krepšininkai 2012 metais jau nebegalės padėti komandai dėl amžiaus, todėl reikia rasti savotišką aukso vidurį. Nes jeigu mes neprasimušime į čempionato finalą, privalome iškovoti teisę kovoti dėl olimpinių kelialapių. Todėl jau dabar reikia galvoti, kas gins rinktinės garbę 2012 metais. Nes tada treniruotėms paprasčiausiai nebebus laiko – po sezonų nacionaliniuose čempionatuose krepšininkai susirinks ir iš karto dalyvaus olimpinėse atrankoje. Turime atrasti balansą tarp jaunimo ir patyrusių krepšininkų. Ir prisipažinsiu, kad labai tikiu mūsų moterų rinktine: ji tikrai gali kovoti dėl kelialapių į Londono olimpines žaidynes.