INTERVIU: M.Lukauskis po olimpiados jėgas atgauna miške

Atkaklumas, darbštumas, kovingumas ir taikli ranka – šias savybes vardija treneriai, kalbėdami apie 29 metų Vilniaus „Lietuvos ryto“ atakuojantį gynėją Mindaugą Lukauskį. Itin daug sirgalių ir specialistų pagyrimų jis užsitarnavo Pekino olimpiadoje Lietuvai grumiantis grupės mače su Kroatijos rinktine. Tąsyk 198 cm ūgio žaidėjas pelnė 20 taškų ir buvo vienas pagrindinių pergalės kalvių. Tačiau šiuo metu aklimatizuotis Lietuvoje baigiantis krepšininkas mintis apie olimpiadą jau stumia į šalį, nes artėja naujas krepšinio sezonas.

- Kaip vertinate Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimą Pekino olimpiadoje? Ar vis dar sapnuojate išslydusį bronzos medalį?

- Iš tiesų įspūdžiai jau šiek tiek susigulėjo, todėl į rinktinės žaidimą galima pažvelgti ramiau, be emocijų. Ir aš pats, ir komanda, ir mano draugai esame sąlyginai patenkinti užimta ketvirtąja vieta. Įvykdėme Lietuvos krepšinio federacijos keltą reikalavimą užimti 1–4 vietas. Tačiau labai norėjosi medalių. Labai gaila, bet mums nepavyko jų iškovoti. Juk visi sportininkai kovoja tik dėl aukščiausių tikslų. Užimta vieta – labai aukšta. Ypač pažvelgus, kokios rinktinės užėmė pirmąsias tris – pasaulio čempionė, olimpinė čempionė ir nė vienų rungtynių Pekine nepralaimėjusi JAV ekipa. Ilgainiui mūsų laimėjimą krepšinio sirgaliai vertins dar geriau. Savo žaidimo negaliu vertinti. Tai padaryti gali treneriai, žiūrovai. Stengiausi iš visų jėgų. Kiek galėjau, tiek padėjau komandai.

- Kaip rinktinės žaidimą vertina „Lietuvos ryto“ krepšininkai?

- Grįžęs iš Kinijos, buvau tik vienoje komandos treniruotėje, todėl nespėjau išsamiai pasikalbėti. Krepšininkai klausė – kur medalis? Jie taip pat apgailestauja, kad nepavyko iškovoti apdovanojimo – juk taip nedaug trūko. Mane oro uoste pasitiko žmona, tėvas. Jie taip pat pasveikino su aukštu laimėjimu, įteikė gėlių, tačiau jaučiau – giliai širdyje jie labai apgailestavo, kad mums nepavyko iškovoti medalių. Apskritai mane artimieji labai palaiko, ateina į rungtynes, padrąsina.

- Olimpiadoje išeikvojote daug fizinių jėgų, išsekote psichologiškai. Ar spėsite atsigauti iki klubinio čempionato pradžios?

- Po visos su krepšiniu praleistos vasaros tikrai reikia laiko atsigauti. Vis dar aklimatizuojuosi. Niekaip negrįžtu į normalų miego ritmą. Šiuo metu komanda treniruojasi Druskininkuose, o aš ilsiuosi. Kiek žinau, dar ir Marijonui Petravičiui leista ilsėtis. Netrukus komanda vyks į Ispaniją, tačiau aš su ja neskrisiu. Tuo metu teks dirbti su fizinio parengimo treneriu. Jaučiuosi išsekęs labiau fiziškai nei psichologiškai. Vis dėlto tikiuosi sezoną pradėti puikiai pasirengęs. Kelių poilsio savaičių turėtų pakakti. Be abejo, šiuo metu esu dar šiek tiek pavargęs nuo krepšinio. Juk nelengva visus metus nepaleisti krepšinio kamuolio iš rankų. Į užsienį ilsėtis nevažiavau, nes man ir taip kelionių pakanka. Ilsiuosi Lietuvos miške, prie ežero. Kur dar galima geriau pailsėti?!

- Ar jau spėjote įvertinti šio sezono „Lietuvos ryto“ komandos pajėgumą?

- Šį sezoną mūsų komanda yra jauna ir ambicinga. Netrūksta ir patyrusių žaidėjų. Visi esame profesionalai. Kol kas nedrįsčiau prognozuoti, kaip susiklostys mūsų dvikovos su Kauno „Žalgiriu“. Iki LKL ir BBL finalų dar labai toli. Neaišku, kaip susiklostys sezonas abiem ekipoms. Siekti aukščiausių tikslų gali sutrukdyti žaidėjų traumos. Be to, sezono metu pasikeičia nemažai krepšininkų.

- Esate vienas labiausiai patyrusių krepšininkų „Lietuvos ryte“. Kokio vaidmens tikitės aikštelėje?

- Apie tai tikrai negalvoju. Tai treneris turi nuspręsti, kiek laiko leisti žaidėjui rungtyniauti, kokias užduotis jam skirti. Treneris geriau mato, ką krepšininkas sugeba.

- Šį sezoną neliko komandos simboliu laikyto Andriaus Šležo, kuris išvyko į „Šiaulius“. Ar netrūks šio žaidėjo?

- Kiekvienas žaidėjas kažką duoda komandai ir palieka joje iš jos pasitraukęs. A.Šležas ekipoje žaidė labai ilgai, todėl jo palikti pėdsakai ypač ryškūs. Jo labai trūks ir kaip krepšininko, ir kaip puikaus žmogaus. Ne kiekvienas žaidėjas pasižymi tokiomis savybėmis.

- Nors vieną svarbiausių jūsų gyvenimo dalių dabar užima krepšinis, turbūt domitės ne tik juo. Jūsų uošvis konservatorius Vidmantas Žiemelis vėl kandidatuos į Seimą. Kaip vertinate jo žingsnį?

- Politika domiuosi mažai. Žinau, kad uošvis vėl kandidatuos į Seimą, bet apie tai daug nesikalbame. Jei labiau domėčiausi šia sritimi, gal daugiau ir kalbėtumėmės. Man įdomesnės finansų, kitos sritys. Pamačius, kas kartais vyksta Seime, kokius sprendimus priima politikai, darosi baisu, todėl net nesinori gilintis į politiką. Dabar man svarbiausia – šeima. O politika domiuosi tik tiek, kad žinočiau bendrą padėtį šalyje.