INTERVIU: Mindaugas Lukauskis - lietuviškasis Manu Ginobili

Mindaugas Lukauskis vaikystėje lankė futbolo treniruotes, buvo laikomas daug žadančiu futbolininku, tačiau jo sportinę karjerą kita, krepšinio kryptimi,  pasuko tėvas Edvardas. Kad šis M.Lukauskio pasirinkimas buvo teisingas geriausiai atspindi jo dabartinė karjera.  29-erių metų gynėjas yra vienas geriausių ir vienas labiausiai patyrusių Lietuvos krepšinio lygos (LKL)  žaidėjų bei vienas iš neabejotinų Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderių, savo fantastiškais metimais atnešusių ne vieną svarbią pergalę vilniečiams.  M.Lukauskis yra ir ilgiausiai „Lietuvos ryte“ rungtyniaujantis krepšininkas  - Vilniaus komandai jis atstovauja jau šeštąjį sezoną.

Atsakydamas į lkl.lt lankytojų klausimus M.Lukauskis pabrėžė,  kad geri rezultatai yra visos komandos bendrų pastangų ir atkaklaus darbo vaisius.

Šis sezonas „Lietuvos ryto“ komandai jau yra sėkmingas. Kaip manote, kas labiausiai įtakojo tokius ekipos rezultatus?

Šie rezultatai yra visos komandos bendras darbas – visi stengiasi  ir dirba -  prie gero darbo ir geras rezultatas (šypsosi).

Ar Turine (Italija)  iškovota Europos taurė suteiks papildomų jėgų laimėti ir visus kitus titulus (LKL ir SEB BBL)?

Tų jėgų pas visus ir taip yra likę. Visi supranta, kad iki sezono pabaigos jau nedaug liko, o galimybės yra neblogos iškovoti likusius du titulus. Taigi, atėjus lemiamoms kovoms  jėgų pas visus ne kiek atsiras, kiek dar papildomai prisidės.

Jūsų marškinėlių numeris 8-tas. Ar jis jums ka nors reiškia? Kodėl pasirinkote ši skaičių? (klausimas – nugalėtojas)

Ne, nieko tokio ypatingo nėra. Seniau, kai tik atėjau į komandą, tas numeris buvo užimtas, neišeidavo pasikeisti. Išėjus iš komandos žaidėjams su aštuntu numeriu, kai tik jis atsilaisvino, tai ir griebiau. Man šis skaičius tiesiog patinka. 

Kokius pratimus namų sąlygomis galima atlikti, norint patobulinti šuolį?

Nežinau, reikėtų klausti trenerių. Aš pats namuose nedarau jokių pratimų. Tai treniruočių darbas: kai būna fizinis pasirengimas  treniruoklių salėje, kai su svoriais dirbame ar stadione.  Tokių pratimų yra begalė. 

Kokie panašumai tarp Rimo Kurtinaičio ir Antano Sireikos darbo treniruočių metu?

Kad nelabai jų yra. Kiekvienas treneris turi savo sistemą, savo braižą ir taktiką. Sakyčiau, kad nėra panašumų.

Ar galėtumėte palyginti savo žaidimo stilių su kokios nors krepšinio super žvaigždės žaidimo stiliumi? Koks tai žaidėjas?

Aš pats savęs nelyginu, nebent žiūrovai, gerbėjai. Kartais pavadina  Manu Ginobiliu, kartais Šiškausku. 

Kokios yra jūsų kaip žaidėjo silpnosios savybės?

Nestabilumas, kuris jau ne pirmi metai pas mane yra, metimas, driblingas... Bet pas kiekvieną žaidėją yra tų silpnų vietų. Nors visuomet bandai tas silpnesnes vietas tobulinti, dirbti, tačiau jos lieka. 

Ar galėtumėte pažvelgti į priekį ir pasakyti, kaip įsivaizduojate LKL finalus?

Ne (šypsosi). Iki finalų dar yra laiko, iki jų reikia prasibrauti.  Dabar žaidžiame ketvirtfinalyje, eame susikaupę  toms varžyboms.Po to bus SEB BBL finalinis ketvertas. Į LKL finalus dar reikia patekti (šypsosi).

Kas jums yra įdomiausia žaidžiant krepšinį?

Aš toks nuo mažų dienų esu daugiau komandinio stiliaus žaidėjas. Nesu taškų darymo mašina. Man labiau patinka komanda, nei individualizmas, nors žinoma, būna momentų, kai reikia visko.  Krepšinyje mane žavi komandinė gynyba ir greitas puolimas.

Ar turite ritualų prieš svarbias rungtynes?

Neturiu. Kažkas nesikerpa ar maistą kažkokį kitokį valgo... aš tiesiog žiūriu kaip jaučiuosi. Va, žmona nelinki man sėkmės prieš rungtynes, bet  čia ne mano, o  žmonos ritualas (šypsosi).

Iš kur toks sugebėjimas lemiamu momentu įmesti net kartais neįmanomus metimus, ypač tritaškius?

Ne pirmą kartą girdžiu šį klausimą (šypsosi).  Sėkmės  aišku yra, pasiseka paprasčiausiai pataikyti tokius, atrodo, tikrai neįmanomus metimus. Tokių metimų niekaip neprisitreniruosi - nebūna, kad ateini į treniruotę ir meti  nuo vidurio ar apsisukęs, ar dar kažkaip... Tokius metimus gali tik iš šimto vieną pataikyti. Kai rungtynėse būna tokia situacija, kur apmąstymams nelieka laiko, toks metimas ekspromtu išeina.  Kol kas šiais metais įkrito tokių  fantastinių metimų, džiugu.

Išvardinkite geriausių LKL žaidėjų penketuką

Eidsonas, Jankūnas, Petravičius, Mačiulis ir Kadžiulis.

Ką manote apie „Sakalų“ komandą?

Tai gera, jauna, ambicinga komanda, gal šiai dienai jai trūksta patirties.  Tikrai, visi ten jauni, vienas Matulis išlikęs nuo senų laikų, kiek pamenu, man pačiam dar yra tekę su juo vienoje komandoje pažaisti.  Fiziškai gerai pasirengę, daug noro turi. "Sakalai " šiemet laimėjo SEB BBL Iššūkio taurę, tai rodo, kad komanda bręsta pergalėms, daug dirba. Jei taip bus ateityje, jei "Sakalai" ir toliau tobulės, bus nebloga komanda.

Ką jums davė šešeri metai praleisti "Lietuvos ryte"?

Davė patirties ir daug išgyvenimų, teko ir nemažai trenerių turėti. Per mano karjerą visuose kituose klubuose neteko tiek turėti, kiek vien "Lietuvos ryte".  Iš kiekvieno jų kažką naudingo paimdavau. "Lietuvos rytas" man daug davė   - tiek kalbant apie gyvenimą, tiek apie krepšinį.

Kuris legionierius, kada nors rungtyniavęs LKL,  jums iki šiol yra nepamirštamas? Kodėl?

Daug yra . Tiek iš mūsų komandos  - Aaronas Lucasas, Frederickas House, Tyrone Nesby, Kareeemas Rushas, Dickey Simpkinsas. O dar iš "Žalgirio" kiek yra.. Kiekvienas leigionierius yra savaip įdomus. Mūsų komandoje jie atlikdavo skirtingus vaidmenis, duodavo tikrai daug, kad komanda pasiektų pergales. Pirmą kartą kai laimėjome Europos taurę buvo Nesby, vėliau Rushas, House..Apie kiekvieną yra ką prisiminti.  Kurį norėčiau vėl čia pamatyti? House ir Lucasą. Bendrauju su abiem, tiesa, Lucasas jau nebežaidžia krepšinio. Su House dažnai pasišnekame, geri atsiminimai jam likę apie Lietuvą. 

Jei pasiūlytų, ar sutiktumėte žaisti „Žalgiryje“?  

Jau yra buvę pasiūlymų....Bet taip gyvenimas susiklostė, kad likau "Lietuvos ryte". Niekada negali sakyti "ne" ar "taip", nes nežinai, kaip gali pasisukti gyvenimas.  Aišku,  Vilnių ir Kauną supriešina sirgaliai savo kalbomis: "Lietuvos rytas" tokie, "Žalgiris"  - anokie. Bet žaidėjas į tokius dalykus nekreipia dėmesio.  Niekada nesakiau ir nesakysiu, kad "niekada nežaisiu "Žalgiryje", nes šešerius metus žaidžiau "Lietuvos ryte" .