INTERVIU: Prancūzijos čempionas A.Eitutavičius tikisi tapti Lietuvos rinktinės įžaidėju

Po itin sėkmingo sezono Prancūzijoje į Lietuvą sugrįžęs įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose rungtyniaujantis Arvydas Eitutavičius ketina keletą savaičių pailsėti ir jau nuo birželio 30 dienos pradėti treniruotis su antrąja mūsų šalies rinktine. Su Šolė „Cholet Basket“ klubu iškovojęs Prancūzijos čempionų titulą 27-erių metų klaipėdietis neslepia, jog jo tikslas dabar yra patekti į nacionalinę komandą ir ginti šalies garbę pasaulio čempionate Turkijoje. 

JAV mokyklų (Norfolk Collegiate High School ir Laurinburg institute) ir studentų (NCAA, 2003-07 m.) lygose, Ispanijoje (Tijolos „Promobys“, 2007-08 m.) ir Klaipėdos „Neptūne“ (2008-09 m.) rungtyniavęs įžaidėjas teigia, jog nebuvo sunku priprasti prie prancūziško žaidimo stiliaus, kur dominuoja atletiškas krepšinis. Prieš sezoną buvo mažai tikinčių, kad „Chole Basket“ pavyks iškovoti čempionų titulą, tačiau, pasak A. Eitutavičiaus, tokį pasiekimą lėmė puikus darbas gynyboje.

Sutartį su kelialapį į Eurolygą iškovojusia „Cholet Basket“ komanda lietuvis buvo sudaręs vienam sezonui. A. Eitutavičius sako, jog norėtų išbandyti savo jėgas Eurolygoje, tačiau kol kas neskuba pasirašyti naujo kontrakto ir yra atviras kitų klubų pasiūlymams.

Krepšininkas maloniai sutiko duoti išskirtinį interviu DELFI portalui.

– Tai buvo jūsų antras sezonas užsienyje. Kokia yra legionieriaus duona ir su kokiais sunkumais susidūrėte Prancūzijoje?

– Sunkumų gal nebuvo tiek daug. Paprasčiausiai komanda sudarė labai geras sąlygas ir krepšinio, ir gyvenimo atžvilgiu, todėl pritapti nebuvo sunku. Gal padėjo praleisti metai Amerikoje, kur studijavau, ir vieneri metai praleisti Ispanijoje.

– Ar lengvai prisitaikėte prie prancūziško krepšinio stiliaus ir koks jis yra?

– Yra įvairių nuomonių. Aišku, tas krepšinis daugiau fiziškas, greitesnis ir veržlesnis. Turi būti geros sportinės formos, jei nori žaisti tokiame lygyje. Gal sulyginčiau... Aišku iki NBA toli, bet jei pasižiūrėtume į žaidėjų greitį ir jėgą, tai galime lyginti su geriausiais pasaulio krepšininkais.

– Ko iš jūsų aikštėje reikalaudavo vyriausiasis treneris Ermanas Kunteras?

– Mano darbas buvo antro įžaidėjo funkcijos. Aš turėdavau įsijungti į komandos žaidimą antrame kėlinuke ir pratęsti pirmojo įžaidėjo vadovavimą. Kartais treneris leisdavo mane žaisti ir atakuojančiu gynėju, bet tai buvo tik sezono pradžioje. Paskui įsižaidė kiti ir man liko tiesioginės įžaidėjo pareigos. Aikštėje praleisdavau apie 20 minučių. O 20 minučių tokio aukšto lygio krepšinyje – pakankamai daug. Mūsų rotacija buvo 7-8 žmonės.

– Gal galėtumėte palyginti Prancūzijos ir Lietuvos krepšinio lygas? Kuo juos panašios ir kuo skiriasi?

– Didžiausias skirtumas būtų pajėgių komandų skaičius. Lietuvoje yra dvi komandos, kurios visiems aiškios. Kauno „Žalgiris“ ar Vilniaus „Lietuvos rytas“ sezono pabaigoje bus pirmoje-antroje vietose. Prancūzijos lygos grožis yra tas, kad kiekviena komanda gali nugalėti bet kokią kitą ekipą bet kuriame mače. Tai pasitvirtino šiemet, kai pirmą vietą nuo aštuntos skyrė dvi–trys pergalės. Daug netikėtumų, mūsų Šolė komandai prieš sezoną prognozavo tik devintą vietą, o, prašau, ką nuveikėme per šiuos metus.

– Kaip vertinate savo žaidimą ir komandos sezoną?

– Būtų geriau, kad būčiau išvengęs duobių, sezono pabaigoje truputį pradėjo traumos kankinti, įplyšo raumuo, čiurną buvau pasitempęs. O šiaip asmeniškai man buvo pakankamai geras sezonas, Europos taurės turnyre rodžiau neblogus rezultatus. Iš dalies esu patenkintas. O apie komandą vienu sakiniu galiu pasakyti – niekada gyvenime Šolė nėra tapusi Prancūzijos čempione. Tai buvo pats geriausias sezonas istorijoje.

– Ar sezono pradžioje buvo galima tikėtis, kad komanda kausis dėl šalies čempionų titulo? Kas lėmė tokį įspūdingą triumfą?

– Visą laiką pasitaiko tų negatyvių nuomonių, kad jūs nieko nepasieksite. Komanda buvo sulipdyta visose grandyse. Paskui viduryje sezono gavome kelis žaidėjus pastiprinimui: Mickaelį Gelabale‘į ir Marcellusą Sommerville‘į. Prancūzų komentatoriai sakydavo, kad mes atiduodavome širdį. Mūsų raktas į sėkmę visą laiką būdavo labai kibi gynyba.

– Ar ketinate ir kitą sezoną atstovauti „Cholet Basket“ komandai? Kiek dar truks jūsų sutartis su klubu? Galbūt jau turite pasiūlymų iš kitų komandų?

– Dabar vyksta derybos. Komandą kitą sezoną žais Eurolygoje. Man tai būtų dar vienas šuolis į viršų ir būtų labai naudinga, nes tai geriausia Europos lyga. Iš tikrųjų tikiuosi pasilikti komandoje, bet tuo pačiu apsvarstyčiau ir kitų komandų pasiūlymus. Na, yra čia tų pasiūlymų, bet apie juos kalbėti nebūtų prasmės, nes dar reikia laiko. Pagyvensime – pamatysime, kur aš apsistosiu. Sutartis buvo tik metams ir ji jau baigėsi.

– Kaip jums patiko miestas, kuriame gyvenote ir sportavote? Kokios buvo sudarytos buitinės sąlygos?

– Buitinės sąlygos buvo tikrai geros – mašina, geras butas, o pats miestelis turi 40 tūkst. gyventojų. Kiekvienas žmogus myli (krepšinio) komandą, kur nenueisi, ar į restoraną, ar į biliardą, visi sveikinasi, nori bendrauti, fotografuotis ar prašo pasirašyti. Daugiau Šolė nelabai ką yra ir veikti, todėl šeštadienį visi suguža į areną.

– Prancūzija garsėja savo puikia virtuve, ar išbandėte jos patiekalų, kas labiausiai patiko? Gal ragavote varlyčių?

– Na, išbandžiau virtuvę, bet kad, man asmeniškai italų, o ne prancūzų daugiau patinka. Varlių neragavau, patiko skanios anties kepenėlės, bet, kad labi įstrigtų kažkoks patiekalas, tai nelabai.

- Ar teko bendrauti su kitu lietuviu, taip pat rungtyniavusiu Prancūzijoje – Mindaugu Lukauskiu?

– Su Mindaugu visą laiką susisiekdavome, domėdavomės, kaip kam sekasi, kokios nuotaikos. Palaikydavome ryšį, laukdavome tarpusavio rungtynių.

– Ką jums reiškia kvietimas į Lietuvos krepšinio rinktinės stovyklą?

– Manau, kad kiekvieno žaidėjo svajonė žaisti už rinktinę ir vilkėti jos marškinėlius. Tai – svajonės išsipildymas.

– Kodėl žadate pradžioje dalyvauti antrosios rinktinės stovykloje? Ar jau teko bendrauti su rinktinės vyriausiuoju treneriu Kęstučiu Kemzūra, ko jis tikisi iš jūsų?

– Kalbėjau su treneriu K. Kemzūra, jis nori mane pamatyti antrosios rinktinės stovykloje, pasižiūrėti, kaip atrodau. Ko jis tikisi? Tikisi gero įžaidėjo, kad vadovautų komandai ir tiek.

– Silpniausia rinktinės grandis yra įžaidėjai, ar tai didina jūsų galimybes dalyvauti pasaulio čempionate?

– Nenoriu įžeisti kitų įžaidėjų, bet tikriausiai mažiausia konkurencija yra įžaidėjo pozicijoje. Mūsų rinktinės 3-4 numeriai (puolėjai – DELFI) yra pasaulinio lygio, o įžaidėjas yra silpniausia grandis. Manau, kad kažkam patekti (į rinktinę) realiausias šansas yra tik per įžaidėjo poziciją.

– Ar turėsite laiko poilsiui, ką žadate veikti?

– Turiu dvi savaites – iki birželio 30-os, kai reikės pasirodyti (stovykloje) Kaune. Tikriausiai pasiliksiu Lietuvoje, važiuosiu prie ežero, pailsėsiu, nuvyksiu į Nidą.

Pasibaigus klubiniam krepšinio sezonui, A. Eitutavičius sako stebėsiąs kovas pasaulio futbolo čempionate. Krepšininko favoritės – Olandijos ir Ispanijos rinktinės.

Arvydo Eitutavičiaus 2009-2010 metų sezono statistika:

Prancūzijos čempionatas:

33 rungtynės, žaidė vidutiniškai 17,4 min., pelnė po 6,8 taško, (2-tšk. 34,5 proc., 3-tšk. 34,4 proc., 1-tšk. 87,9 proc.), 1,4 atk. kam., 1,8 rez. perdav., 0,5 perimt. kam., 0,2 klaid.

Europos taurės turnyras:

6 rungt., vid. 27 min., 9,8 tšk. (2-tšk. 63,2 proc., 3-tšk., 33,3 proc., 1-tšk. 72,7 proc.) 2,2 rez. perdav., 0,3 per. kam., 2,7 klaid.