Vienas garsiausių pasaulio krepšinio teisėjų Romualdas Brazauskas dėl amžiaus
cenzo šiemet baigė karjerą tarptautinėje arenoje. Arbitras pripažįsta
pasiilgsiąs aukščiausio lygio varžybų. Visgi kabinti švilpuko ant vinies jis dar
neketina. Juo labiau neketina trauktis iš krepšinio. Dirbančio kitoje srityje
jis savęs tiesiog neįsivaizduoja.
Parako dar yra
- Liko kelios savaitės iki
Eurolygos varžybų pradžios. Negaila, kad šiemet jau nebūsite šio turnyro
dalyviu?
- Meluočiau, jei sakyčiau, kad nenoriu būti
aikštelėje. Manau, dar užtenka parako, galėčiau keletą metų teisėjauti. Bet yra
tokie reikalavimai, kad 50 metų sulaukęs teisėjas negali teisėjauti oficialiose
FIBA varžybose. Iš kitos pusės, praeitą sezoną tam morališkai ruošiausi. Kai
teko sušvilpti paskutinėse rungtynėse pasaulio čempionate Turkijoje, buvo šiek
tiek liūdna, bet priimu tai kaip realų dalyką. Dabar teks teisėjauti tik
Lietuvoje. Žinoma, emociškai trūks aukščiausio lygio varžybų ir pilnų
daugiatūkstantinių salių.
- Teisėjavote ne vieną dešimtmetį.
Visą tą laiką teisėjavimas teikė malonumą ar kartais tai būdavo tiesiog darbas,
kurį reikia atlikti?
- Dažniausiai tai būdavo malonumas.
Nedažnai, bet būdavo ir rungtynių, kai žiūri į laikrodį ir lauki, kada tos
rungtynės baigsis. Taip atsitinka, kai mačas būna labai neįdomus, kuri nors
komanda pirmauja dideliu skirtumu. Tokios rungtynės man yra pačios sunkiausios,
nes vis tiek reikia susikoncentruoti ir atlikti darbą iki finalinio švilpuko.
Niekam jau nerūpi, kaip komandos žaidžia, bet vienintelė teisėjo klaida gali
sukelti nepasitenkinimą ir turėti atgarsį, kuris užgoš rungtynių eigą. Kai
vyksta įdomios varžybos, teisėjų klaidos ištirpsta, yra tarsi žaidimo dalis,
nebent jos būtų labai svarbios, lemtingos. Apskritai visos klaidos yra žaidimo
dalis.
- Dar ilgai ketinate teisėjauti Lietuvos krepšinio
lygoje (LKL)?
- Esu apsisprendęs dėl ateinančio sezono, o
paskui bus matyti. Man bus šioks toks iššūkis teisėjauti tik Lietuvoje. Viskas
priklausys nuo motyvacijos. Manau, kad jos užtenka, bet turėsiu įsitikinti.
Todėl tik po sezono galėsiu pasakyti, ar teisėjausiu toliau. Lietuvoje nėra
teisėjų amžiaus limito, bet yra fiziniai ir teoriniai egzaminai. Be to, turi
turėti atitinkamą reitingą. Kada baigti teisėjauti - kiekvieno teisėjo, kaip ir
žaidėjo, apsisprendimo reikalas. Jei neleidžia sveikata, turi sustoti. Kitas
dalykas, jei žaidėjas tampa netinkamas komandai, jis turi pats tai suprasti.
Teisėjas irgi turi suprasti, kada reikia pakabinti
švilpuką.
- Ar ketinate dirbti rungtynių komisaro
darbą?
- Komisaro darbas yra natūrali teisėjo karjeros
tąsa. Šiemet apie tai negalvoju, nes nėra tarptautinių seminarų, o šiaip kada
sugalvojęs negali tapti komisaru. Reikia išlaikyti egzaminus, kad ir kokia būtų
tavo kvalifikacija kaip teisėjo. Tarptautinis seminaras turėtų būti kitais
metais. Galvoju, kad važiuosiu į jį, bet dar nesu
apsisprendęs.
Su švilpuku - nuo
vaikystės
- Prisimenate pačias pirmąsias rungtynes,
kuriose teisėjavote?
- Lyg per didelį rūką, bet prisimenu.
Man buvo 13 metų. Teisėjavau savo mokykloje tarpklasinėse varžybose. Mokytojas
davė švilpuką. Nežinau, kodėl būtent man. Gal todėl, kad lankiau krepšinio
treniruotes.
- Iš karto pajutote, kad šis užsiėmimas jums
tinka?
- Daugiau iš tų rungtynių nieko neprisimenu, bet
turbūt kažkas buvo. Kaip būna žmonėms potraukis tapyti ar groti. Matyt, man buvo
potraukis teisėjauti, kuris išliko iki dabar. Momentas, kai supratau, kad tai
bus ne tik hobis, o kažkas daugiau, atėjo jau studijų laikais. Kai esi jaunas
žmogus, labai norisi žaisti krepšinį, atrodo, kad gali daug ką nuveikti. Bet aš
tuo metu, studijuodamas Vilniaus pedagoginiame institute fizinį lavinimą ir
geografiją, jau dirbau šiek tiek treneriu. Viskas susidėjo ir reikėjo kažką
rinktis. Ir teisėjo, ir žaidėjo, ir trenerio darbas vyksta dažniausiai vakare.
Negali vienu metu būti trijose vietose. Teko apsispręsti. Man padėjo žmonės,
kurie tuo metu vadovavo teisėjų darbui Vilniaus mieste. Dėl trenerio darbo pats
apsisprendžiau, kad su teisėjavimu tai nesuderinama. Treneriu dirbau bene šešis
mėnesius ir paskui šį darbą mečiau.
- Gyvenime irgi mėgstate
pateisėjauti?
- Gal ir taip. Vis tiek lieka “svieto
lygintojo” vaidmuo. Bet stengiuosi nebūti visažiniu ir visų sričių specialistu.
O kai pats žaidžiu krepšinį, stengiuosi neteisėjauti, tačiau labai dažnai būna,
kad kolegos kreipiasi, klausia, ar buvo taisyklių pažeidimas. Tada tenka
atsakyti į klausimą.
Susitikimai su
žvaigždėmis
- Tarptautinė kategorija jums suteikta,
kai buvote 26 metų. Tai įprasta praktika ar šiuo atžvilgiu aplenkėte
kolegas?
- Dabar tai būtų normalu. Galima išskirti kelis
etapus. Kai man buvo suteikta tarptautinė kategorija, buvau tikrai gan jaunas.
Juo labiau kad tuo metu atstovavau Tarybų Sąjungai. Tuo metu labai nedaug
teisėjų gaudavo kategoriją tokio amžiaus. Dažniausiai ji būdavo suteikiama,
sulaukus 30 metų ar daugiau. Paskui atėjo kitas etapas, kai Lietuva tapo
nepriklausoma. Buvo ir jaunesnių už mane. Jei neklystu, Tomui Jasevičiui buvo 24
metai. Dabar įvesta taisyklė, kad teisėjai gali gauti tarptautinę kategoriją,
būdami nuo 35 iki 45 metų. Negali gauti anksčiau, nes manoma, kad teisėjas dar
nėra patyręs ir negali atitikti reikalavimų. Aš manau, kad tai nėra teisinga.
Visada atsiranda talentų. O riba iki 35 metų yra teisinga. Jei teisėjas
vyresnis, jam jau nelieka laiko kažką pasiekti.
-
Pripažinkite, tikriausiai malonu jausti, kad net tokios žvaigždės kaip Lebronas
Džeimsas ar Kobė Brajentas turi paklusti jūsų reikalavimams? Neapima visagalybės
jausmas?
- Toks jausmas nekyla. Kyla geras jausmas, kai
turi galimybę su tokiomis žvaigždėmis tiesiogiai bendrauti aikštelėje. Tai
malonios akimirkos. Prisiminimai išlieka visam gyvenimui.
-
Ar dirbti su tokiomis žvaigždėmis yra sudėtingiau?
-
Visokių yra žvaigždžių. Geriausi krepšininkai vienodai gerai žaidžia aikštelėje,
bet skirtingai bendrauja su teisėjais. Vieni gal yra daugiau “pasikėlę”, bet
daugelis yra normalūs žmonės. Jie neparodo to, kiek turi dolerių kišenėje.
Nepasakyčiau, kad NBA žvaigždės yra labiau pasipūtusios nei Europos
krepšininkai. Juo labiau kad ten yra griežtesnis taisyklių traktavimas, ypač
techninių pražangų. Pas mus jos skiriamos kur kas rečiau, nes už jas būna labai
didelės baudos - du metimai ir dar kamuolio valdymas. NBA yra paprasčiau, jie
meta vieną baudos metimą. Šiuo atžvilgiu NBA taisyklės man yra priimtinesnės.
Teisėjui nereikia galvoti, ar bausti, ar ne. Europoje tai gali labai atsiliepti
rungtynių rezultatui.
Namie dirbti
sunkiau
- Esate minėjęs, kad įsimintiniausios
rungtynės, kuriose teisėjavote, buvo du olimpinių žaidynių finalai. O kuris
mačas buvo sunkiausias? Galbūt kažkuris iš jų paliko slogius
atsiminimus?
- Tokių rungtynių, palikusių slogų įspūdį,
negaliu prisiminti. Kol kas neturėjau rungtynių, kuriose dėl mano klaidos
laimėtų ne ta komanda. (Pabeldžia į stalą.) Tai pati blogiausia situacija
teisėjui. Būna kartais, kad jauti, jog nepataikai į koją. Kaip ir žaidėjams
būna, kad kamuolys nelenda į krepšį. Paskui ieškai priežasčių - kodėl? Ar
neišsimiegojai, ar rungtynių dieną nepailsėjai, ar negalėjai
susikaupti.
- Palyginkite teisėjavimą vietiniame fronte ir
Eurolygoje. Galbūt teisėjauti LKL yra netgi sunkiau nei
Europoje?
- Taip ir yra. Visada sunkiau teisėjauti savame
kieme, nes visus pažįsti, labai dažnai su jais susitinki. Eurolygoje susitinki
1-2 kartus per sezoną. Gal tik komandoms, kurios patenka į atkrintamąsias
varžybas ar finalo ketvertą, teisėjauji dažniau - tris ar daugiausiai keturis
kartus. Kitas komandas matai retai. Vieni kitiems
neįkyrime.
- Kokios charakterio savybės geram teisėjui
tiesiog būtinos?
- Turi visada išlaikyti šaltą protą ir
užgniaužti savyje emocijas, jei jos kyla dėl ginčų su žaidėjais ar
treneriais.
Klaidos kaina
-
Krepšinyje dėl teisėjavimo nekyla tokių didelių skandalų kaip futbole. Gal dėl
to, kad krepšinyje greičiau įvedamos naujovės - padidintas teisėjų skaičius,
įteisintos vaizdo peržiūros?
- Manau, pagrindinis dalykas
yra didelis pasaulinis dėmesys futbolui. Tik Lietuvoje mes visi ligoti
krepšiniu. Bet pasaulio mastu krepšinis yra nežinau kurioje vietoje. Esame labai
maži, palyginti su futbolu. Antra vertus, didesnis teisėjų skaičius ir vaizdo
peržiūros yra gyvenimiški dalykai. Jie atsiranda, kai yra poreikis. Kai kažkada
žaidėjai lėtai bėgiojo, krepšinyje užteko dviejų teisėjų. Dabar yra trys, apie
ketvirtą kol kas negalvojame. Futbole jau kalbama net apie šešis teisėjus.
Atsižvelgiant į tai, kokia dabar yra sporto komercializacija, tos vaizdo
peržiūros yra būtinos. Ką reiškia vienas netikslus sprendimas pasaulio
čempionate? Jis nubraukia visą trenerių darbą. Viena teisėjo klaida pakeičia
daugelio žmonių gyvenimus. Net savižudybių gali būti. To galima išvengti,
kadangi dabar turime tokias priemones. Anksčiau jų nebuvo. Labai gerai
prisimenu, kaip prieš daugelį metų LKL varžybose sugedo laikrodis ir nebuvo
signalo. Reikėjo remtis televizine medžiaga, nors ji nebuvo įteisinta. Tačiau
mes neturėjome ko griebtis ir visi tai priėmė kaip normalų dalyką. Paskui LKL
nuostatuose tai buvo įteisinta. Visose gyvenimo srityse reikia remtis pažanga ir
naudotis laimėjimais.
- Ar krepšinio teisėjas Europoje gali
pragyventi tik iš šio darbo?
- Žinoma, tai įmanoma. Ir
Lietuvoje yra teisėjų, kurie tik teisėjauja. Visgi daugelis teisėjų turi kitus
darbus.
- Garsiausių Europos futbolo teisėjų profesijos yra
labai įvairios - nuo mokytojų iki finansų analitikų. O kaip yra
krepšinyje?
- Irgi taip pat. Yra ir banko darbuotojų, ir
teisininkų, ir mokytojų. Tačiau dažniau teisėjai renkasi su sportu susijusį
darbą, nes galima lengviau viską suderinti. Kelionės atima daug laiko. Turint
normalų darbą, būtų nelengva išsilaikyti. Ne kiekvienas bosas gali tave išleisti
kas savaitę arba kas antrą trims dienoms. Žinau kelis atvejus, kai teisėjai
anksti baigė karjerą Eurolygoje, nes negalėjo jos suderinti su kitais
darbais.
- Kodėl teisėjais netampa žinomi
krepšininkai?
- Krepšininkai, kurie žaidžia aukščiausiame
lygyje daug metų, tikriausiai pavargsta nuo krepšinio. Trenerio darbas jiems yra
artimesnis. Yra ir laiko klausimas. Pradėti teisėjo darbą sulaukus daugiau nei
30 metų nėra pats tinkamiausias laikas. Buvę žaidėjai turi pranašumą, jie
supranta žaidimą, jį jaučia. Visgi reikalinga ir nevienadienė
praktika.
BBL iššūkiai
- Eidamas
Baltijos krepšinio lygos direktoriaus pareigas jaučiatės taip pat tvirtai kaip
ir aikštelėje?
- Viskas priklauso nuo patirties. Šiame
poste esu jau ketvirtus metus, taigi jaučiuosi kur kas tvirčiau nei pirmaisiais
metais.
- Emocijų šiame darbe turbūt daug
mažiau?
- Žinoma. Bet mano darbas visą gyvenimą susijęs su
sportu. 10 metų po studijų baigimo dirbau mokykloje. Paskui 14 metų Krepšinio
federacijoje. Taigi didelių pokyčių darbo srityje neįvyko.
-
BBL lyga nuolat keičiasi. Kaip ją įsivaizduojate po penkerių
metų?
- Formatas keičiasi ne taip dažnai. Jis pasikeitė tik
šiemet. Viską diktuoja gyvenimas. Jei nebūtų įsikūrusi VTB lyga, manau, niekas
nebūtų pasikeitę. Bet šiemet mes turime 12 komandų elitiniame divizione. Tai
mums šioks toks iššūkis ir eksperimentas. Sezonas parodys, ar buvome teisūs,
padidinę skaičių. Kol kas negaliu pasakyti, koks bus formatas kitais
metais.
- Įžvelgiate šios lygos plėtros
galimybes?
- Lygos plėtrą įsivaizduoju kaip komandų
stiprėjimą. Jei stiprės ekonomika, komandos turės didesnius biudžetus ir galės
įsigyti geresnių žaidėjų. Plėtra būtų tai, kad Baltijos regione būtų kuo daugiau
stiprių komandų.
- Galbūt Latvijos ir Estijos komandos BBL
lygai skiria daugiau dėmesio nei Lietuvos klubai? Visgi Lietuva krepšinyje yra
aplenkusi kaimynes ir turi stipresnį nacionalinį
čempionatą.
- Manau, kad Latvijos ir Estijos komandoms
visada yra iššūkis nugalėti lietuvius. Bet šiemet du stipriausi mūsų klubai
pradės žaisti tik nuo atkrintamųjų varžybų. Taigi reguliariajame sezone Lietuvos
komandos tikrai nedominuos. Jos turėtų būti maždaug tokio paties pajėgumo kaip
ir Latvijos ar Estijos ekipos.
- O savo paties ateitį po
penkerių ar dešimties metų įsivaizduojate be krepšinio, dirbant kokį nors
visiškai su juo nesusijusį darbą?
- Neįsivaizduoju ir
tikriausiai taip nebus. Nejaučiu poreikio ir nemanau, kad galėsiu kitose srityse
išmanyti tiek, kiek išmanau krepšinyje.
Romualdas
Brazauskas
Gimė 1960 m. liepos 31 d. Biržuose.
Laimėjimai
Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) kategorijos teisėjas nuo 1987
m.
12 kartų teisėjavo Eurolygos finalo ketverto turnyruose.
Dirbo
penkiuose Europos čempionatuose, keturiuose pasaulio čempionatuose ir keturiose
olimpinėse žaidynėse.
2000 ir 2008 m. teisėjavo olimpinių žaidynių vyrų
turnyrų finalinėse rungtynėse.
Darbas
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.