INTERVIU: R.Javtokui nepavyksta užmiršti olimpiados

Maskvos "Dinamo" komandoje antrą sezoną rungtyniausiantis Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas Robertas Javtokas tiki, kad šiemet komanda pajėgi laimėti ne tik ULEB taurės turnyrą ir iškovoti Rusijai dar vieną vietą Eurolygoje, bet ir šalies čempionate rimtai pasipriešinti neabejotinai Rusijos superlygos favoritei CSKA komandai.

Robertas Javtokas ir Darjušas Lavrinovičius su Davido Blatto treniruojama Maskvos "Dinamo" komanda praėjusį savaitgalį laimėjo keturių komandų "Time team" turnyrą ir iškovojo Klaipėdos miesto mero taurę. Niekas net neabejojo, kad žvaigždžių "prifarširuota" komanda nušluos sau nuo kelio mažiau tituluotus varžovus.

Panašios nuomonės buvo ir "Dinamo" komandos vidurio puolėjas Robertas JAVTOKAS, su kuriuo LŽ kalbėjosi prieš pat turnyrą.

Tikslai visiems aiškūs

- Prieš naują sezoną kiekvienai komandai keliami konkretūs tikslai.

- Manau, mūsų komandai šį sezoną keliami aukščiausi tikslai - juk klubas investuoja didžiulius pinigus, tad natūralu, kad tikisi ir gerų rezultatų. Kol kas mums dar nėra aiškiai pasakyta, kad visuose turnyruose, kuriuose dalyvausime, privalome užimti pirmąsias vietas. Tačiau patys puikiai suprantame, kad taip ir turėtų būti. Dėl "Time team" turnyro taip pat nieko konkretaus su klubo vadovais ar treneriais nekalbėjome. Tačiau kiekvienas mūsų komandos narys žino, ką privalome daryti. Juk ir pagal žaidėjų sudėtį matyti, kad šį turnyrą privalome laimėti. Nepaisant to, šiame etape mums svarbiausia šlifuoti žaidimą ir ruoštis artėjančiam sezonui.

- Daugelis žaidėjų ir trenerių pastaraisiais metais Rusijos lygą vadina stipriausia Europoje. O kaip pats manote?

- Kai pradėsime rungtyniauti su kitomis Rusijos komandomis, tada ir pamatysime. Dabar negalėčiau pasakyti, kuri iš šių dviejų lygų - Ispanijos ar Rusijos - yra stipresnė. Galingos abi. Rusijoje dabar yra bent septynios komandos, kurios prisipirko daug gerų žaidėjų, ir gali nugalėti tiek CSKA, tiek "Chimki".

"Dinamo" taip pat tam ruošiasi. Nors susirinkome neseniai, treniruotėse visi labai stengiasi. Norime įrodyti, kad galime daug ir gerai žaisti. Nors dar tik vienas pirmųjų treniruočių etapų, dirbame labai intensyviai, turime puikų trenerį, ir man čia labai patinka.

Aišku, žaisti NBA taip pat norėčiau. Tik tam reikia gerų sąlygų ir geros komandos. O kol kas jokių konkrečių pasiūlymų iš už Atlanto nesu gavęs. Turiu dar metus galiojantį kontraktą su "Dinamo".

Visi patogumai

- Kaip įsikūrėte Maskvoje?

- Gyvenu netoli sporto rūmų, kur treniruojamės ir rungtyniaujame. Jei nebūna automobilių spūsčių, nuvažiuoju per penkias minutes. Tačiau spūstis Maskvos gatvėse - įprastas dalykas. Todėl važiuoti tenka apie 40 minučių. Tada atrodo, kad pėsčias nueičiau daug greičiau. Tiesa, automobiliai, kuriuos skiria klubas, nėra patys geriausi. Man skirtas kelerių metų senumo "Toyota Camry" su vairuotoju. Vairuoti pačiam netenka. Užtat gyvenimo sąlygas klubas suteikė išties puikias - nuomoja man didžiulį puikiai įrengtą butą, kuriame yra viskas, ko tik gali prireikti. Nežinau, ar kuris nors kitas klubas nuomoja geresnius butus.

Žmona Vilma su dukrele kol kas lieka Lietuvoje, nes mūsų dar laukia ilgos kelionės į turnyrus ir stovyklas Sankt Peterburge, Graikijoje, Japonijoje, Vladivostoke, Krasnojarske. Jos gi nelakstys paskui, o vienoms likti Maskvoje taip pat nesmagu. Todėl nusprendėme, kad jos atskris tik man grįžus iš Krasnojarsko.

Laike nepasiklysta

- O kaip pačiam sekasi priprasti prie besikaitaliojančių laiko juostų?

- Neturime kitos išeities. Net grįžęs iš Pekino, kurį nuo Lietuvos skiria net 8 valandos, laiko pasikeitimo beveik nepajutau. Grįžome labai pavargę, likusią dienos dalį šiaip taip pratempiau, o tada jau "lūžau". Kitą dieną jau normaliai jaučiausi. Aišku, kai tenka rungtyniauti, būna, kad išėjęs į aikštelę jautiesi šiek tiek apspangęs - bėgti gali, tačiau reakcija sulėtėjusi. Bet prie visko pripranti.

- Ar olimpinės žaidynės jau grimzta į užmarštį, o gal vis dar prisimenate?

- Nors ir nenoriu jų prisiminti, užmiršti irgi ne taip paprasta. Sunku buvo psichologiškai susitaikyti su nelemta ketvirtąja vieta antrose žaidynėse iš eilės. Negalima to pavadinti nesėkme, tačiau apmaudu, kad neišnaudojome galimybės iškovoti medalius. Gal kada nors vėliau aptarsime, kokios priežastys tai lėmė, o kol kas... Gerai, kad iškart atvažiavau į klubą, kur neturėjau su kuo apie tai pakalbėti. Brolis (Darjušas Lavrinovičius) tik prieš kelias dienas prisidėjo prie komandos. Visi dabar intensyviai treniruojamės ir ruošiamės sezonui. Nebėra laiko prisiminimams.

Kai pabosta nepataikyti

- Ir vis dėlto kurios rungtynės Pekine jums buvo sunkiausios?

- Manau, kad prieš kinus. Jautėme didelį psichologinį spaudimą. Juk jeigu būtume pralaimėję, iškart būtume važiavę namo. O laimėję atsiduriame tarp keturių stipriausiųjų ir turime šansą net du kartus kovoti dėl medalių. Aišku, labai sunkios rungtynės buvo ir su ispanais.

- Daugeliui buvo netikėta, kaip taikliai jūs mėtėte baudas.

- Išties rinktinės treniruočių stovykloje atlikome labai daug metimų. Mudu su Marijonu Petravičiumi tik nuo baudų linijos ir mėtydavome. Per kiekvieną treniruotę baudas mesdavome per 150 kartų. Gal tai padėjo... O gal padėjo ir tai, kad manimi pasitikėjo treneriai, komandos draugai, iš kurių sulaukdavau gerų perdavimų. Tai, matyt, ir suteikė sparnus. Antra vertus, metai bėga, pabosta nepataikyti.