INTERVIU: R.Kurtinaičio pergalių receptas - sunkus darbas treniruotėse

Praėjusį savaitgalį Kazanėje baigėsi antrojo VTB Vieningosios lygos sezono kovos. Šį kartą finalinio ketverto varžybose Lietuvos krepšinio komandų nebuvo, o dėl nugalėtojų vardo varžėsi trys Rusijos ir vienas Ukrainos klubas. Tačiau be lietuviškų akcentų krepšinio šventėje neapsieita.

Vieningosios lygos finale susigrūmė dviejų Lietuvos krepšinio specialistų - Rimo Kurtinaičio ir Jono Kazlausko - vadovaujamos ekipos. Turnyro nugalėtoja tapo Rimo Kurtinaičio Maskvos srities “Chimki” komanda. Ji finale 66:64 įveikė J.Kazlausko Maskvos CSKA ekipą, kurioje žaidžia Ramūnas Šiškauskas.

Ketvirtoje vietoje liko Rolando Jaručio vadovaujama Mariupolio “Azovmaš” komanda. Ukrainos klubas mače dėl trečios vietos 75:95 pralaimėjo šių metų Europos taurės turnyro laimėtojai Kazanės “Uniks” ekipai.

Po finalinių rungtynių daugiausiai Rusijos žiniasklaidos dėmesio sulaukė R.Kurtinaitis. Kiek daugiau nei mėnesį “Chimki” ekipą treniruojančiam lietuviui pavyko padaryti tai, ko buvęs ekipos strategas ispanas Serdžijus Skariolas (Sergio Scariolo) nesugebėjo atlikti per pustrečio sezono - nutraukti trejus metus komandą persekiojusią nesėkmių seriją ir iškovoti trofėjų. “Atvirai pasakysiu, labai džiaugiuosi, kad tapome Vieningosios lygos nugalėtojais. Jei finale būtume nusileidę CSKA ekipai, pergalė pusfinalyje prieš Kazanės “Uniks” klubą, kurį laikau stipriausiu Rusijoje, būtų praradusi savo vertę. O dabar mes įrodėme sau ir kitiems, kad galime įveikti bet ką. Finale kova buvo labai sunki. Noriu padėkoti žaidėjams, kad jie sugebėjo susitelkti ir išplėšti pergalę. CSKA taip pat kovėsi iki paskutinių sekundžių, nepalūžo po nesėkmingo pirmo kėlinio. Jaučiasi J.Kazlausko įtaka. Jam pavyko sutelkti komandą, manau, kad netrukus ji vėl taps Rusijos krepšinio lydere”, - po pergalės finale kalbėjo R.Kurtinaitis.

- Kas lėmė jūsų komandos pergalę?

- Mes sunkiai ir nuoširdžiai treniravomės, be to, mums nusišypsojo ir sėkmė. Bet svarbiausia - krepšininkai patikėjo, kad dirbame siekdami vieno tikslo. Komandoje suburti patyrę, aukšto lygio krepšininkai, sudėtis yra tinkamai subalansuota, bet anksčiau jiems trūko charakterio. Intensyvus darbas per treniruotes sugrąžino vaikinams pasitikėjimą savo jėgomis.

- Apie jūsų treniruotes daug kalbama. Gal galite atskleisti jų esmę?

- Čia nėra jokios paslapties. Praėjusį mėnesį mes treniravomės pagal modelį “2 ir 1”. Tai reiškia, kad dvi dienas treniruojamės du kartus po dvi su puse valandos, o trečią dieną ilsimės. Iš pradžių krepšininkai pyko ant manęs, klausinėjo, ar aš turiu šeimą, ar man tiesiog patinka gyventi sporto salėje. Bet mums pavyko išspręsti tarpusavio nesutarimus. Komandos susirinkime aš paaiškinau, kad esame samdomi profesionalai, kurie čia susirinko tam, kad paaukotų dalelę savo širdies, o pailsėti galėsime, kai pasibaigs sezonas. Jie mane suprato ir netrukus jau patys pradėjo patarinėti, ką būtų galima pagerinti treniruotėse.

- Tai yra jūs leidote komandai prisidėti kuriant treniruočių strategiją?

- Būtent. Kaip suprantu, iki mano pasirodymo apie tai nebuvo net kalbos. Todėl krepšininkai paprasčiausiai susirinkdavo, atidirbdavo jiems skirtą laiką ir išsiskirstydavo. Procesas beveik toks pat kaip ir gamykloje. O dabar jie yra įtraukti į treniruočių procesą ir tai atsispindi aikštėje.

- Kalbant apie “Chimki” ekipą dažniausiai buvo pabrėžiama, kad ji neturi nugalėtojų mentaliteto. Nejaugi būtent per treniruotes jums pavyko jį suformuoti?

- Per savo karjerą - tiek krepšininko, tiek ir trenerio - esu iškovojęs daugybę titulų. Neketinu atskleisti visų kortų, bet, patikėkite, aš turiu ką papasakoti savo auklėtiniams. Neabejoju, kad tos smulkios detalės, kurios padėjo man pačiam kovoti dėl pergalių, gali praversti ir žaidėjams. Yra nemažai puikių krepšininkų, kurie niekada nelaimėjo finale. O aš per savo karjerą tokiuose mačuose iškovojau daug pergalių. Todėl su krepšininkais dirbu ne kaip kūno kultūros akademiją baigęs specialistas, o kaip buvęs krepšininkas. Aš daugelį sprendimų priimu pasikliaudamas savo intuicija. Pavyzdžiui, jei manęs paklausite, kodėl vienu ar kitu momentu paprašiau minutės pertraukėlės arba pakeičiau žaidėją, gal net ir nesugebėsiu paaiškinti. Tiesiog jaučiau, kad taip reikia padaryti. Jei trenerio amato būčiau išmokęs iš knygų, galbūt neturėčiau nuojautos, vadovaučiausi tik griežtomis schemomis. Jei atvirai - nežinau, kur slypi sėkmės paslaptis. Visada sprendimus priimu atsižvelgdamas į padėtį aikštėje ir dažniausiai nuojauta manęs neapgauna.

- Po finalo kalbėjote, kad labiausiai baiminotės “Uniks” ekipos, o ne CSKA. Ar tai reiškia, kad maskviečių hegemonija Rusijoje jau baigėsi?

- Buvo kelios priežastys. Pirmiausia “Uniks” žaidė savo aikštėje, kur jie labai retai pralaimi. Be to, jie į Kazanę sugrįžo tapę Europos taurės turnyro nugalėtojais. Jų krepšinio stilius labai paprastas ir efektyvus. Aš puikiai pažįstu Kazanės komandos trenerį Jevgenijų Pašutiną. Jis turėjo puikų mokytoją buvusį CSKA strategą italą Etorę Mesiną (Ettore Messina) ir iš jo perėmė daug naudingų dalykų pridėdamas šį tą nuo savęs. Jei atvirai, manau, kad “Uniks” šiuo metu yra stipriausia Europos komanda - neskaitant Eurolygos ekipų. Gal po pergalės Trevize Kazanės krepšininkams šiek tiek pritrūko jėgų, bet jie netrukus atsigaus ir Rusijos čempionate vėl bus grėsmingiausia komanda. Tačiau nerekomenduoju nuvertinti CSKA ekipos. Šiuo metu jų žaidimas tapo stabilesnis. Nesakau, kad jie žaidžia nuostabiai, bet ryškėja tam tikras modelis. Žinau, kad J.Kazlauskas yra patyręs specialistas, ir neabejoju, kad atkrintamosiose varžybose jo komanda demonstruos kitokį krepšinį. Šiuo metu Rusijoje bent penkios komandos kaunasi dėl aukštesnių pozicijų ir reguliariojo sezono pabaigoje ta kova bus tik dar atkaklesnė.

J.Kazlauskas: “Viskas galėjo baigtis kitaip...”

- Kokie įspūdžiai liko po finalinių rungtynių?

- Pirmiausia noriu pasveikinti su pergale “Chimki” komandą ir savo bičiulį Rimą Kurtinaitį. Finalas buvo labai sunkus. Varžovai puikiai žaidė gindami savo krepšį ir tai tapo raktu į pergalę. Be to, mes labai nesėkmingai pradėjome rungtynes - pirmame kėlinyje surinkome vos 6 taškus ir varžovams suteikėme per didelį pranašumą. Regis, krepšininkams reikėjo laiko, kad suvoktų, jog niekas jiems pergalės nepadovanos ir dėl jos reikės kautis iš visų jėgų. Vėliau mums pavyko sumažinti skirtumą, bet tam išnaudojome labai daug fizinių ir psichologinių jėgų. Galiausiai mūsų aukštaūgiai pralaimėjo asmenines dvikovas aukštiems “Chimki” krepšininkams. Puolime negalėjome įmesti iš po krepšio, o gynyboje sunkiai tvarkėmės su jų puolėjais.

- Kodėl finale taip silpnai žaidė komandos lyderiai - Ramūnas Šiškauskas, Matijažas Smodiš (Matjaž Smodiš)?

- Nepasakyčiau, kad R.Šiškauskas žaidė silpnai ar kad būčiau juo nepatenkintas. Ramūnas pelnė 7 taškus, atkovojo 4 kamuolius, neblogai žaidė gynyboje. M.Smodiš po nugaros operacijos vis dar nesugeba atgauti optimalios sportinės formos. Vis dėlto kai aikštėje vienu metu buvo M.Smodiš, Andrejus Voroncevičius ir Viktoras Chriapa, mes sėkmingai kovojome su varžovais. Pergalę nuo pralaimėjimo skyrė nedideli niuansai, smulkmenos - viena klaida, vienas atkovotas kamuolys ar netaiklus metimas... Baigiantis mačui, kai “Chimki” pirmavo vienu tašku, mes du kartus nesugebėjome atkovoti kamuolio po savo krepšiu. Štai jums ir pralaimėjimo priežastis, ir visa krepšinio aritmetika. Jei būtume atkovoję kamuolį, nebūtų dviejų taškų į mūsų krepšį.