INTERVIU: R.Šiškauskas: "Trys medaliai rinktinėje - neblogas rezultatas"

Buvusį Lietuvos rinktinės kapitoną Ramūną Šiškauską šiemet dienraštis "Sport-Express" išrinko geriausiu Rusijos krepšininku. Lietuvis davė išsamų interviu šiam didžiausiam šalies sporto dienraščiui.

- Su pastebima persvara laimėjote Rusijos pirmenybių žaidėjų apklausoje. Malonu?

- Žinoma, kolegų pripažinimas reiškia daug, tačiau manau, kad galėjo būti geresnis sezonas. Nelaimėjome Rusijos taurės, Eurolygos finale nusileidome "Panathinaikos"... Gerai, kad viską gerai baigėme ir laimėjome čempionato auksą. Visada sunku paleisti trofėjus iš rankų. Kita vertus, varžovai taip pat žaidžia tam, kad laimėtų.

BERLYNE VISKĄ LĖMĖ CENTIMETRAI

- Kodėl buvo smarkiai pralaimėta pirma finalo Berlyne pusė?

- Nemanau, kad turėjome klaidų pasirengime, kaip tik manau, kad CSKA pasiruošė gerai. Iki šiol nesuprantu, kas atsitiko antrajame ketvirtyje, kuris tiesiog užmušė komandą. Tiesa pasakius, įrašo su "Pao" aš nežiūrėjau ir nesiruošiu to daryti. Šiame antrajame kėlinyje atrodėme siaubingai, o varžovai - puikiai. Todėl stengėmės, pasivijome, galėjome laimėti, tačiau pritrūko šiek tiek sėkmės. Reikėjo visos dvikovos metu žaisti kaip antrojoje jos pusėje.

- Apie ką Messina kalbėjo per ilgąją pertrauką?

- Mes visi supratome, kad CSKA negali atrodyti taip blogai, kaip pirmojoje pusėje. Visiems norėjosi įrodyti, kad komanda turi tvirtą charakterį, o 20 taškų skirtumas nereiškia ekipų pajėgumų skirtumo. Išėjome į aikštelę ir kiekvienas palikome visas jėgas, mums pavyko parodyti tikrą finalą.

- Atsiliekant dviem taškais paskutinę CSKA ataką užbaigėte būtent Jūs. Metimo, kuris nulemtų geriausio Europos klubo vardą, Jūsų karjeroje tikrai nebuvo. O apskritai buvo?

- Sidnėjaus olimpiadoje, kai debiutavau Lietuvos rinktinėje, turėjome puikią galimybę nugalėti amerikiečių "Dream Team". Tačiau aš nepataikiau baudos metimų. Žinoma, tokios nesėkmės išgyvenamos sunkiai. Ypač, kai turėjai realų šansą į pergalę. Tačiau iš tiesų profesionalus sportininkas privalo teisingai suprsti nesėkmes. Gyvenime visko būna, neįmanoma laimėti visko.

- Kai rungtynių baigtį lemia vienintelis metimas, apie teisingą nugalėtojo paskelbimą kalbėti neverta, gal verta grįžti prie atkrintamųjų varžybų sistemos?

- Jei ir pusfinalį, ir finalą žaisti iki trijų pergalių, sezonas labai užsitęs. O žinant, kad daugelis žaidėjų atstovauja rinktinėms, laiko poilsiui jiems visai neliktų. Žinoma, vieneriose rungtynėse kiekvienai komandai gali būti juoda diena. Bet jei kito šanso neturi, privalai žaisti be teisės klysti. Juk ir varžovai turi tokias pat galimybes.

OLIMPINIS LIETUVOS RINKTINĖS PRAKEIKIMAS

- Nėra jokios Jūsų grįžimo į Lietuvos rinktinę galimybės?

- Nėra. Sprendimas galutinis. Kiekvienas žaidėjas jaučia, kada jam prireikia daugiau laiko poilsiui. Visada jaučiau didelę garbę atstovauti nacionalinei komandai, atvažiuodavau į visus turnyrus. Daugelį metų žaisdavau bveik be poilsio. Ir vienu momentu organizmas pajuto, kad poilsio reikia daugiau. Ką gi, trys medaliai - taip pat neblogai.

- Jūsų karjera rinktinėje nesibaigė geriausiai - rungtynėse dėl bronzos olimpiadoje nusileidote argentiniečiams.

- Nusivylimas buvo didžiulis. Juk galėjome kautis dėl aukso. Pusfinalyje su Ispanija sužaidėme neblogai, tačiau kažko pritrūko, kaip ir rungtynėse dėl trečiosios vietos.

- Penkiose olimpiadose iš eilės lietuviai pralaimėjo pusfinaliuose. Mistika?

- Taip, tarsi kažkok prakeikimas. Priežastys kaskart kitas, o rezultatas - tas pats. Sunku pasakyti, kodėl taip atsitinka. Turbūt Atėnuose su italais neįvertinome varžovų. Mes jau galvojome apie finlą. O buvo per anksti... Vaikščiojome kaip laiduotuvėse, mus gi laikė turnyro favoritais. Ypač žinant, kad JAV rinktinė į finalą nepateko...

- Lietuvoje krepšinis prilyginamas religijai. Nepavargstate nuo dėmesio?

- Kai žaidi, palaikymas labai reikalingas. Kai sezonas baigiasi, žinoma, norisi pailsėti, taip pat ir nuo visuotinio dėmesio. Tačiau per daug laiko pripranti. Bet kokiu atveju puiku, kad pas mus taip myli krepšinį. O jei aistruolis per daug įkyrus, jo nebūtina labai atidžiai išklausyti, tiesa? Tačiau pasikartosiu, kad esu labai dėkingas sirgaliams. Jų indėlis į pergalę yra didžiulis.

- Nemanote, kad savo laiku užsisėdėjote Vilniaus "Lietuvos ryte"?

- Nenoriu spėlioti ir mąstyti, kad galėjo būti. Išėjau būdamas 26-erių ir spėjau pažaisti ne vienoje stiprioje komandoje.

-Apie NBA minčių nekilo?

- Minčių kilo. Ypač jaunystėje. Tačiau kadangi jokių konkrečių pasiūlymų neturėjau, jos taip ir liko mintimis. O kai tapau patyrusiu krepšininku, atsirado ir tam tikros galimybės... Nesinorėjo pirkti katės maiše ir išeiti nežinia kur vien tam, kad pažiūrėti, kaip iš vidaus atrodo NBA. Nesu įsitikinęs, kad ti būtų teisingas sprendimas. Juo labiau, aš nesakau "ne". Esu pasirengęs priimti NBA pasiūlymą ir būdamas 33-ejų, kai bigsi mano kontraktas su CSKA. Tačiau kažkam kažko įrodinėti noro neturiu.

- O ką darysite po karjeros pabaigos?

- Iki keturiasdešimties tikrai nežaisiu. Kai tik pajusiu, kad pradedu blogai žaisti - iškart baigsiu. Trenerio darbas manęs nežavi. Trenerii dirba dar daugiau, nei žaidėjai. O taip norisi daugiau laiko skirti šeimai.