INTERVIU: S.Galdikas: "Lietuvos rytas" ar "Žalgiris". Man kauniečių klubas patinka labiau"

24 metų 203 cm ūgio Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkas Simas Galdikas atsakė į aistruolių klausimus. Aukštaūgis teigė, jog krepšinis jam yra ne tik darbas, bet ir hobis bei neslėpė, jog pakeisti vyriausiojo trenerio Roberto Kuncaičio jis negalėtų net vienerioms rungtynėms. „Kiekvienas turi savo pareigas – treneris yra treneris, žaidėjai yra žaidėjai,“ – šypsosi Simas.

- Kaip prasidėjo tavo krepšininko karjera?

- Visi mokykloje sportavo, mokėjo žaisti, o aš – ne. Kai skirstydavomės komandomis, manęs niekas neimdavo. Klasės draugas treniravosi pas Povilą Jafišovą, pas jį nuėjau ir aš. Žaidimas žymiai pagerėjo, tačiau mokykloje ir vėl niekas nenorėjo manęs imti į komandą. Sakydavo, kad su manimi neįdomu. Taip po truputį tapau vis geresniu krepšininku. Tikiuosi dar tobulėti. 

- Kas tave pastūmėjo žaisti profesionaliai? Ar tiesa, jog dirbai apsaugoje?

- Esu dėkingas „Nafta – Uni – Laivitės“ treneriui Daliui Ubartui, kuris mane pasikvietė į komandą. Taip, rytais dirbdavau apsaugoje. Daugelis Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujančių krepšininkų turi papildomus darbus.

Vėliau išėjau iš darbo, mečiau krepšinį. Turėjau problemų. Jas susitvarkęs grįžau, pasirašiau kontraktą su „Nafta – Uni – Laivite“, paskui perėjau į „Neptūną“. Šį sezoną planavau išvažiuoti į užsienį, tačiau uostamiesčio klubas pasiūlė pasilikti ir pratęsti kontraktą.

- Koks LKL žaidėjas tave labiausiai „užknisa“?

- Nežinau. Kiekvienose rungtynėse, kiekvienoje komandoje atsiranda žaidėjas, kuris tuo metu „užknisa“ labiausiai. Ne veltui sakoma, kad krepšinio aištelėje – kaip kare – kovoji su priešais (juokiasi, - aut. past.). O po rungtynių viską pamiršti.

- Kokios komandos nemėgsti labiausiai?

- Nėra nemėgstamų komandų. Galima nebent lyginti. Pavyzdžiui, „Lietuvos rytas“ ar „Žalgiris“. Man kauniečių klubas patinka labiau.

- Už kokią pinigų sumą iš „Neptūno“ pereitum į kitą klubą?

- Ne visada viską lemia pinigai. Reikia atsižvelgti į komandą, daug kas priklauso nuo trenerio. Svarbu ir žaidimo laikas. Kas iš to, jeigu gausi didelius pinigus, tačiau sėdėsi ant suolo? Visi krepšininkai nori žaisti. Žinoma, nupirkti galima daug ką. Jeigu kas pasiūlys labai didelę pinigų sumą, tai ir išeisi.

- Esi gana aukštas. Tavo tėvai tikriausiai irgi ne „mažiukai“?

- Tėvas – apie 185 cm ūgio, mama – apie 165 cm. Mano tėtis išsiskiria iš savo bendraamžių. Taip jau yra, kad vaikai neretai užauga didesni nei tėvai.

- Galbūt esi skaičiavęs, kiek per savo karjerą surinkai techninių pražangų? 

- Seniau, kai žaidžiau „Nafta-Uni-Laivitėje“, buvau labiau nervingas. Pastoviai konfliktuodavau, pykdavausi su teisėjais, žaidėjais. Tačiau visa tai praeityje. Dabar man jau 24-eri. Galbūt šiek tiek subrendau. 

Techninių pražangų per savo karjerą esu gavęs, tačiau nežinau - kiek. Pamenu, buvau net diskvalifikuotas iš Lietuvos studentų krepšinio lygos. Tačiau rungtyniaudamas „Neptūne“ nesu gavęs nė vienos techninės pražangos.

- Pastaruoju metu esi šiek tiek nurimęs. Kaip pavyksta valdyti emocijas?

- Turbūt subrendau, nežinau. Iš tiesų, turėjau labai gerą trenerį Kęstutį Milę. Jis įteigė nerodyti savo pykčio, kadangi nieko tuo nepasieksiu. Kiekvieną dieną šiuos žodžius "kaldavo" ir "kaldavo". Visa tai padėjo psichologiškai. Manau, treneris mane pakeitė, pradėjau kitaip žiūrėti į krepšinį.

- Kurią NBA ekipą labiausiai palaikai?

- Majamio „Heat“. Ten žaidžia Žydrūnas Ilgauskas, LeBronas Jamesas. Anksčiau palaikiau Klyvlendo „Cavaliers“. Man patinka Ž. Ilgauskas, kadangi jis rungtyniauja vidurio puolėjo pozicijoje (šypsosi, - aut. past.).

- Koks yra tavo svajonių darbas be krepšinio?

- Krepšinis man yra ir darbas, ir hobis, tad svajonių darbo neturiu. 

Dirbti malonu yra tada, kai uždirbi daug pinigų. Nesu labai patyręs darbuotojas, todėl sunku pasakyti. Net neįsivaizduoju (juokiasi, - aut. past.). Kol kas koncentruojuosi tik į krepšinį.

- Ar sugebėtum vadovauti komandai vietoje trenerio R. Kuncaičio bent vieneriose rungtynėse?

- Žiūrint, kokio lygio tai būtų rungtynės. Vis tiek, kažin, ar galėčiau. Kiekvienas turi savo pareigas – treneris yra treneris, žaidėjai yra žaidėjai. Tai, ką treneris pasako, žaidėjai turėtų įvykdyti. Tačiau ne visada taip išeina. Krepšininkai, būna, pradeda žaisti savaip (juokiasi, - aut. past.). 

- Kada pirksi kitą mašiną? Ar dar užtenka ir "Opel" galios?

- Nežinau. Kol važiuoja – važiuoju, turiu kitų planų bei investicijų. Pirmiausia reikia namus nusipirkti, o po to jau mašiną. Mašinoje juk negyvensi.

- Simai, gal gali pasakyti tą firminį obuolių pyrago receptą? Sklinda kalbos, kad jo užvalgius gerai sužaidžiate.

- Kas susirenka pavalgyti, tam užtenka, o kas nevalgo, tam ir neužtenka. Recepto pasakyti negaliu (juokiasi, - aut. past.).

- Kokį patiekalą ir gėrimą labiausiai mėgsti?

- Galiu pasakyti nebent bendrai, ką aš valgau. Kiekvieną dieną valgau vištieną, ryžius ir salotas. Dažnai valgau kavinėje„Livonija“. Ten labai skaniai gamina.

- Kokį alų labiausiai mėgsti?

- Nežinau, alaus negeriu. Nesu gėręs...

- Jeigu tave apšvietus elektromagnetiniu spinduliavimu, tai kokio dydžio energijos fatonus tu sugersi? Ne mažiau už Wg, hv>=Wd, ar hv>=Wa?

- Pirmas variantas. Namie apskaičiavau ir kaip rezultatą gavau pirmąjį variantą.

- Kuri "Olialia pupytė" tau gražiausia?

- Žinau, kad yra kažkokios pupytės, kad dainuoja. Tačiau jeigu man išrikiuotų jas ir lieptų atskirti, tikrai nepažinčiau nė vienos.

- Esi virš 2 metrų. Ar dažnai trankai galvą į durų staktą? Juk Lietuvoje standartas – 2 metrai. 

- Būna, kad atsitrenki. Bet jau iš įpratimo visą laiką pasilenki bei stengiesi to išvengti.

- Ką darytum, jeigu staiga prasidėtų zombių apokalipse?

- Zombių apokalipsė? Nežinau... Gal šaudyčiau.