INTERVIU: Slaptas ginklas LKL finale – "Žalgirio" klubo aistruoliai

Net tūkstančiai kilometrų, sukartų paskui mylimą komandą, neprailgsta, jei savo numylėtinius gali įkvėpti pergalei. Tai savo pavyzdžiu įrodinėja Kauno „Žalgirio“ ekipos sirgalių lyderis Ričardas Petrauskas.

38 metų kaunietis, diriguojantis „Žalgirio“ gerbėjų judėjimui „Žalioji mirtis“, garsiausią šalies krepšinio klubą palaiko daugiau nei pusę savo gyvenimo.

Skaičiuojant tiksliau, jau 23 metus aistruolis stebi visas žalgiriečių rungtynes namuose. Neretai juos lydi ir į išvykas Lietuvoje bei užsienyje.

Nemažai kilometrų R.Petrauskas su ištikimiausiais bendražygiais nubildėjo ir šiemet.

Kartais – tik tam, kad taptų komandos nesėkmės liudininku. Tačiau prisiekęs Kauno klubo gerbėjas pasiryžęs žalgiriečiams atleisti visas sezono nuoskaudas, jei tik šie švęs pergalę Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale.

Pirmąjį žingsnį į triumfą akistatose su Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipa kauniečiai žengė antradienį, įveikę varžovus jų arenoje – 90:77. Antrasis finalo serijos iki 4 pergalių mačas vakar vyko Sporto halėje.

- LKL finalo serija pamažu įsibėgėja. Ar jūs, aistruoliai, jai rengėtės taip pat atsakingai, kaip ir krepšininkai? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo R.Petrausko.

- LKL finalai ir žaidėjams, ir sirgaliams – svarbiausios sezono varžybos. Nenoriu menkinti nei Baltijos krepšinio lygos, nei Vieningosios lygos, tačiau nėra nieko svarbiau, kaip laimėti vietinį titulą. Ypač kai dėl jo kauniesi su principiniu priešininku. Suprasdami varžybų svarbą, mes taip pat parengėme įvairių naujienų – tiek vaizdinių, tiek garsinių. Tačiau plačiai kalbėti apie tai nenoriu. Viską pamatysite finalo metu.

- Gal ką nors ruošiate ir varžovų sirgaliams, su kuriais jūsų santykiai, švelniai tariant, nėra patys geriausi?

- Žinant mūsų santykių istoriją, akivaizdu, kad su vilniečiais niekada netapsime draugais. Greičiau galime jiems paskirti kokį nors ne itin malonų pasimatymą (juokiasi. – Red.). Tiesa, ir „Lietuvos ryto“ stovykloje yra sirgalių, su kuriais galime normaliai pasikalbėti apie rungtynes. Aš apskritai esu už tai, kad visi santykiai būtų aiškinamiesi tiktai aikštėje.

- Dauguma krepšinio specialistų prieš finalo pradžią favoritais laikė „Lietuvos ryto“ krepšininkus. Tu, žinoma, nuo pat pradžių nepritarei tokiai nuomonei?

- Namų aikštės pranašumas, kurį buvo užsitikrinę vilniečiai, jiems suteikė papildomų kozirių. Tačiau „Žalgiris“ šį sezoną jau ne kartą įrodė esąs pajėgus nukauti „Lietuvos rytą“. Neseniai laimėjome BBL taurę. Vilniečius įveikėme ir 1-osiose finalo rungtynėse „Siemens“ arenoje. Todėl net neabejoju, kad ir galutinė pergalė bus mūsų.

- Finalo išvakarėse sklido gandai, kad žalgiriečiai tyčia pasiduos Vilniaus klubui, taip esą atsidėkodami už atiduotą BBL čempionų titulą.

- Tokių kalbų girdėjau ir aš. Net nežinau, kaip jas pakomentuoti. Galima svarstyti, kad LKL čempionų vardas „Lietuvos rytui“ kur kas svarbesnis nei „Žalgiriui“, nes tik taip vilniečiai grįžtų į Eurolygą. Vis dėlto aš tikiu, kad abiejų komandų krepšininkai pasiaukojamu žaidimu paneigs bet kokius gandus, o jų skleidėjai turės viešai atsiprašyti.

- Už „Žalgirį“ sergi jau 23 metus. Kas per tą laiką pasikeitė labiau – sirgaliai ar patys krepšininkai?

- Mes, būdami jauni, sirgdavome vienaip. Dabartinio jaunimo samprata yra kitokia. Krepšininkai taip pat keičiasi. Nors visais laikais daugiausia priklausė nuo paties žmogaus. Pavyzdžiui, tokios šiltos asmenybės, kokia buvo dar neseniai „Žalgirio“ marškinėliais vilkėjęs kroatas Marko Popovičius, nebuvau sutikęs nei anksčiau, nei jam išvykus iš Kauno.

- Apie nemėgstamiausią jūsų krepšininką turbūt nereikia nė klausti...

- Taip, pernai plačiai nuskambėjo mūsų susikirtimas su Donatu Zavacku. „Lietuvos ryto“ puolėjas pats mus provokavo, be to, jis negražiai atsiliepė apie Kauną. Ne itin palankiai „Žalgirio“ sirgaliai vertina ir vilniečių kapitoną Stepą Babrauską.

- Lygiai prieš metus, kai „Žalgiris“ buvo atsidūręs ant bankroto ribos, jūs, aistruoliai, aukojote pinigus, kad legendinė komanda išliktų. Tada neslėpėte, kad tai – juodžiausias „Žalgirio“ gyvenimo puslapis. O koks klubo gyvavimo momentas tau įsiminė šviesiausiomis spalvomis?

- Pergalė Eurolygoje 1999 metais. Ir, žinoma, prieš tai buvęs triumfas Europos taurės turnyre. Tada, 1998-aisiais, keliavau labai daug. Išmaišiau beveik visą Europą. Labai norėčiau, kad kada nors šie laikai dar sugrįžtų.

Pažabos aistras

Remigijus Stukas

Kauno viešosios policijos vadovas

„Sirgalių ir rungtynių dalyvių saugumas LKL finalų metu – pirmiausia pačių klubų, rengiančių varžybas, reikalas.

Halėje tvarką užtikrina privati saugos tarnyba. Žinoma, ir mes, policijos pareigūnai, neliekame nuošalyje. Juolab kad iš patirties žinome, jog „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ dvikovų aistros kartais persimeta už aikštės ribų.

Blogiausia, kad žiūrovai dažnai nemoka linksmintis neišgėrę alkoholio. Tada ir kyla problemų. Tiesa, tikrieji „Žalgirio“ gerbėjai dar niekada nėra pridarę rimtų rūpesčių. Kiek iki šiol buvome sulaikę įvairių incidentų Halėje kaltininkų, pasirodydavo, kad jie net nėra Kauno gyventojai.

Kad ir kaip būtų, mes stengiamės, kad niekas nesugadintų krepšinio šventės“.