INTERVIU: T.Balaišis-Sėkla tikisi, kad patriotiškumas kuo to­liau, tuo la­biau augs.

Lie­tu­vos rink­ti­nės sir­ga­lių vei­das To­mas Ba­lai­šis-Sėk­la ne­abe­jo­ja, kad na­cio­na­li­nės ko­man­dos krep­ši­nin­kams pa­lai­ky­mas yra itin svar­bus ne tik po per­ga­lių, bet ir po pra­lai­mė­ji­mų.

Prieš dvy­li­ka me­tų iš­gir­dęs, kad ge­riau­sius ša­lies krep­ši­nin­kus po fias­ko Tur­ki­jo­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te Vil­niaus oro uos­te nu­švil­pė gru­pe­lė žmo­nių, T. Ba­lai­šis-Sėk­la su ke­liais bend­ra­min­čiais nu­spren­dė, jog ko­man­dai rei­kia ki­to­kio pa­lai­ky­mo.

Pui­kiai Šve­di­jo­je vy­ku­sio­se pir­me­ny­bė­se pra­leis­tas lai­kas ir rink­ti­nės iš­ko­vo­ti auk­so me­da­liai su­vie­ni­jo sir­ga­lius ir nuo to lai­ko jie ne­pra­lei­džia nė vie­nų ko­man­dos var­žy­bų. Gar­siau­sias ša­lies barz­do­čius kar­tu su ke­lias­de­šim­ties ais­truo­lių gru­pe­le nuo 2003-ųjų Lie­tu­vos tris­pal­vę kė­lė ir mū­sų ša­lies var­dą skan­da­vo vi­so­se svar­biau­sio­se var­žy­bo­se.

Su rink­ti­nės krep­ši­nin­kais ir ko­man­dos per­so­na­lu bend­rau­jan­tis sir­ga­lius pui­kiai ži­no, kad žai­džiant sve­ti­mo­je are­no­je tri­bū­nų pa­lai­ky­mas žai­dė­jams yra la­bai svar­bus.

– To­mai, esa­te be­ne ži­no­miau­sias Lie­tu­vos rink­ti­nės ger­bė­jas, ta­čiau ne­dau­ge­lis ži­no, kaip jums ki­lo idė­ja pa­lai­ky­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nę?

– Šios idė­jos šak­nys sie­kia 2001-uo­sius, kai su ke­liais bend­ra­min­čiais pa­ma­tė­me, kaip žmo­nės Vil­niaus oro uos­te nu­švil­pė po fias­ko Tur­ki­jo­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­te grį­žu­sią Lie­tu­vos rink­ti­nę. Pa­gal­vo­jo­me, kad to­kių da­ly­kų ti­krai ne­tu­ri bū­ti. Sa­vo rink­ti­nę rei­kia pa­lai­ky­ti vi­sa­da – ir ta­da, kai jai se­ka­si, ir ta­da, kai ne­si­se­ka. Gal­vo­da­mi apie tai iš­vy­ko­me į Eu­ro­pos čem­pio­na­tą Šve­di­jo­je. Tie­sa, ta­da pa­lai­ky­ti rink­ti­nės dar vy­ko­me at­ski­rai. Mes bu­vo­me tri­se, bet at­ski­rais au­to­mo­bi­liais vy­ko dar ke­lios bi­čiu­lių gru­pe­lės. Iš vi­so mū­sų bu­vo apie 15-20 žmo­nių, ku­rie iki šiol su rink­ti­ne ke­liau­ja į vi­sus čem­pio­na­tus.

– Po auk­si­nio trium­fo Šve­di­jo­je rink­ti­nės pa­lai­ky­mas įga­vo or­ga­ni­zuo­to ju­dė­ji­mo reikš­mę?

– Į 2005 me­tų Eu­ro­pos pir­me­ny­bes Ser­bi­jo­je ir Juo­dkal­ni­jo­je jau vy­ko­me or­ga­ni­zuo­tai. Bu­vo­me iš­si­nuo­ma­vę au­to­bu­są ir va­žia­vo­me kaip vie­na gru­pė žmo­nių. Taip rink­ti­nės pa­lai­ky­mas iš­si­ru­tu­lio­jo iki to­kio ju­dė­ji­mo, ko­kį tu­ri­me da­bar. Ži­no­ma, sir­ga­lių gru­pe­lė keis­da­vo­si – bū­da­vo ją pa­lie­kan­čių, ne­ma­žai tu­rė­jo­me ir at­ei­nan­čių. Per tą lai­ką su­si­for­ma­vo ais­truo­lių bran­duo­lys, ku­ris su rink­ti­ne ke­liau­ja nuo­lat.

– Ar da­bar rink­ti­nę pa­lai­ky­tų tiek daug ais­truo­lių, jei­gu ji Šve­di­jo­je ne­bū­tų pa­si­ro­džiu­si taip sėk­min­gai?

– Be abe­jo, tas čem­pio­na­tas tu­rė­jo daug įta­kos sir­ga­lių ju­dė­ji­mui, ta­čiau ko­man­dą pa­lai­ky­tu­me net ir tuo­met, jei­gu Šve­di­jo­je ne­bū­tu­me iš­ko­vo­ję auk­so. Pa­ban­dė­me, pa­si­se­kė, pa­ti­ko ir va­ži­nė­ja­me iki šiol. Ti­krai nuo­šir­džiai ma­nau, kad rink­ti­nę pa­lai­ky­tu­me bet ko­kiu at­ve­ju, ta­čiau grįž­ti iš­ko­vo­jus pir­mą vie­tą yra žy­miai ma­lo­niau nei bet ku­rią ki­tą.

– Ne vi­si žmo­nės ga­li sau leis­ti pa­siim­ti tris sa­vai­tes at­os­to­gų ir ke­liau­ti į už­sie­nį pa­lai­ky­ti rink­ti­nę. Ko­kie žmo­nės yra na­cio­na­li­nės ko­man­dos ger­bė­jai?

– Aš sa­kau la­bai pa­pras­tai. Tie, ku­rie no­ri pa­lai­ky­ti rink­ti­nę, tie ir ga­li. Rink­ti­nę pa­lai­ko įvai­riau­si žmo­nės: nuo pi­cų iš­ve­žio­to­jų iki įmo­nių sa­vi­nin­kų, ban­ki­nin­kų ir žur­na­lis­tų. Žmo­nių gru­pė ti­krai la­bai mar­ga, ta­čiau tai tik pri­va­lu­mas – iš įvai­riau­sių sri­čių su­si­rin­ku­siems žmo­nėms leng­viau bend­rau­ti tar­pu­sa­vy­je.

– Ku­ria­me čem­pio­na­te rink­ti­nė su­lau­kė di­džiau­sio pa­lai­ky­mo ir ku­ria­me ma­žiau­sio?

– At­sa­ky­ti į šį klau­si­mą la­bai pa­pras­ta. Gau­siau­sia sir­ga­lių gru­pė rink­ti­nę pa­lai­kė per gru­pės var­žy­bas Len­ki­jo­je. Kal­bant apie at­ski­ras rung­ty­nes vie­na­reikš­miš­kai dau­giau­siai – apie 4 tūks­tan­čiai lie­tu­vių – ste­bė­jo fi­na­lą Šve­di­jo­je. Tiek ais­truo­lių ne­bu­vo nė vie­na­me čem­pio­na­te. Ži­no­ma, ne­kal­ba­me apie 2011 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ku­sias pir­me­ny­bes. O ma­žiau­siai sir­ga­lių – dvi­de­šimt trys, ne­skai­čiuo­jant „vi­pų“, bu­vo Ja­po­ni­jo­je. Jei­gu ne­klys­tu, tuo­met ke­lio­nė žmo­gui kai­na­vo be­veik 9 tūkst.li­tų. Dau­ge­lį sir­ga­lių at­bai­dė di­de­lė kai­na ir at­stu­mas. Ma­nau, kad šiek tiek įta­kos tu­rė­jo ir tai, kad pa­sau­lio čem­pio­na­tas yra šiek tiek nu­ver­tin­tas tarp krep­ši­nin­kų. Ge­riau­si rink­ti­nių žai­dė­jai daž­niau­siai ren­ka­si olim­pi­nes žai­dy­nes ir tuos Eu­ro­pos čem­pio­na­tus, ku­riuo­se vyks­ta ke­lia­la­pių į olim­pia­dą da­ly­bos.

– Ar jau pra­dė­jo­te pla­nuo­ti ke­lio­nę į 2014 me­tais Is­pa­ni­jo­je vyk­sian­tį pa­sau­lio čem­pio­na­tą?

– Bu­vau su­si­ti­kęs su nau­juo­ju LKF ge­ne­ra­li­niu se­kre­to­riu­mi Min­dau­gu Špo­ku. Su juo esa­me bend­ra­vę per 2011 me­tais Lie­tu­vo­je vy­ku­sį Eu­ro­pos čem­pio­na­tą. Kaip fe­de­ra­ci­jos at­sto­vas jis pa­ža­dė­jo mums vi­so­ke­rio­pą pa­gal­bą įsi­gy­jant bi­lie­tus į rung­ty­nes. Mums, sir­ga­liams, la­bai svar­bu įsi­kur­ti vie­no­je tri­bū­no­je, kad ne­bū­tu­me iš­si­bars­tę po vi­są are­ną. Pa­gal­bos iš fe­de­ra­ci­jos su­lauk­da­vo­me ir anks­čiau, to­dėl džiau­giuo­si, kad iš­lai­ko­me drau­giš­kus san­ty­kius. Da­bar be­lie­ka su­lauk­ti va­sa­rio 3 d., kai bus iš­trauk­ti gru­pės var­žy­bų bur­tai. Pa­aiš­kė­jus, ku­ria­me Is­pa­ni­jos mies­te žai­si­me ga­lė­si­me pra­dė­ti pla­nuo­ti ke­lio­nę.

– Čem­pio­na­tas Is­pa­ni­jo­je truks še­šio­li­ka die­nų. Ar dėl šios prie­žas­ties Lie­tu­vos rink­ti­nė ja­me su­lauks di­des­nio ais­truo­lių pa­lai­ky­mo?

– Ma­nau, kad taip. Še­šio­li­ka die­nų yra ne dvi­de­šimt trys ir sa­vai­te su­trum­pė­sian­tis tur­ny­ras yra ženk­lus lai­ko tar­pas. Pla­nuo­jant ke­lio­nę ir pri­dė­jus sa­vait­ga­lius įma­no­ma su­tilp­ti į dar­bi­nes dvie­jų sa­vai­čių at­os­to­gas. Ži­no­ma, daug kas pri­klau­sys nuo pa­sau­lio čem­pio­na­to bi­lie­tų kai­nų, bet spė­ju, kad rink­ti­nę pa­lai­kys ti­krai dau­giau sir­ga­lių.

– Ar jiems ais­truo­lių pa­lai­ky­mas la­bai svar­bus?

– Vi­siems rink­ti­nės vy­rams, tiek krep­ši­nin­kams, tiek tre­ne­riams, tiek ko­man­dos per­so­na­lui yra žy­miai ma­lo­niau at­va­žiuo­ti į sve­ti­mą ša­lį ir ma­ty­ti, kad kaž­kas va­žiuo­ja kar­tu ir juos pa­lai­ko. Esu daug kar­tų apie tai kal­bė­jęs tiek su tre­ne­riais, tiek su žai­dė­jais. Jie ti­krai nuo­šir­džiai sa­kė, kad pa­lai­ky­mas ko­man­dai yra la­bai svar­bus. Ne­ga­liu dėl to gin­čy­tis. Taip ir tu­rė­tų bū­ti.

– Kaip daž­nai jums ten­ka bend­rau­ti su rink­ti­nės krep­ši­nin­kais?

– Per čem­pio­na­tus daž­niau­siai sten­gia­mės ne­suk­ti krep­ši­nin­kams gal­vos ir ne­lįs­ti į akis. Ta­čiau kar­tais, jei­gu pa­si­tai­ko il­ges­nė per­trau­ka, suo­rga­ni­zuo­ja­me su­si­ti­ki­mą su žai­dė­jais. Tuo­met sma­gu bū­na vi­siems. Kar­tais su žai­dė­jais pa­si­kal­ba­me at­vy­kę prie ko­man­dos vieš­bu­čio. Mes nie­kuo­met ne­at­si­sa­ko­me pa­bend­rau­ti su žai­dė­jais ir jau­čia­me abi­pu­sį ry­šį. Ma­nau, kad tai la­bai svar­bu. Tiems vy­rams jau­čia­me tik pa­gar­bą.

- Ne­se­niai kaip Lie­tu­vos rink­ti­nės sir­ga­lių at­sto­vas bu­vo­te pa­kvies­tas pa­lai­ky­ti jau­nuo­sius žai­dė­jus – da­ly­va­vo­te krep­ši­nio ta­len­tus glo­bo­jan­čio pro­jek­to „Sam­sung Kar­ta“ an­tro­jo se­zo­no da­ly­vių pri­sta­ty­me. Ar daž­nai ten­ka da­ly­vau­ti pa­na­šiuo­se ren­gi­niuo­se?

– Jei­gu pa­kvie­čia – vi­suo­met su­da­ly­vau­ju. Kal­bant apie „Sam­sung Kar­tą“, la­bai ge­rai yra tai, kad iš tų vai­ki­nų bus for­muo­ja­ma nau­ja 15-me­čių rink­ti­nė, ku­rios na­riai at­ei­ty­je tu­rė­tų pa­pil­dy­ti ir na­cio­na­li­nės ko­man­dos gre­tas. Džiu­gu, kad yra or­ga­ni­zuo­ja­mi to­kie pro­jek­tai, o pers­pek­ty­viau­si krep­ši­nin­kai ga­li sem­tis pa­tir­ties iš ge­riau­sių Lie­tu­vos tre­ne­rių.

– Ar su­tin­ka­te, kad pa­sta­rai­siais me­tais Lie­tu­vos rink­ti­nės pa­lai­ky­mas pa­de­da ska­tin­ti ir pa­trio­tiš­ku­mą?

– Ma­nau, kad taip. Bu­vau la­bai ma­lo­niai su­ža­vė­tas per Lie­tu­vo­je vy­ku­sį Eu­ro­pos čem­pio­na­tą, kai are­na per na­cio­na­li­nės ko­man­dos rung­ty­nes at­ro­dy­da­vo įspū­din­gai ir nu­si­da­žy­da­vo tau­ti­nė­mis spal­vo­mis. Ti­kiuo­si, kad pa­trio­tiš­ku­mas, ku­rio mums vi­siems la­bai rei­kia, kuo to­liau, tuo la­biau augs.