INTERVIU: "Techasas" - politiškai stipri komanda

Taip vienas jauniausių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) trenerių 32 metų Aurimas Matulevičius apibūdina savo treniruojamą Panevėžio "Techaso" ekipą, kuri, ne sykį pakeitusi pavadinimą, LKL čempionatuose dalyvauja nuo pat LKL įsikūrimo.

Pernai per sezoną turėjęs net šešis legionierius (trys iš jų nepateisino klubo vilčių ir paliko komandą), šiemet "Techasas" turi keturis amerikiečius. Taip pat yra Rusijos krepšininkas bei būrys panevėžiečių. Visą šį būrį A.Matulevičius vadina politine jėga.

Pirmajame LKL čempionate vilkėjęs tuometinio Panevėžio "Lietkabelio" marškinėlius A.Matulevičius prieš metus iš JAV grįžo į Panevėžį jau kaip vyriausiasis treneris.

Antrą sezoną prie "Techaso" vairo stovintis Čikagos lietuvių krepšinio lygos įkūrėjas neslepia, jog pernai turėjo tikslą išsaugoti Panevėžio komandą ir išsilaikyti LKL, o šiemet planai jau didesni.

Nenori tik egzistuoti

- Praėjusį sezoną išlaikėte komandą Panevėžio miestui. Šį sezoną greičiausiai tikslai didesni?

- Mes nenorime vien tik egzistuoti. Lietuvos krepšinio lygoje norėtume šiemet patekti į atkrintamąsias varžybas. O Iššūkio taurės varžybose - tapti prizininkais, o gal net žaisti finale.

- Šį sezoną pradėjote dviem pergalėmis Iššūkio taurėje ir dviem pralaimėjimais LKL čempionate.

- Na, vienas pralaimėjimas - "Žalgiriui". Ir jei dėl šio pralaimėjimo pradėčiau teisintis, niekas manęs nesuprastų (juokiasi). Labiausiai apmaudu dėl išvykoje patirtos nesėkmės prieš Vilniaus "Sakalus". Neįvertinome varžovų, be to, juos ir sėkmė labiau lydėjo.

- Ar pagal šias ketverias rungtynes jau galima numanyti, kas bus komandos lyderiai?

- Lyderiai turi būti tie, kurie žaidžia aikštelėje. Jei vieni pelno taškus, kiti dirba gynyboje. Kai bus ne vienas ir ne du lyderiai, tada ir komanda bus aukštesnėje vietoje.

Pats atrenka amerikiečius

- Po praėjusio sezono jums pavyko išlaikyti legionierius Phillipą Williamsą ir Christopherį Hillą, nors esate minėjęs, kad per vasarą jie pabrango.

- Mūsų klubui per daug nepabrango. C.Hillas užtruko ieškodamas naujo klubo, tad mes jį pakalbinome ir jis sutiko. Amerikiečiai brangiausiai kainuoja liepą arba rugpjūtį, o kai ateina rugsėjis, kainos nukrenta.

- Esate vienas iš nedaugelio trenerių, kurie patys ieško žaidėjų komandai?

- Žinojau klubo biudžetą, maksimalias bei minimalias mėnesio išlaidas, pagal tai ir rinkausi krepšininkus. Be abejo, man padeda ir kiti komandos treneriai. Tačiau legionierių paieška krinta ant mano pečių. Nuo birželio Čikagos priemiestyje Lemonte, kuriame gyvenau bei dirbau ir kuriame pastatyta nauja puiki sporto salė, rengiau amerikiečių krepšininkų stovyklas, organizavau peržiūras. Vykdavau į laisvųjų agentų stovyklas. Daugelis krepšininkų jau žino, kad vasaromis grįžtu į Čikagą ir ieškau žaidėjų.

- Dauguma amerikiečių turbūt nelabai įsivaizduoja, kur yra Lietuva, ir nepatikliai vertina jūsų pasiūlymus?

- Neretai būna, kad net ne aš pirmas jiems pasiūlau, o jie prašosi priimami į komandą (juokiasi). Šią vasarą apie šimtą žaidėjų peržiūrėjau. Kai kurie buvo ne mūsų kišenei, kai kurie - ne mūsų lygio. Krepšininkai studentai žino Lietuvą, žino, kad čia žaidžiamas krepšinis. Juk stebėjo Pekino olimpinių žaidynių krepšinio dvikovas. Bet juos domina, kokie Lietuvoje pinigai, kokia kalba kalbama, teiraujasi, ar Lietuva yra prie Indijos ar Atlanto vandenyno.

Derinasi prie biudžeto

- Kaip apibūdintumėte Panevėžio komandą? Amerikiečių ir lietuvių junginys?

- Ne. "Techasas" - politiškai stipri komanda: rusas, amerikiečiai ir panevėžiečiai (juokiasi).

- Šiemet komandos finansinė padėtis geresnė?

- Komandos biudžetas, palyginti su praėjusiu sezonu, gal net kiek ir sumažėjęs. Biudžeto galimybės leido pradėti rengtis sezonui tik rugsėjį, be jokių stovyklų užsienyje ir bėgiojimo pajūryje ant smėlio. Bet mes džiaugiamės, kad ir tokiomis sąlygomis galime šį tą įrodyti ir važiuoti tolyn.

- Panevėžio komanda - viena iš nedaugelio, kuri Lietuvos krepšinio lygoje dalyvauja nuo pat pirmojo čempionato.

- Taip. Ir pirmajame LKL čempionate aš žaidžiau Panevėžio "Lietkabelio" komandoje (juokiasi). Būtent šioje ekipoje prasidėjo mano krepšininko profesionalo karjera. Joje ir baigėsi, nes netrukus išvažiavau mokytis į Klaipėdos universitetą.

Klajonės ir sugrįžimai

- Ir kokie vėjai jus nubloškė už Atlanto?

- Gimiau ir augau Panevėžyje. Studijuoti išvykau į Klaipėdos universitetą, studijavau Pedagogikos fakultete. Po to kurį laiką dirbau vidurinėje mokykloje kūno kultūros mokytoju. O tada atsirado galimybė išvažiuoti į išsvajotąją šalį - JAV. Ten praleidau aštuonerius metus.

- O kaip vėl atsidūrėte Panevėžyje?

- Regis, 2006-ųjų vasarą Panevėžyje vyko Tautinė olimpiada. Atsirado galimybė JAV besimokančius lietuvius suburti į komandą ir atvykti į Lietuvą dalyvauti žaidynėse. Sykiu aplankiau ir tėvus, sūnų, artimuosius. Pabendravau su Panevėžio krepšinio federacijos, sporto centro vadovais. Ir po metų jie pakvietė mane treniruoti Panevėžio klubą.

- Turėjote trenerio darbo patirties?

- JAV treniravau Čikagos "Žalgirį", su kuriuo dalyvaudavome įvairiose Čikagos lygose. Šešerius metus treniravau įvairių amžiaus grupių vaikus, įkūriau merginų komandą "Baltija", ten taip pat prisidėjau prie treniruočių proceso.

Žaidėjų paieškas praskaidrino vedybos

- Žinome, jog vasarą į JAV vykote ne tik ieškoti užsieniečių.

- (Juokiasi). Taip taip, susituokiau. Bet kai tai jau ne pirmos vedybos, jų ir nesureikšminu (juokiasi). Iš pirmosios santuokos Lietuvoje turiu dešimtmetį sūnų Domą. JAV susipažinau su Joana, ji yra Lenkijos ir Amerikos pilietė, šią vasarą ir susituokėme. Su ja auginame dvejų su puse metų dukrelę Viktoriją.

- Kokią vietą turėtų užimti "Techasas", kad jūs būtumėte laimingas?

- Mano mylimiausi skaičiai - 6 ir 7. Jei vieną iš šių skaičių turėsime, būsiu laimingas. O jei dar ir peršoksime juos - būsiu be galo laimingas. O jei vieta bus žemesnė nei norėtume - bus kur tobulėti ir kitą sezoną. Žinoma, jei komandai dar būsiu reikalingas.