INTERVIU: V.Chomičius: "A.Sabonis būtų puikus LKF prezidentas"

Nuo 1999 metų Rusijoje dirbantis legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius puikiai pažįsta šią šalį ir jos krepšinį. Ilgai dirbęs Permės “Ural Great”, Maskvos “Dinamo” ir Kazanės “Uniks” klubuose, šį sezoną gegužės pradžioje 52-ąjį gimtadienį švęsiantis krepšinio specialistas treniruoja Liubercų “Triumf” ekipą. Tiesa, jo vadovaujama komanda po 21-ų rungtynių iškovojo vos 5 pergales ir užima paskutinę - dešimtą - turnyro lentelės vietą.

Svarbiausia - darbas su jaunimu

 - Kas pasikeitė komandoje nuo jūsų darbo pradžios?

 - Tikriausiai atsirado daugiau demokratijos, jauniems krepšininkams buvo suteikta daugiau laisvės.

- O jiems buvo reikalinga demokratija?

- Vaikinams reikėjo patikėti, kad jie dirba ir treniruojasi savo noru, niekieno neverčiami. Labai svarbu darbe pajusti malonumą. Anksčiau “Triumf” ekipai buvo keliamos didelės užduotys, bet kai komanda susidūrė su tam tikrais finansiniais sunkumais, viskas pasikeitė. Dabar mano užduotis - dirbti su jaunais ir perspektyviais krepšininkais. Jaunas talentas - tarsi medelis, gauna šlakelį vandens ir iš karto paauga. Bet laiko nepaskubinsi, tad reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti. Galima sakyti, šiuo metu mes žaidžiame kaip normali jaunimo komanda.

- Ar daug nuostabą keliančių dalykų pastebite Rusijos krepšinyje?

- Mane stebina tai, kad visi čia nori tapti čempionais. Tai būtų tas pats, jei aš mesčiau iššūkį kuriam nors iš brolių Kličko. Galiu labai norėti jį įveikti, bet mūsų meistriškumas ir svorio kategorijos gana ryškiai skiriasi.

- Nepaisant skaudžių nesėkmių, jūs nuolat ginate savo krepšininkus.

- Man labai patinka “Barcelona” trenerio Pepės Gvardiolos (Pep Guardiola) mintys. Jis nuolat giria savo auklėtinius. Aš noriu elgtis taip pat. Tačiau viskam yra ribos. Jei krepšininkas piktybiškai nesupranta, ko aš iš jo noriu, galiu jį ir apšaukti. Bet viešai, spaudoje kritikuoti jo tikrai nepulsiu.

- Esate tikras krepšinio poliglotas. Jei ne paslaptis, kiek mokate kalbų?

- Penkias. Dėl kalbų neturiu problemų. Kai su Arvydu Saboniu žaidėme Ispanijoje, jau po dviejų savaičių prakalbome ispaniškai. O po penkių mėnesių mus pakvietė į kalėdinę televizijos laidą, kur buvome aprengti Romos gladiatorių drabužiais. Pamenu, tada kalbėjome nesustodami. Kai išvykau žaisti į Italiją, pramokau italų kalbos. Lenkiškai moku nuo mažens, o rusų kalbą išmokau žaisdamas Sovietų Sąjungos rinktinėje.

- O kokia kalba galvojate?

- Kai kalbu rusiškai, tai ir galvoju rusiškai. Ispanų kalba taip pat labai sėkmingai išliko atmintyje, o štai italų žinias reikėtų šiek tiek atgaivinti.

Senos traumos

- Ar tiesa, kad jus nuolat persekioja kojos skausmas?

- Taip, 1995 metais vykusiame Europos krepšinio čempionate susižeidžiau kelį. Galima sakyti, po tos traumos ir baigiau profesionalo karjerą. Nors vėliau dar trejus metus buvau žaidžiančiu kelių Lietuvos krepšinio klubų treneriu.

- Ir taip visus šešiolika metų gyvenate su skausmu?

- Kelio skausmas - tai ne danties ar galvos sopulys. Galima gyventi. Pamenu, grįžtant į Lietuvą po Europos čempionato koja buvo ištinusi kaip kaladė, bet aš niekam nesakęs išvykau į Turkiją, kur vyko vienos komandos peržiūra. Treneris pastebėjo, kad kažkaip keistai bėgioju. Po dešimties dienų turėjau pripažinti, kad negaliu žaisti taip, kaip norėčiau. Galvojau, kad įveiksiu skausmą. Bet nepavyko...

Greičio ir krepšinio pamokos

- Visi žino, kad jūs - aistringas žmogus, mėgstantis naujoves, nuotykius ir greitus automobilius.

- Taip, su automobiliais aš sutariu labai gerai. Ispanijoje netgi pavyko laimėti vienas lenktynes. Bet aš geriau pamenu kitus atsitikimus. Kartą Ispanijoje važiavau namo, į Marbelą, ir užsnūdau prie vairo. Prabudau išgirdęs akmenų girgždėjimą. Sustabdžiau, o vos už kelių metrų - skardis. Jei būčiau lėkęs žemyn, dabar čia nebūtume kalbėjęsi. Gavau tokią adrenalino dozę, kad paskui visą naktį negalėjau užmigti. Šiaip ar taip, pastaruoju metu vairuoju ramiau, atsargiau. Nors anksčiau iš tiesų mėgau greitį.

- Mėgote ne tik greitį, bet ir krepšinį. Ar tiesa, kad jūs keturis kartus dalyvavote visą parą trukusiose krepšinio rungtynėse?

- Ne tik dalyvavau, bet ir patekau į Gineso rekordų knygą. Trejos tokios rungtynės vyko Ispanijoje, vienas organizavome ir Lietuvoje, Palangoje. Tai buvo ypatingos rungtynės. Pagal taisykles krepšininkas turi pusantros valandos žaisti ir tiek pat laiko ilsėtis. Dalyvavo profesionalūs krepšininkai iš įvairių komandų, taip pat ir iš “Žalgirio”. Viskas būtų buvę gerai, jei ne oro sąlygos. Beveik visą laiką lijo, o aikštelė buvo medinė, permirko, tad žaidėme kaip čiuožykloje. Net nesuprantu, kaip mums pavyko ištverti tas 24 valandas. Pamenu, kad pasibaigus rungtynėms nusprendžiau pėsčiomis grįžti į viešbutį. Tai tą kilometrą įveikiau per pusantros valandos. Ėjau kaip robotas.

Apie NBA nesvajojo

- Per savo karjerą jums teko dirbti su garsiais treneriais. Taip pat ir su buvusiu Sovietų Sąjungos rinktinės treneriu Aleksandru Gomelskiu.

- Tikrai, tai buvo puikus specialistas ir nuostabus žmogus.

Puikiai pamenu pirmą susitikimą rinktinėje. 8-ojo dešimtmečio pabaigoje su rinktine pirmą kartą dalyvavau turnė JAV. Prieš rungtynes su Mičigano universitetu A.Gomelskis parodė į vieną varžovų komandos juodaodį krepšininką ir pasakė: “Turėsi jį uždengti”. O tas nuo pirmų akimirkų pradėjo demonstruoti neįtikėtinus dalykus ir per dvi minutes surinkau tris pražangas. A.Gomelskis mane pasodino ant atsarginių žaidėjų suolelio ir mestelėjo: “Visai nemoki gintis”. Tik vėliau sužinojau, kad tas vaikinukas - tai būsima NBA legenda Medžikas Džonsonas (Magic Jonhson). Taigi pirmas krikštas buvo labai sunkus. O A.Gomelskis kaip treneris buvo labai griežtas ir reiklus. Net kai jau žaidėme veteranų rungtynėse, jis pykdavo dėl klaidų. Tiesa, tada jau galėjome tik pasijuokti...

- Iškovojote daugybę įvairiausių titulų, žaidėte įvairiose komandose. Ar kada nors svajojote apie žaidimą NBA lygoje?

- 1986 metais buvo įdomi istorija. Tada SSRS rinktinė be Kauno “Žalgirio” krepšininkų dalyvavo tradicinėje išvykoje į JAV. Startas buvo nesėkmingas, jie pralaimėjo kelis mačus ir atsakingi asmenys griežtai pareikalavo, kad kuo greičiau prisidėtume prie komandos. Tuo metu Lietuvoje manęs laukė naujagimė duktė, bet atsisakyti negalėjau. Žaidžiau pakiliai, pelnydavau daug taškų. O prieš išvyką namo pas mane į viešbutį atėjo Hjustono “Rockets” ekipos atstovas ir pasiūlė sudaryti sutartį.

- Ką atsakėte?

- “Nuoširdžiai dėkoju, bet likti Amerikoje negaliu. Namuose laukia tėvai, šeima...” Po kelerių metų mūsų šalyje prasidėjo pertvarka, nebeliko jokių apribojimų, bet apie NBA svajoti jau buvo per vėlu.

- Ar tikėjote, kad traumų iškankintas A.Sabonis taip sėkmingai žais NBA lygoje?

- Atsakysiu paties Arvydo žodžiais: “Jei būčiau žinojęs, kad NBA taip lengva žaisti, būčiau išvažiavęs daug anksčiau”. Europoje žaisti iš tiesų buvo gerokai sunkiau.

- Ar jūs labai nustebtumėte, jei A.Sabonis pasuktų į politiką?

- Neseniai jis juokais man sakė, kad pabodo nieko neveikti, siūlėsi man į pagalbą. Kalbant rimtai, man atrodo, Arvydas būtų idealus kandidatas į Lietuvos krepšinio federacijos prezidento postą. Tuo labiau kad dabartinis vadovas Vladas Garastas po Europos krepšinio čempionato ruošiasi pasitraukti.

Dosjė

Valdemaras Chomičius

• Gimė 1959 m. gegužės 4 d.

Trenerio karjera

• 1996-1997 m. Plungės “Žemaitijos olimpo” žaidėjas/vyr. treneris
• 1997-1998 m. Marijampolės “Algos” žaidėjas/vyr. treneris
• 1998-1999 m. Marijampolės “Kraitenės” žaidėjas/vyr. treneris
• 1999-2002 m. Permės “Ural Great” trenerio asistentas
• 2003 m. rugsėjis-lapkritis: Maskvos “Dinamo” vyr. treneris
• 2004 m. sausis-gegužė: Permės “Ural Great” vyr. treneris
• 2005-2007 m. Kazanės “Uniks” trenerio asistentas
• 2007-2009 m. Kazanės “Uniks-2” treneris
• 2009-2010 m. Kazanės “Uniks” vyr. treneris
• nuo 2010 m. Liubercų “Triumf” vyr. treneris

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "Sporto žmonės"