INTERVIU: "Žalgirio" senbuvis komandoje vėl pasijuto kaip naujokas

Sunkusis puolėjas Tomas Masiulis šio vakaro rungtynėse Kauno sporto halėje su Sienos „Montepashi“ tikisi gero mūsų komandos žaidimo.

Šiai dvikovai žalgiriečiai antradienio vakarą rengėsi savo treniruočių bazėje Petrašiūnuose. Su komanda nesitreniravo tiktai peties traumą patyręs serbas Ratko Varda, kuris treniruoklių salėje mynė „dviračio“ pedalus. Vietoj vidurio puolėjo aikštėje prakaitą liejo komandos trenerio asistentas Darius Maskoliūnas, sportinės karjeros metais žaidęs įžaidėjo pozicijoje.

Savo įgūdžius tobulino ir sunkusis puolėjas Tomas Masiulis, pastaruosius šešis sezonus vilkėjęs Lenkijos Sopoto „Prokom Trefl“ sportinę aprangą. Jis, kaip ir Darius Maskoliūnas bei Eurelijus Žukauskas, – dabartinio „Žalgirio“ krepšininkų trejetas, patyręs triumfą Eurolygoje 1999 metų pavasarį.

Optimizmo neslėpė

- Prieš 10 metų su „Žalgiriu“ rengėtės pirmajam Eurolygos sezonui, kuris buvo pergalingas. Po 6 metų grįžęs į savo gimtąjį klubą jau pradėjote šio prestižiškiausio turnyro kovas. Ar tikite, kad gilią finansinę krizę išgyvenusi mūsų komanda gali vėl pasiekti Europos krepšinio viršūnę? – paklausėme T.Masiulio.

- Reikia tikėti. Antraip neverta net sportuoti. Prieš dešimtmetį padėtis buvo panaši ir mažai kas tikėjo, kad galime laimėti Eurolygą. Tačiau laimėjome.

Aš – optimistas. Jei visi tikėsime, kad galime kažką laimėti, ir padarysime viską, kas nuo mūsų priklauso, bus ir pergalių. Reikia kantriai eiti į priekį, kad ir mažais žingsneliais.

- Nors esate „Žalgirio“ senbuvis, buvęs jo kapitonas, ar po ilgo išsiskyrimo su komanda nesijaučiate lyg naujokas?

- Jaučiuosi. Vis dėlto prabėgo nemažai metų, kol vėl apsivilkau „Žalgirio“ marškinėlius. Jausmas geras, savas. Žaidžiu namuose, niekur nereikia kraustytis. Daugiau nieko net nereikia.

- Kvietimas į Lietuvos ir Baltijos krepšinio lygų čempionų gretas jums buvo netikėtas?

- Taip. Iš pradžių maniau, kad pakvietė tik į vieną treniruotę, kad papildyčiau išretėjusių žaidėjų gretas. Maniau, kad tuo viskas ir pasibaigs. Tačiau vėliau manęs paprašė, kad pasilikčiau iki šio sezono pabaigos. Metas buvo sunkus, laikas spaudė ir reikėjo labai greitai apsispręsti. Nepaisant to, nudžiugau sulaukęs tokio pasiūlymo.

Žaidžia ne dėl pinigų

- Nepabūgote grįžti į komandą, kurios žaidėjai net negavo atlyginimų?

- Ne. Klube buvo sudėtinga situacija, bet negalėjau į jį ranka numoti. Atėjau ne tam, kad užsidirbčiau daug pinigų. Mano finansiniai reikalavimai nėra dideli, todėl ateityje problemų kilti neturėtų. Svarbiausia – pats noriu žaisti ir jausti malonumą.

- Ar liko komandoje bent panašių senų žaidimo schemų, kurios buvo taikomos jūsų laikais – 1995 – 2002 metais?

- Nuo tų metų komandoje pasikeitė ne vienas treneris, propagavęs savo krepšinio filosofiją. Dabar žaidimas yra visai kitoks. Krepšinis nestovi vietoje, todėl susiduriu su nemažai naujų dalykų, kurių anksčiau „Žalgiryje“ nebuvo.

Iš pradžių buvo nelengva priprasti ir prie naujų partnerių, bet su kiekviena diena vis geriau susipažįstame, jaučiame vienas kitą aikštėje ir darome pažangą.

Tikisi labai sunkios dvikovos

- Ar komandos trenerio Gintaro Krapiko darbo metodai labai skiriasi nuo jo pirmtako Rimanto Grigo?

- Kol kas per mažai laiko praėjo, kad būtų galima palyginti jų darbą. Abu – geri krepšinio specialistai ir išmano savo darbą.

- Šį vakarą žaisite su Sienos „Montepashi“ klubu, kuriam atstovauja ir du Lietuvos rinktinės nariai Rimantas Kaukėnas ir Kšyštofas Lavrinovičius. Kokios dvikovos tikitės?

- Labai sunkios. Italijos krepšinio čempionų klubas – labai pajėgus, Europos krepšinio elito atstovas, o mes dar tik atsitiesiame po visiems gerai žinomų problemų.

Nepaisant to, žaisime Sporto halėje, savo ištikimų gerbėjų akivaizdoje, todėl norime pasirodyti kuo geriau. Jei žaisime kaip komanda ir pavyks varžovams primesti savo žaidimą, galime ir laimėti.