INTERVIU: "Žalgiriui" stinga ir dvasinio lyderio

Tuo įsitikinęs ištikimo Kauno komandai gerbėjų klubo „Žalioji mirtis“ prezidentas Ričardas Petrauskas. Kai komanda skina pergales, visi nori šildytis jos šlovės spinduliuose. Kai ilgesniam laikui pasitraukia iš pergalių kelio, komandos gerbėjų gretos sparčiai tirpsta.

„Draugą pažinsi nelaimėje“, – tvirtina išmintinga lietuvių patarlė. „Žalgirio“ krepšininkų draugas – jų ištikimiausi gerbėjai, susibūrę į klubą „Žalioji mirtis“. Net ir tada, kai nesiseka komandai, jie nepalieka jos likimo valiai, fanatiškai palaiko ne tik per rungtynes ir spinduliuoja optimizmu.

Komanda turi geriau žaisti

- Kaip vertinate dabartinę „Žalgirio“ padėtį – ji beviltiška ar jau gerėja? – paklausėme R. Petrausko.

- Kai paskutinė viltis žūva, tada būna beviltiška padėtis. Šiuo metu niekas dar neprarasta. Sezono nelaidojame net Eurolygos varžybose. Reikia kabintis iš paskutinių jėgų.

Padėtis sunki, bet stabili. Savivaldybė skyrė antrąją paramos dalį, žaidėjai gavo atlyginimus.

- Kodėl, jūsų nuomone, „Žalgirį“ ištiko finansinė krizė?

- Kenčia ne tik „Žalgiris“. Į sunkią padėtį pateko ne vienas Lietuvos ir užsienio klubas. Net garsioji Maskvos CSKA moterų krepšinio ekipa, kurią remti atsisakė Rusijos turtuolis, sparčiai ritasi į bedugnę ir turbūt skaičiuoja paskutines savo saulėtas dienas.

Mažiau pastebimi klubai tyliai neša nepriteklių naštą. „Žalgiris“ – tarsi veidrodis, matomas iš visų pusių, todėl ir niekur negali pasislėpti. Tačiau ir nereikia slapstytis. Visuomenė turi žinoti tikrąją padėtį, kad būtų lengviau visiems kartu rasti išeitį.

Neliko lyderių

- Gal mūsų komandoje sezono pradžioje buvo suburti per brangūs krepšininkai?

- Eurolygoje neįmanoma žaisti su vidutiniokais žaidėjais. Ką pasiektume su „saboniukais“, jei jie pakeistų dabartinius „Žalgirio“ krepšininkus? Jiems dar per anksti žaisti tokio lygio klube.

Dabar pagrindinė mūsų komandos problema, kad nėra tvirto lyderio, koks buvo M.Brownas. Amerikietis galėjo pramesti nesvarbius metimus, tačiau kai prireikdavo lemiamų taškų, jo ranka nesudrebėdavo. Manau, jei jis būtų nepalikęs „Žalgirio“ dėl finansinių problemų, dabar turėtume mažiausiai dvi pergales Eurolygoje.

- O ar yra dabartinėje „Žalgirio“ komandoje dvasinis lyderis, kuriuo prieš metus buvo kroatas Marko Popovičius?

- Gal ateityje bus, bet šiuo metu nėra. Jau 20 metų fanatiškai sergu už „Žalgirį“, bet tokio krepšininko dar neteko sutikti. Iš Popo (M.Popovičiaus. – Red.) kai kurie lietuviukai galėtų pasimokyti nuoširdumo, atsidavimo „Žalgiriui“ ir jo sirgaliams. Po kiekvienų rungtynių Marko, nepaisydamas nuovargio ar nesėkmės, ateidavo su mumis pasikalbėti. Labai gaila, kad praradome tokį žaidėją, kurio akyse spindėjo ašaros, kai išsiskyrėme.

Nepaisant to, mūsų draugystė nenutrūko, su juo susirašinėjame. Marko teigia, kad pasiilgo Kauno, ir jeigu grįš, tai tik dėl mūsų, krepšinio gerbėjų.

Žaidėjai žaidžia dėl pinigų

- Kaip klubo gerbėjai padeda „Žalgiriui“?

- Savo paramą išreiškiame ne tiktai per varžybas. Kai komanda pralaimi, ir patys jaučiamės kalti. Pastaruoju metu, kai tokia sudėtinga padėtis, nesėdime sudėję rankų. Susitinkame su klubo vadovais, žaidėjais ir iš pirmų lūpų sužinome ne tik svarbiausią informaciją, bet ir kuo galime būti naudingi.

Dėl komandos interesų bet ką galime nuveikti, ne sykį teko peržengti ir paties mero Andriaus Kupčinsko kabineto slenkstį.

Kiti krepšinio gerbėjai renka lėšų „Žalgiriui“ paremti. Mes moraliai palaikome šią akciją, tačiau netikime, kad tokiu būdu galima išgelbėti komandą. Jai reikia milijonų litų, o ne kelių ar keliolikos tūkstantėlių.

- Kalbama, kad krepšininkai žaidžia tik dėl pinigų. Nejaugi jie nėra savo klubo patriotai?

- Sovietmečiu Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, jų ir ankstesnių kartų žalgiriečiai žaidė iš idėjos. Dabar laikai pasikeitė. Krepšinis tapo komercija. Visi žaidėjai nori užsidirbti. Lietuviai – ne išimtis. Didelio meistriškumo mūsų krepšininkai net kelis kartus brangiau kainuoja nei dabartiniai legionieriai.

Girdėjau, kad net 15-16 metų „saboniukai“ jau svajoja ne tiek apie galimybę žaisti „Žalgiryje“, kiek apie didelius kontraktus su turtingiausiais užsienio klubais.