Iš trijų LKL klubų "Juventus" pasirinkęs I.Vaitkus: blogiuko etiketę galiu panaikinti žaidimu

Ignas Vaitkus dėl vidaus klubo vidaus taisyklių pažeidimų nebaigė praėjusio sezono „Šiauliuose“, tačiau tarpsezonyje vis tiek išliko vienu didžiausių „Betsafe–LKL“ klubų taikinių. 26-erių puolėją siekė įsigyti trys stipriausios šalies lygos ekipos, tačiau blogiuko etiketę šiaulietis panaikinti sieks Utenoje.

Praėjęs sezonas I. Vaitkui buvo sėkmingiausias karjeroje – Antano Sireikos vadovaujamoje ekipoje jis rungtyniavo vidutiniškai po 26 minutes, pelnė po 12,5 taško (9 vieta lygoje), atkovojo po 4,9 kamuolio, atliko po 2 rezultatyvius perdavimus bei rinko po 12,7 naudingumo balo.

Tamsūs debesys virš „Šiaulių“ puolėjo galvos susikaupė likus vos dviem turams iki reguliaraus sezono pabaigos, kuomet Saulės miesto klubas nusprendė I. Vaitkų suspenduoti.

„Blogiuko etiketę galiu panaikinti savo žaidimu, save parodydamas gerai, – tinklalapiui LKL.LT teigė „Juventus“ naujokas. – Manau, kad reikia laiko, reikia, kad prasidėtų sezonas, o tuomet matysis, kokie yra komandos ir mano rezultatai. Jei viskas bus gerai, tuomet viskas bus užmiršta greitai.“

Tinklalapyje LKL.LT – interviu su „Juventus“ ekipos naujoku I. Vaitkumi – apie „Betsafe–LKL“ klubų susidomėjimą tarpsezonyje, naują karjeros iššūkį Utenoje, trenerį Žydrūną Urboną, norą žaisti užsienyje, darbą vasarą bei užklijuotą blogiuko etiketę.

– Kokie motyvai lėmė persikėlimą į „Juventus“ ekipą?
– Pasiūlymą turėjau nuo pat pradžių, jis pasirodė patrauklus. Bandžiau laukti kokio varianto į užsienį, bet „Juventus“ pasiūlė geras sąlygas. Gera organizacija, viskas ten gerai. Daug kalbėjau ir su Doviu Bičkauskiu, ir su Karoliu Guščiku, jie gerai atsiliepė. Manau, kad iš to, ką turėjau, priėmiau geriausią variantą.

Nebesinorėjo laukti, nes Lietuvoje būtų išlikę tai, ką turėjau, kažko naujo nebūtų atsiradę. Užsienio rinka juda daug vėliau, nesinorėjo paleisti „Juventus“ pasiūlymo, nes viskas ten gerai.

– Kokios „Betsafe–LKL“ ekipos jumis dar domėjosi?
– Turėjau tris komandas, kurios domėjosi, tad tarp jų ir sprendžiau. Tai buvo Prienų, Pasvalio ir Utenos komandos.

– Kiek rimtai svarstėte pradėti legionieriaus karjerą?
– Labai rimtai svarsčiau. Norėjau išvažiuoti, bet suprantama, kad klubai žiūri, kaip žaidėjas adaptuojasi užsienyje, be to, iš paskutinės lygos komandos išvažiuoti irgi nėra lengva. Žiūrėjau realistiškai ir į viską. Jei neatsirado, tai nereikėjo tikėtis kažko netikėto ir įspūdingo. Buvo pasiūlymai iš Rumunijos, bet aš nelinkęs važiuoti į lygas, kurios nėra bent panašaus lygio kaip „Betsafe–LKL“, todėl nusprendžiau likti Lietuvoje.

Čia turime stiprią lygą. Kiekvienais metais būna vis kitaip – tai daugiau komandų žaidžia Europoje, būna mažiau, bet lygis išlieka geras. Jei yra pasiūlymų, tai nėra ko grūstis į tą užsienį. Stipri lyga, kurią visi žiūri, o iš jos galima kilti aukščiau.

– Kaip leidi vasarą?
– Sportuoju intensyviai, jaučiu malonumą tą darydamas, nes praėjusią vasarą sportuoti negalėjau, buvau po traumos. Dabar jaučiuosi gerai, nieko neskauda. Malonu, kad galiu ruoštis sezonui, užkrauti bateriją. Praėjusį sezoną, ką mes pasportavome, tai man užteko iki Naujų metų. Tuomet neliko lengvumo, neliko greičio. Dabar tikiuosi gerai užsikrauti, kad sezonas būtų stabilus tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

Turiu daug laiko, tad jį išnaudoju produktyviai. Šešta treniruočių savaitė eina į pabaigą – triskart sportuoju stadione su treneriu, dukart einame į sporto salę, o vakarais dirbame ties krepšiniu. Gaunasi, kad devynios treniruotės per savaitę gaunasi visada.

Manau, kad sezonui būsiu pasiruošęs, sveikas ir su nauja emocija bei jėga.

– Ar turėjote pokalbį su „Juventus“ treneriu Ž. Urbonu, kokį įspūdį jis palieka?
– Su Ž. Urbonu mes kalbėjome vasaros pradžioje. Turėjome gal 20 minučių pokalbį, o treneris paliko gerą įspūdį. Jis gan jaunas specialistas, nors dar ilgai nedirba vyriausiuoju treneriu, bet jau yra užsitarnavęs pagarbą. Žaidėjai klauso, žaidėjai nori išgirsti ir pasiimti kuo daugiau. Manau, kad Utena ir treneris Ž. Urbonas visiems žaidėjams suteikia gerą šansą kažkur išvažiuoti, pakilti į aukštesnį lygį.

– Ar aptarėte jūsų būsimą rolę Utenos ekipoje?
– Rolę ir vietą komandoje reikia išsikovoti darbu. Treneris sakė, kad mane mato Arvydo Šikšniaus vietoje. Aš esu pasiruošęs išsikovoti vietą, nes ateis daugiau žaidėjų, visi norės vietos po saule. Konkurencijos nebijau, nereikia man jokių pažadų, viską turi išsikovoti pats. Man svarbiausia, kad komanda yra konkurencinga, kaunasi su visais, o „Juventus“ visi vertina. Aš esu pasiilgęs pergalių.

– Kokius asmeninius tikslus keliate artėjančiam sezonui?
– Noriu būti sveikas, įdedu daug darbo į tai. Jei būsiu sveikas, manau, kad viskas ateis ir viskas bus gerai. Kaip ir treneriai, taip ir žaidėjai nori pasiekti kuo aukštesnį lygį. Svarbiausia būti sveikam, tuomet viskas susidėlios taip, kaip turi būti.

– Ar jau galime kalbėti apie komandinius tikslus, kai dar nėra pilnos sudėties?
– Sunku pasakyti, ką galime pasiekti. Esu žaidęs anksčiau su Juliumi Juciku, žinau, kad tai galingas centras, galinga jėga po krepšiu. Ši pozicija yra gan svarbi, matysime, kokius įžaidėjus įsigys „Juventus“. Manau, kad pagal galimybes sukomplektuos tikrai neblogą sudėtį, kaip ir kiekvienais metais ekipa bus lentelės viduryje ir kausis dėl ketverto.

– Ką davė tie dveji metai Šiauliuose?
– Esu dėkingas „Šiauliams“ už pasitikėjimą ir duotą laisvę. Man tai davė daug, o klubui linkiu sėkmės, neminiu jų blogu žodžiu. Dveji metai Šiauliuose man davė geros patirties, užsiauginau storą odą. Manau, kad psichologiškai esu pasiruošęs bet kam. Pasiėmiau daug, o dabar laikas judėti pirmyn.

– Ar nemalonus išsiskyrimas su „Šiauliais“ galėjo padaryti įtaką didesnių klubų susidomėjimui?
– Sunku pasakyti. Treneriai pasikalba, jie klausinėja, kas per situacija buvo, kas įvyko. Man asmeniškai didelio šoko nebuvo, įtakos nepadarė, bet galbūt galėjo žmonėms, kurie domisi krepšiniu.

Man užklijavo blogiuko etiketę. Manau, kad jei būčiau įdomus kažkuriems klubams, jie būtų galėję pasidomėti, kaip viskas buvo iš mano pusės, jie galėjo išsiaiškinti, kaip tą darė kiti treneriai. Neužtenka perskaityti spaudoje, jie man paskambino ir paklausė, kaip viskas buvo, domėjosi manimi kalbėdami su kitais treneriais, kurie gali apie mane pasakyti daug ką.

Jei būtų buvęs susidomėjimas iš didesnių klubų, tai jis ir būtų išlikęs, bet gal kažkokią įtaką ir padarė.

– Kaip reaguojate į tą blogiuko etiketę? Ar turite tikslą ją nusiimti?
– Aš per daug neišgyvenu. Daugiausia išgyveno mano artimieji, aš jau praėjau tą dalyką. Tą etiketę galiu panaikinti savo žaidimu, save parodydamas gerai. Manau, kad reikia laiko, reikia, kad prasidėtų sezonas, o tuomet matysis, kokie yra komandos ir mano rezultatai. Jei viskas bus gerai, tuomet viskas bus užmiršta greitai.