Išsklaidytas "Žalgirio" jaunimas: kurie iš jų vasarą pasuks Kauno kryptimi?

Klestinčia krepšinio piramide besididžiuojantis Kauno „Žalgiris“ stokoja vienintelio jos laiptelio – dublerinės kauniečių ekipos, žaidžiančios Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL), marškinėlius išaugantiems žaidėjams šuolis į pagrindinę komandą dažnai būna per aukštas, tad stipriausios Lietuvos ekipos vadovams tenka priimti sunkius sprendimus ir ieškoti jauniesiems žalgiriečiams laikinų karjeros stotelių.

Tokių žaidėjų, paskolintų kitoms komandoms, šiame sezone „Žalgiris“ turi septynis. Penki iš rungtyniauja Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ekipose, o dar du buvo įsiūlyti užsienio klubams.

Bent keturi iš šių krepšininkų praeityje jau buvo vilkėję pagrindinės „Žalgirio“ komandos aprangą, o jų, kaip ir likusių žaidėjų, tikslas yra vienas – rasti kelią atgal į Lietuvos čempionų gretas.

Alfa.lt apžvelgia, kaip šiame sezone sekasi „Žalgirio“ paskolintiems krepšininkams ir kiek realu juos kitąmet išvysti jau su žaliai-baltais marškinėliais.

Paulius Valinskas (Panevėžio „Lietkabelis“)

Statistika (LKL): 11,2 taško, 3,2 rezultatyvaus perdavimo, 57,9 proc. dvitaškių, 23,7 proc. tritaškių.

Du sezonus 2016-2018 metais pagrindinėje „Žalgirio“ sudėtyje praleidęs P. Valinskas turėjo keletą blykstelėjimų, tačiau nesugebėjo įsitvirtinti Šarūno Jasikevičiaus rotacijoje, tad prieš šį sezoną, kartu su klubo vadovais, nusprendė paieškoti laimės kitur.

Sezonas Panevėžyje gynėjui, kaip ir visai jo komandai, yra gana banguotas. „Lietkabelio“ žaidimui dar vadovaujant Gintarui Kadžiuliui P. Valinskas nesugebėjo rungtyniauti stabiliai, tačiau kiek geresnius rezultatus ėmė demonstruoti strategą iš Lietuvos pakeitus serbui Nenadui Čanakui.

Nors 23-ejų kaunietis taip ir netapo vienareikšmiu „Lietkabelio“ lyderiu, pastaruoju metu jį galima laikyti vienu svarbiausių panevėžiečių sėkmės garantų – per paskutines 14 rungtynių nacionaliniame čempionate P. Valinskas renka po 13,1 taško ir 12,9 naudingumo balo.

Tiesa, žingsnio, leidžiančio jam prognozuoti sugrįžimą į „Žalgirį“, gynėjas taip ir nepadėjo – P. Valinskas ir toliau nesugeba stabiliai pataikyti iš toli, o jo vadovavimą komandai geriausiai iliustruoja faktas, kad „Lietkabelyje“ jis beveik visą savo žaidimo laiką žaidžia nebe įžaidėjo, o atakuojančio gynėjo pozicijoje.

Gytis Masiulis (Klaipėdos „Neptūnas“)

Statistika (LKL): 9,3 taško, 5,4 atkovoto kamuolio, 60 proc. dvitaškių, 32,5 proc. tritaškių.

Praėjusį sezoną „Žalgiryje“ jau žaidęs, tačiau istorinio sezono ir puikiai rungtyniavusių sunkiųjų kraštų Pauliaus Jankūno ir Aarono White‘o šešėlyje likęs Tomo Masiulio sūnus vasarą pasuko į pajūrį, kur jo globa užsiima vienas geriausių šalies trenerių Kazys Maksvytis.

Nors G. Masiulis uostamiestyje netapo ryškiausia „Neptūno“ figūra, jo pasirodymą dėl antrosios vietos LKL besikaunančioje komandoje galima vertinti teigiamai – puolėjas yra penktas pagal rezultatyvumą ir trečias pagal naudingumą ekipos žaidėjas.

20-metis užsirekomenduoti „Žalgirio“ trenerių štabo, kurio gretose yra ir jo tėtis, akyse galėjo ir per Klaipėdos ir Kauno ekipų tarpusavio mačus – visas tris akistatas laimėjo „Neptūnas“, o pats G. Masiulis per tuos mačus pelnė po 10 taškų, atkovojo po 5 kamuolius ir rinko po 10,7 naudingumo balo.

Vilčių grįžti į laikinąją sostinę G. Masiuliui turėtų teikti ir šiųmetinė P. Jankūno forma – „Žalgirio“ simbolį nuolat kamuoja traumos, o net ir žaisdamas jis jau toli gražu neprimena praėjusį sezoną į simbolinę Eurolygos komandą patekusio žaidėjo.

Visgi naivu tikėtis, kad Klaipėdoje ryškiausia figūra dar netapusi T. Masiulio atžala galėtų vaidinti svarbų vaidmenį kito sezono „Žalgiryje“.

Martinas Gebenas (Utenos „Juventus“)

Statistika (LKL): 11 taškų, 7 atkovoti kamuoliai, 63,5 proc. dvitaškių, 39,1 proc. tritaškių.

Tik pernai Notr Damo universitetą baigęs ir „Žalgirio“ dėmesio sulaukęs „centras“ jau pirmajame savo profesionalo sezone demonstruoja, kad Pauliaus Motiejūno ir Roberto Javtoko dėmesio jis sulaukė ne veltui.

Kiek sunkiau įsivažiavęs ir neretai kito uteniškių vidurio puolėjo Vaido Čepukaičio šešėlyje likdavęs aukštaūgis įgavo pagreitį maždaug lapkričio pabaigoje, o nuo tada jis yra vienas geriausių žaidėjų ne tik „Juventus“ ekipoje, bet ir visoje LKL.

14,5 taško, 7,8 atkovoto kamuolio ir 19,8 naudingumo balo – tokius rodiklius M. Gebenas fiksuoja per paskutinių 16 rungtynių atkarpą, bendrais sezono vidurkiais devynmyliais žingsniais besivejantis pagal naudingumą pirmaujančius Jerai Grantą ir Brandoną Daviesą.

Nenuostabu, kad kovo mėnesio naudingiausiu lygos žaidėju pripažintas 24-erių „centras“ jau traukia ir „Žalgirio“ dėmesį, o pats žaidėjas, kalbėdamas su oficialia LKL svetaine, pripažino, jog tokiais savo pasirodymais siekia gauti vietą kito sezono „Žalgirio“ sudėtyje.

Nors toks scenarijus dar negarantuotas, M. Gebenas išties turi bene geriausius šansus papildyti Kauno klubą. Jau ir Lietuvos rinktinėje spėjęs debiutuoti vilnietis gali tapti puikia pamaina traumų kamuojamam Antanui Kavaliauskui arba šiame sezone „Žalgirio“ gretose taip ir nesužibėjusiam bei galiausiai dėl traumos sezoną baigusiam Laurynui Biručiui.

Donatas Sabeckis (Liudvigsburgo „MHP Riesen“)

Statistika (Vokietijos „Bundesliga“): 4,6 taško, 1,7 rezultatyvaus perdavimo, 52 proc. dvitaškių, 25 proc. tritaškių.

„Žalgiryje“ sezoną pradėjęs, tačiau galiausiai konkurencinės kovos prieš Leo Westermanną ir Derricką Waltoną neatlaikęs kaunietis savo pasirodymais nedžiugina ir Vokietijoje, kur D. Sabeckis atstovauja dėl patekimo į atkrintamąsias besikaunančiai Liudvigsburgo ekipai.

Antru komandos įžaidėju tapęs ir po 16,4 min. per susitikimą žaidžiantis atakų organizatorius kol kas nė iš tolo neprimena to žaidėjo, kuris pernai vedė „Šiaulius“ į penktąją LKL vietą ir buvo pirmenybių lyderis pagal atliktus rezultatyvius perdavimus.

D. Sabeckio privalumu netaps ir jo amžius – įžaidėjui jau 26-eri, tad vasarą pasibaigus jo metų sutarčiai su „Žalgiriu“ naivu tikėtis, kad kauniečiai ryšis pratęsti bendradarbiavimą.

Matas Jogėla (Alytaus „Dzūkija“)

Statistika (LKL): 8,6 taško, 4,8 atkovoto kamuolio, 57,5 proc. dvitaškių, 23,5 proc. tritaškių.

20-metis puolėjas užsirekomendavo antrosios „Žalgirio“ komandos gretose ir šiemet debiutavo LKL, kur nuo spalio jam tenka klausytis vieno griežčiausių pirmenybių strategų Andrejaus Urlepo pamokymų.

Nors įsiliejimas į aukštesnio lygio krepšinį M. Jogėlai nebuvo pats sklandžiausias – per pirmąsias devynerias rungtynes jis rinko po 6,7 taško, o lapkritį jį dar pakirto ir trauma, grįžęs į aikštę prieš pat naujuosius metus puolėjas ėmė demonstruoti vis solidesnį žaidimą.

Per penkių rungtynių atkarpą atletiškas 201 cm ūgio žaidėjas rinko po 13,2 taško ir atkovojo po 6 kamuolius, o A. Urlepas pasitikėjimą jaunuoju krepšininku išreiškė per mačą jam skirdamas net po 29,4 minutės.

Nors vasario pradžioje žaidėją dar sykį sustabdė čiurnos traumą, dėl kurios jis vėl buvo priverstas praleisti maždaug pusantro mėnesio, „Žalgirio“ vadovai neabejotinai šio talentingo žaidėjo tobulėjimą. Kelti sparnus į pagrindinę Kauno komandą jau kitame sezone M. Jogėlai gali būti ankstoka, tačiau nenustebkite, jei ir NBA skautus dominantis žaidėjas kažkuriuo savo karjeros momentu taps svarbia žaliai-baltų dėlionės dalimi.

Arnas Velička (Tartu „Ulikool Rock“)

Statistika (Latvijos-Estijos čempionatas): 19,2 taško, 5,6 rezultatyvaus perdavimo, 4,2 atkovoto kamuolio, 45,5 proc. dvitaškių, 29,2 proc. tritaškių.

„Barcelonos“ jaunimo akademijai dvejus metus priklausęs, tačiau savo vietos Katalonijoje taip ir neradęs Lietuvos jaunių rinktinių lyderis pernai susiejo savo ateitį su „Žalgiriu“ bei pasistažuoti buvo išsiųstas į Estiją, kur treneriu dirba lietuviams gerai pažįstamo Siimo-Sanderio Venės tėtis Priitas.

Gerai pažįstamas estas, kelerius metus dirbęs ir „Žalgirio“ sistemoje, negaili dėmesio A. Veličkai – lietuvis žaidžia beveik po 33 minutes ir aikštėje gali daryti praktiškai bet ką. Ir nors toks atsakomybės gavimas turėtų džiuginti tiek patį įžaidėją, tiek „Žalgirį“, kai kurios 19-mečio tendencijos kauniečius gali ir neraminti.

Bene didžiausia A. Veličkos bėda – tritaškiai metimai. Nors pataiko mažiau nei kas trečią metimą, gynėjas iš toli šaudo labai dažnai – per vieną mačą išmeta po daugiau nei 9 tritaškius.

Panaši bėda jį lydėjo ir anksčiau – nors savo pasirodymais jis neretai tempė Lietuvos jaunučių ir jaunių rinktines į pergales, pasitaikydavo ir situacijų, kai nepažabojamas A. Veličkos noras svaidyti tritaškius kenkdavo jo ekipoms. Apskritai per savo karjerą rinktinėse įžaidėjas iš toli atakavo vos 25,6 proc. taiklumu, nors per mačą vidutiniškai išmesdavo bent po 6 tritaškius.

Ši yda, kaip ir aukščiausio lygio rungtynių patirties trūkumas, veikiausiai lems tai, kad A. Velička dar bent kelerius metus nepriaugs iki „Žalgirio“ marškinėlių. Visgi verta tikėtis, kad kitame sezone krepšininkas jau nebežais abejotino pajėgumo bendrame Latvijos ir Estijos čempionate ir prisijungs bent jau prie LKL vidutiniokų klubo.

Martynas Varnas (Kėdainių „Nevėžis“)

Statistika (LKL): 7,7 taško, 2,9 atkovoto kamuolio, 58,2 proc. dvitaškių, 29,8 proc. tritaškių.

Dar prieš kelerius metus vienu perspektyviausių Lietuvos žaidėjų laikytas M. Varnas buvo užsivilkęs ir pagrindinės „Žalgirio“ komandos marškinėlius, tačiau nei tada, nei vėliau taip ir nepasiekė bent jau epizodinį vaidmenį Kaune galinčio vaidinti žaidėjo lygio.

22-ąjį gimtadienį sausį jau paminėjęs gynėjas 2017-2018 m. sezone su 4,8 taško vidurkiu atliko epizodinį vaidmenį Pasvalio „Pieno žvaigždėse“, o šiemet ne ką stabiliau rungtyniauja ir dar silpnesnėje Kėdainių ekipoje.

Jaunimo lygmenyje protingu žaidimu ir taiklia ranka pasižymėjęs M. Varnas aukščiausiame lygyje Lietuvoje nesugeba demonstruoti nei vieno iš šių komponentų – per 22 aikštėje praleidžiamas minutes jis klysta po beveik du kartus bei iš toli atakuoja geriausiu atveju patenkinamu 29,8 proc. tikslumu.

Panašu, kad brandą pamažu pasiekiančiam žaidėjui „Žalgirio“ durys netrukus gali užsiverti visam laikui.