J. Kazlauskas: apie trenerio darbo subtilybes ir pergales su Lietuva

Maskvos CSKA treneris Jonas Kazlauskas nuoširdžiai atsakinėjo į sirgalių laiškus. Eurolegue.net svetainėje strategas gerbėjams iš įvairių šalių pasakojo ne tik apie savo trenerio karjeros pradžią, darbo subtilybes, bet ir dalijosi mintimis apie garsias ekipas, kurioms jis vadovavo. J. Kazlausko atsakymai neapsiėjo ir be Lietuvos: treneris ne tik puikiai prisimena kiekvieną iškovotą trofėjų, bet ir laikus, kuomet į krepšinį buvo sugrįžęs Arvydas Sabonis.

Lietuvis laikomas vienu geriausių trenerių Europoje, o jo auklėtiniai - Eurolygos favoritais, rašo lrytas.lt.

- Jonai, norėčiau vieną dieną tapti tokiu treneriu kaip jūs. Kaip pradėjote trenerio karjerą? - J. Kazlausko paklausė Maksimas iš Rusijos.

- Aš žaidžiau Vilniaus „Statybos“ komandoje ir prieš baigdamas karjerą pradėjau lankyti vieną didžiausių krepšinio mokyklų Lietuvoje, kuri buvo Vilniuje. Ten 10 metų treniravau vaikus, vėliau teko vadovauti jaunimo iki 16 metų ir jaunimo iki 18 metų ekipoms. Su aštuoniolikmečiais laimėjome Europos čempionato auksą, o tai suteikė man šansą pasirašyti kontraktą su Kauno „Žalgiriu“. Nuo tada dirbu su profesionalais. Aš negaliu sugalvoti konkretaus patarimo, kaip pradėti trenerio karjerą, nes manau, kad kiekvienas savo kelią pradeda savaip. Tačiau jeigu esi atsidavęs savo darbui, surasi kelią į sėkmę.

- Sveiki, treneri Kazlauskai. Aš esu šešiolikos metų Vengrijos jaunimo ekipos žaidėjas. Aš palaikau jūsų komandą ir domiuosi jūsų ekipos treniruočių programa sezono metu. Galbūt galėtumėte apie tai papasakoti? Norėčiau patobulėti. Mano mėgstamiausias žaidėjas – Milošas Teodosičius. Neseniai iš Ispanijos gavau CSKA ekipos marškinėlius ir labai tuo didžiuojuosi, - savo klausimą pateikė Nagy Benedekas Agostas.

- Dėkoju, kad palaikai CSKA komandą. Šiuo metu sunku kažką patarti. Kai tik pradėjau treniruoti jaunimą, teko dirbti visuose įmanomuose vaidmenyse – nuo vyriausiojo trenerio iki už fizinę būklę atsakingo trenerio ir netgi gydytojo. Laimei, viskas pasikeitė. Dabar turime tris gydytojus ir sporto trenerį Evaldą Kandratavičių, kuris ir rūpinasi krepšininkų fiziniu pasirengimu. Aš galiu pasikalbėti su Evaldu ir jo paprašyti, kad jis susitelktų į kažkurį vieną aspektą. Jis gali bet kuriam žaidėjui sukurti individualią programą. Manome, kad E. Kandratavičius yra labai geras specialistas. Jis turi darbo patirties Maskvos „Dinamo“ ir nacionalinėje Lietuvos komandoje. Jis atviras ir visada pasirengęs padėti. Gali susisiekti su klubu, gauti jo elektroninį paštą ir parašyti jam.

- Sveikinimai iš Serbijos, kur mes palaikome savo nacionalinės rinktinės žaidėjus Nenadą Krstičių ir Milošą Teodosičių, žaidžiančius CSKA. Ką manote apie juos, kaip žmones ir kaip žaidėjus? Linkime iškovoti Eurolygos trofėjų! - rašo Marko Stavrola.

- Jie labai svarbūs žaidėjai. Kai buvau jaunas, labiau patyrę treneriai, tarp kurių buvo ir tokių, kurie patirtį kaupė NBA, man sakė: „Parodyk savo centro puolėją, ir aš pasakysiu, kokią komandą turi.“ Dabar galiu pridurti: „Dar parodyk ir savo įžaidėją.“ Įžaidėjas yra trenerio asistentas aikštėje. Jis žaidimą pasuka tau norima kryptimi. N. Krstičius ir M. Teodosičius žaidžia labai gerai, jie atlieka visas pavestas užduotis, todėl manau, kad jie yra vienas iš mūsų sėkmės raktų. Jie labai geri profesionalai, labai atsidavę savo darbui. Mes neturime daug laiko pabendrauti už aikštės ribų, susipažinti su jų šeimomis, tačiau iš to, kiek laiko praleidome, galiu pasakyti, kad jie visada gali pajuokauti ir palaikyti komandos draugus.

- Sveiki. Esu Clemence iš Prancūzijos. Praėjusiais metais buvau Maskvoje ir įsigijau bilietą, kad pamatyčiau mylimojo CSKA žaidimą. Noriu trenerio paklausti – ar sunku vadovauti 14 arba 15 žaidėjų ekipai? 

- Tai nėra lengva. Visi nori žaisti, o tu vienam mačui turi išsirinkti 12 krepšininkų. Kai kuriose svarbiose rungtynėse esi priverstas naudotis tik dešimties krepšininkų paslaugomis. Savaime aišku, kad visi mūsų ekipos krepšininkai yra aukšto lygio, tačiau labai rizikinga mačo pabaigoje į aikštę išleisti „atšalusius“ žaidėjus. Priežastis, kodėl turime tiek žaidėjų – rizika gauti traumas. Didelė komanda, kuri turi tinkamą biudžetą, turėtų apsvarstyti faktą, kad žaidėjus galima prarasti svarbiais sezono momentais, todėl turi būti pasirengęs nekristi žemyn. Treneriui sunku turėti tiek žaidėjų, tačiau svarbiausia su jais būti atviram. Jeigu viską paaiškinsi, tuomet bus lengviau išlaikyti gerą atmosferą.

- Treneri Kazlauskai, ar CSKA yra geriausia komanda, kokią tik esate treniravęs? Gal galite palyginti klubo ir nacionalinės komandos treniravimo ypatumus? - klausė Michaelas Lazarou.

- Dirbau su ne viena talentinga komanda. Galiu pradėti nuo „Žalgirio“, kuris triumfavo R. Saportos taurėje 1998 metais, o 1999-aisiais laimėjo Eurolygą. Mes tada, atrodo, pralaimėjome tik porą mačų. Verta paminėti ir 1999 metų Lietuvos rinktinę, į kurią sugrįžo Arvydas Sabonis. Mes turėjome puikius metus, sutriuškinome tokias ekipas, kaip Rusija ir Kroatija, tačiau vieną kartą sužaidėme prastai ir tai mums kainavo medalius. Mes turime geros patirties ir be A. Sabonio. Esame lengvai įveikę Ispaniją. Tuomet atrodė, kad galime išsiversti ir be jo, tačiau pralaimėjome vienu tašku ir nepatekome į pusfinalius.

2000-ųjų rinktinė taip pat buvo labai talentinga. Mes vos dukart neįveikėme JAV komandos. Tarp talentingų komandų reikėtų paminėti ir 2000 metų Vilniaus „Lietuvos rytą“. Tuomet turėjau tokius žaidėjus, kaip Arvydas Macijauskas, Ramūnas Šiškauskas, Rimantas Kaukėnas, Robertas Javtokas ir Simas Jasaitis. Tuomet jie dar buvo per jauni – nuo 17 iki 21 metų amžiaus. Graikijos komanda, taip pat ir Kinijos rinktinė, kurioje žaidė Yao Mingas, taip pat buvo gausios talentų.

CSKA – labai talentinga komanda. Ir mes tikimės, kad visus šiuos žaidėjus ir jų talentą paversime sėkme. Skirtumai tarp klubų ir nacionalinių komandų – labai dideli. Jeigu esi klubo treneris, tai tu komandą kuri metams arba dviem. Visas darbas remiasi strategija ir sistema. Gali pridėti žaidėjų, taip pagerindamas situaciją pozicijose arba ekipos atmosferą. Nacionalinėje rinktinė tu būni daugiau psichologas. Vien kalbėdamas privalai padėti žaidėjams pasiekti maksimumą.

- Aš esu Pirėjo „Olympiakos“ sirgalius. Esate treniravęs šią ekipą, taip pat ir Graikijos rinktinę. Jeigu sugrįžtumėte į tuos laikus, kai vadovavote Pirėjo ekipai, ką pakeistumėte komandoje? - klausė Vangelis iš Graikijos.

- Kai buvau „Olympiakos“ klube, jie turėjo gerokai mažesnį biudžetą. Netgi mažesnį nei išgyvenę krizę. Mes turėjome tik tokius krepšininkus, kuriuos galėjome sau leisti finansiškai. Tačiau mes turėjome psichologiškai tvirtą ekipą. Buvome lyg šeima, o rezultatai irgi buvo geri. Kad patektume į Eurolygos finalinį ketvertą, mums pritrūko tik vieno metimo. Graikijos lygos finale pralaimėjome gerokai stipresniam Atėnų „Panathinaikos“, o kiekviename mače kovodavome iki pat galo.

- Jūsų ekipos žaidimą stebėjau nuo pat Eurolygos starto. CSKA žaidžia neįtikėtinai. Dar esu Stambulo „Galatasaray“ gerbėjas. Noriu paklausti: kaip vertinate šią Turkijos komandą ir jos sirgalius? Ką „Galatasaray“ turėtų daryti, kad jiems nuolat sektųsi? - klausė Muratas Keskinas iš Stambulo.

- „Galatasaray“ komanda šiame sezone žaidžia tikrai gerai. Jie kovoja kiekviename mače. Jie tobulėja su kiekvienomis rungtynėmis. Tai jaučia ir sirgaliai. Kai žaidėme ten, palaikymas buvo neįtikėtinas. Beje, tai buvo vienintelė komanda, kuri šiemet mus nugalėjo. O tai pasako labai daug.

- Mano vardas Alexandra. Esu krepšinio moksliukė iš Vokietijos. Norėjau sužinoti, koks jausmas treniruoti M. Teodosičių? Apie jį yra daug istorijų. Vieni sako, jog jis elgiasi kaip genijus, o kartais – priešingai. Galbūt tai jau praeityje. Be to, jis pats yra sakęs, kad dar yra „vaikas“, ypač aikštėje. Ar tai tiesa?

- M. Teodosičius yra labai geras ir talentingas žaidėjas. Jis – kūrėjas. Nuo jo labai priklauso ir visos komandos pasirodymas. Varžovai visuomet mėgina surasti vaistą nuo tokių „nuodų“. Jiems svarbu sulaikyti didelę reikšmę turinčius krepšininkus. Kartais jie ginasi pagal taisykles, kartais – ne. Kiekvienas žaidėjas į tai reaguoja savaip. Niekada nemokiau krepšininkų elgtis nešvariai. Tu į tai turi atsakyti savo žaidimu, privalai įrodyti, kad esi geresnis aikštėje, tačiau visko nutinka. Be to, M. Teodosičius yra jaunas. Jis vystosi kaip žaidėjas ir dabar vis rečiau reaguoja emocingai. Džiaugiuosi, kad jis tobulėja kasdien. Labai malonu matyti, kada krepšininkas auga kaip asmenybė ir žaidėjas. Esu patenkintas, kad jis yra mūsų komandoje.

- Kuri komanda labiausiai papildė jus kaip trenerį? Kur daugiausia išmokote ir ko išmokote? - klausė Linas Katilius iš Lietuvos.

- Kiekviena ekipa man kažką davė. Vis dar pamenu pirmuosius žingsnius. Pamenu laikus, kai su Lietuvos aštuoniolikmečiais laimėjau Europos čempionatą. Džiaugiausi, kad teko dirbti su didžiais treneriais, pradedant tais, kurie mane mokė dar Sovietų Sąjungoje. Mėginau kažko išmokti iš visų. Vis dar manau, kad daug ko nežinau, todėl stengiuosi sužinoti ką nors naujo kasdien.

- Sveikinu patekus į atkrintamąsias. Kurią ekipą laikote pagrindiniu oponentu Eurolygoje? - Maximo klausimas.

- Ačiū už sveikinimus. Nenoriu išskirti vienos komandos. Eurolygoje liko daug galingų ekipų, o su kai kuriomis dar nežaidėme. Pažiūrėsime, kaip bus.