J.Kazlauskas: Lietuva gaus vardinį kvietimą į pasaulio čempionatą

Europos vyrų krepšinio čempionate lietuviams liko sirgti tik už Joną Kazlauską, treniruojantį Graikijos nacionalinę komandą. Strategas ketvirtfinalio rungtynių su Turkijos komanda išvakarėse sakė, kad nesėkmę patyrusiai Lietuvos rinktinei reikia rinktis – ar tęsti su tais pačiais žaidėjais, ar kardinaliai keisti visą sudėtį.

 

„Džiugu, kad lietuviai nori sirgti, kad palaikys. Labai malonu, kad mes tokie vieningi. Aišku, gaila, kad Lietuvos rinktinei nepasisekė. Nieko, bus tų čempionatų, tik išvadas reikia pasidaryti“, – po Graikijos rinktinės treniruotės vienoje iš Katovicų arenų kalbėjo J.Kazlauskas.

Buvęs Lietuvos ir Kinijos rinktinių strategas, nuo šių metų pradžios stojęs prie graikų nacionalinės komandos vairo tikino, kad penktadienio rungtynėms su Turkijos ekipa pasirengė.

„Tos rungtynės pačios svarbiausios. Kai kurie pakankamai patyrę, bet turime daug naujų jaunų žaidėjų. Nežinia, kaip jie atlaikys spaudimą, kaip įsilies nuo suoliuko. Neturime daug žaidėjų, galinčių keisti pagrindinius. Viską parodys tie keitimai – ar jie duos naudos, ar nuvarys į dugną“, – svarstė jis.

– Koks varžovas yra Turkijos rinktinė?
– Stebina – žaidžia labai gerą krepšinį. Nesitikėjau tokio didelio progreso, koks įvyko. Atsimenu tą laiką, kai paskyrė Bogdaną Tanjevičių rinktinės strategu. Pirmas Europos čempionatas buvo išvis nevykęs, bet jie atkakliai siekė savo, turėjo tikslą, stipriai atjaunino komandą ir dabar ji pavojingas varžovas bet kam bei pretenduoja į aukščiausias vietas. Vien jų pergalės dvikovose su ispanais ir serbais, kova su slovėnais daug ką pasako. Turi dvi žvaigždes – Ilyasovą ir Turkoglu bei tuos kuriančius žaidėjus, kurie sukasi, žino, ką reikia daryti ir padeda komandai. Disciplinuota komanda, turinti gerą gynybą.

– Ar Graikijoje didžiulis ažiotažas aplink rinktinę?
– Graikijoje visada yra ažiotažas – šita rinktinė, ar kita. Čia visur taip yra.

– Be lyderių Europos čempionatą gerai pradėjote...
– Su prancūzais žaidėme gražias rungtynes. Keista, bet su pagrindine sudėtimi prancūzų mums sekėsi labiau, nei su atsargine. Galbūt juos buvome labiau išanalizavę. Ir tie keitimai mus nuvarė žemyn. Tos rungtynės buvo geros. Kažkiek esu nusivylęs tik pirma rungtynių dalimi su Rusija. Jeigu iš šešių rungtynių esu nusivylęs tik dviem kėlinukais, nėra blogai. Tai supranta ir graikai. Ir jie patenkinti.

– Graikų ir lietuvių padėtis buvo kažkuo panaši, nes abi rinktinės neteko lyderių. Iš kur jums pavyko atrasti jėgų?
– Keturių žaidėjų starto penketo netekome, kurie žaidė praėjusiame Europos čempionate. Theodoras Papaloukas – pakilęs nuo atsarginių suolo gali pakeisti visą žaidimą, Dimitrios Diamantidis – geriausiai besiginantis Europoje žaidėjas ir komandos dvasia, Kostas Tsartsaris – jungė gynėjus su aukštaūgiais ir Panagiotis Vasilopoulas, kuris cementuoja visą gynybą. Be tokių žaidėjų buvo labai sunku, bet jeigu dėl to verksime, nuo manęs prasidės nepasitikėjimas savo jėgomis. Bet kokiu atveju stengsimės kautis dėl aukščiausių vietų, nes tada ko ten važiuoti. Kol kas jie kovėsi.

– Niekas neatrado tos priežasties, kodėl taip nesiklijavo Lietuvos rinktinės žaidimas. Gal jūs turite atsakymą?
– Aš ne daktaras. Buvo geresnių ir blogesnių momentų. Geriausiai žino tie, kurie buvo kartu. Mes galime tik spėlioti, kas ten buvo. Matyt, yra objektyvių priežasčių. Pats prisimenu, kai Turkijoje pralaimėjome latviams ketvirtfinalyje ir nepatekome į aštuoniukę. Būna tokių dalykų, niekas neapdraustas. Reikia žiūrėti į ateitį.

– Kaip greitai gali pavykti Lietuvos rinktinei atsitiesti, jeigu gautų vardinį kvietimą į kitų metų pasaulio čempionatą Turkijoje?
– Lietuva gaus už visus nuopelnus. Kam daugiau gali duoti? Lietuvai reikia apsispręsti. Ta karta, kuri užaugo su manimi, ji nueina. Reikia apsispręsti, ar tempti su tais pačiais žaidėjais iki 2011 metų Europos čempionato ir olimpinių žaidynių Londone, kas realu – jie dar nėra tokie pasenę, ar kardinaliai keisti, kaip daro serbai. Tik serbai tai padarė ne tik dėl to – ten buvo daug nesutarimų tarp žvaigždžių ir jie nebegalėjo jų valdyti. Lietuvoje to nėra. Klausimas, kokiu keliu eis? Dėl jaunimo? Atleiskite, jie dar žaloki. Žiūrėjau pora rungtynių Rodo saloje, dar jie negali su vyrais žaisti. Dar reikia mėginti perkalbėti su tais žaidėjais, kurie yra.

– Kokia vieta jus tenkintų Europos čempionate Lenkijoje?
– Mes labai norėtume patekti į ketveriukę ir ten pakovoti.

– Yra komanda, kuri šiame turnyre aukštesnė visa galva?
– Sunku pasakyti, kaip bus, kai tie ispanai įsibėgės. Slovėnai žaidžia gerą atakuojantį krepšinį, bet taip pat turi silpnų vietų. Sunku pasakyti, kas tie stiprūs.

– Kaip pavyko rasti bendrą kalbą su Sofokliu Schortsanidžiu? Buvusiam Graikijos rinktinės treneriui to lyg nepavyko padaryti?
– Mušu kiekvieną dieną, tai ir klauso (juokiasi).

– Ar pritaps Linas Kleiza Graikijoje, „Olympiacos“ klube?
– Galvoju, kad jis labai geras žaidėjas. Kai atvažiavo į Akropolio taurę, pagalvojau, kad jis geriausias trečios pozicijos žaidėjas Europoje, bet kažkur kažkas nesiklijavo. Krepšinis – komandinis žaidimas. Dabar vienam žaidėjui labai sunku ištraukti komandą. Galvoju, kad jis daugiau nuveiks Europoje. Kad pritaps Pirėjo „Olympiacos“ klube – neabejoju.