J.Štreimikytė rinksis trenerės kelią

Viena garsiausių visų laikų Lietuvos krepšininkių Jurgita Štreimikytė-Virbickienė šį sezoną jaunosioms Vilniaus TEO komandos žaidėjoms patarimus dalijo ne tik būdama trenere, bet ir grįžusi į aikštę. Puolėja prisipažįsta, kad darbas su jaunimu jai patinka.

Penktadienį vykusioje Lietuvos moterų krepšinio lygos sezono uždarymo šventėje J.Štreimikytei-Virbickienei ir visai TEO komandai buvo įteikti aukso medaliai. Per šešiolika metų trunkančią lygos istoriją vilnietės juos laimėjo tryliktą kartą.

Sidabro apdovanojimai buvo įteikti atvirojo Lietuvos čempionato finale vilnietėms nusileidusioms “Cesis” krepšininkėms iš Latvijos bei trečiąją vietą iškovojusiai Klaipėdos “Lemminkainen” komandai. Bronzos apdovanojimai atiteko Kauno “LKKA-Aistėms”.

Naudingiausios sezono krepšininkės titulas atiteko “Cesis” ekipos lyderei Rimai Valentienei. Lygos trenerių balsavime pirmąją vietą jai skyrė net septyni iš aštuonių strategų.

Sezono viduryje pradėjusi talkinti TEO vyriausiajam treneriui Mantui Šerniui, po kelių mėnesių J.Štreimikytė-Virbickienė vėl apsivilko ir sportinę aprangą. “Žaisdama aikštelėje, jaunoms žaidėjoms galėjau duoti daugiau, nei būdama šalia jos”, - teigė po kelių savaičių 38-ąjį gimtadienį minėsianti puolėja.

- Koks jums buvo šis sezonas? - “Respublika” paklausė J.ŠTREIMIKYTĖS-VIRBICKIENĖS.

- Man jis prasidėjo labai vėlai - kaip trenerei asistentei. Nebuvo lengva stebėti komandos pasirodymą Eurolygoje, tačiau džiaugiuosi, kad sezonui baigiantis mūsų žaidimas pasikeitė ir ėmėme žaisti brandesnį krepšinį.

- Šiemet komandoje turėjote kaip niekada daug jaunųjų žaidėjų.

- Nereikia iš jaunimo daug reikalauti iš karto, tuo labiau kad sezonas joms buvo tikrai labai sunkus ir fiziškai, ir psichologiškai. Patekti į Eurolygą ir iškart į tokią grupę nelinkėčiau niekam - jos tikrai nebuvo tam pasiruošusios. Tačiau šis sezonas jaunoms žaidėjoms davė tikrai daug - jos pamatė, kuria linkme reikia eiti, pavyzdžius, kuriais reikia sekti. Manau žaidėjos suprato, kad nemažai dirbdamos jos pasieks reikiamą lygį ir galės rungtyniauti Eurolygoje.

- Ar jūs nusprendėte rinktis trenerės kelią?

- Dar nežinau. Tiesą sakant, dirbdama su jaunomis panelėmis jaučiuosi gerai. Mes randame bendrą kalbą, manau, kad tai būtų įdomu.

- Liksite komandoje ir kitą sezoną?

- Patys visi žinome, kad mūsų padėtis neaiški. Kai neaiškumai išsispręs, pradėsime komplektuoti komandą kitam sezonui ir bus daugiau atsakymų į klausimus.

- Nėra skaudu dėl tokios moterų krepšinio padėties?

- Be abejo, skaudu. Kad ir kaip būtų, dešimt metų žaisti Eurolygoje ir išsikovoti patikimos komandos vardą nėra lengva. Visada patekdavome tarp aukščiausio ir vidutinio lygio klubų. Komandai, kuri finalo ketverto turnyre žaidė du kartus, iš naujo išsikovoti tas pozicijas prireiks labai daug laiko ir finansų.

- Labiausiai liūdina politikų požiūris?

- Viskas susideda į vieną - pradedant politikų ir baigiant vangiu pačių žmonių požiūriu į sportą. Žinoma, kai politikai pademonstruoja savo požiūrį į sportą, visuomenė reaguoja adekvačiai.

Audra GINELEVIČIENĖ - LMKL direktorė:

Labai džiaugiuosi, kad šių metų čempionate turėjome aštuonias komandas, iš kurių penkios buvo tikrai stiprios ir profesionalios ekipos - tai pirmieji tokie metai per mano vadovavimo istoriją. Čempionatą labai sustiprino tai, kad šiemet turėjome ir Latvijos čempionę “Cesis” komandą, kuri dengė visų ekipų išvykas į Latviją. Vieninteliu deguto šaukštu medaus statinėje galima pavadinti jaunųjų marijampoliečių pasirodymą. Kai jos pralaimėdavo rungtynes 100 taškų skirtumu, net kėliau sau klausimą, ar joms verta tęsti sezoną. Kita vertus, prieš penkerius metus Klaipėdos “Lemminkainen” komanda atrodė taip pat. Į Marijampolės komandą buvo surinktos perspektyviausios 14-15 metų Lietuvos mergaitės, kurios vasarą dalyvaus Europos čempionate. Jeigu jos pasirodys nesėkmingai, bus galima padaryti išvadą, kad LMKL joms sustiprėti nepadėjo. Jau nuo sausio mėnesio galvoju apie kitą sezoną ir man ypač džiugu, kad dar nesibaigus šiam sezonui sulaukiau dviejų miestų skambučių, kurie kitą sezoną norėtų žaisti LMKL. Prieš kelerius metus teko imtis žygių, kad prisikviesčiau dalyvių, o dabar miestai patys veržiasi į moterų lygą.