J.Valančiūnas artėja link sprendimų kryžkelės: rinktis saugius milijonus ar rizikuoti?

Atitiko kirvis kotą – ši lietuviška patarlė geriausiai tinka apibūdinti staigų Jono Valančiūno įsiliejimą į Memfio „Grizzlies“ komandos žaidimą.

NBA lygos „dinozauru“ dėl savo žaidimo stiliaus vadintas lietuvis vasario pradžioje tapo netikėtų „grizlių“ ir Toronto „Raptors“ mainų dalimi, kurie lietuvį iš Kanados pasiuntė į JAV vidurio rytus.

Nors iš pradžių buvo abejota, ar vienoje prasčiausių NBA ekipų nutūpęs JV sugebės atsiskleisti labiau, nei tą jam pavyko padaryti Toronte, Lietuvos rinktinės „centrui“ užteko vos kelių rungtynių, jog įrodytų galįs tapti viena esminių „Grizzlies“ dėlionės dalių.

Jau debiutinėse rungtynėse Jonas naująją Donato Motiejūno komandą San Antonijaus „Spurs“ baudė 23 taškais ir 10 atkovotų kamuolių, o iš viso per 16 sužaistų susitikimų lietuvis Memfyje renka net po 19,3 taško ir 10,3 atkovoto kamuolio.

Viena tokio sėkmingo J. Valančiūno žaidimo priežasčių – tobulai jam tinkantis „grizlių“ žaidimo braižas. Vieną lėčiausių tempų visoje lygoje demonstruojanti Memfio ekipa per daugelį metų priprato žaisti su galingais, tačiau kiek nerangiais aukštaūgiais – ilgus metus „Grizzlies“ aprangą vilkėjo vienu stipriausių NBA žaidėjų laikytas Zachas Randolphas, o Memfį tik per vasarį įvykusius mainus paliko ir ispanas Marcas Gasolis.

Nors „grizlių“ vyriausieji treneriai pastaraisiais metais keičiasi gana dažnai – nuo 2013-ųjų, kai klubą paliko sėkmės ląstelę jame įskiepijęs Lionelis Hollinsas, komanda jau pakeitė tris strategus – žaidimo filosofija išlieka daugiau mažiau ta pati.

Už Atlanto ji net turi savitą pavadinimą – „Grit N Grind“, kurį tiksliausia būtų apibūdinti kaip „kantrų ir atkaklų“ pergalių siekimą. Frazė, kurią pirmasis panaudojo buvęs „Grizzlies“ gynėjas Tony Allenas, pasižymėjęs itin ribotomis galimybėmis puolime, bet begaliniu noru ir užsispyrimu gynyboje, Memfyje taip prigijo, kad būtent ji tapo vienintelės Tenesio valstijos NBA komandos demonstruojamo žaidimo sinonimu – „Grit N Grind“ užrašas puošė sirgaliams dalinamus marškinėlius atkrintamųjų varžybų metu, o lygos apžvalgininkai, siekdami aprašyti išvargtas „grizlių“ pergales, pernelyg nesivargindavo ir apibūdindavo jas kaip eilinį negražaus krepšinio, arba „Grit N Grind“ stiliaus, laimėjimą.

Kokia yra šios žaidimo filosofijos esmė? Pirmiausia, akcentuojama gynyba. „Grizlių“ baudos aikštelę ilgus metus saugojo dar 2013-aisiais geriausiai besiginančiu lygos krepšininku pripažintas M. Gasolis, o ties perimetru Memfio klubui niekuomet netrūko T. Alleno lygio pitbulių – puikiais gynybiniais sugebėjimais pasižymi ir pagrindinis įžaidėjas Mike‘as Conley, ir iš „Spurs“ perviliotas Kyle‘as Andersonas, ir kiti „grizlių“ žaidėjai.

Nors J. Valančiūnas nėra žinomas kaip savo baudos aikštelę užcementuojantis „centras“, „Grit N Grind“ dvasią Memfyje jis palaiko kitais savo žaidimo komponentais.

„Ši sistema pasižymi ir tuo, kad sėkmingai apsigynus paprastai neskubama į greitą puolimą – „Grit N Grind“ sistema siekia sulėtinti žaidimą ir maksimaliai pasinaudoti kiekvienu išpuoliu, – kalbėdamas su Alfa.lt pasakojo Memfio ekipos naujienas nušviečiančio portalo Grizzlybearblues.com redaktorius Jackas Noonanas. – J. Valančiūnas tokioje sistemoje pritampa puikiai – jis yra vienas geriausių krepšininkų lygoje žaidžiant nugara į krepšį, be to, po krepšiu jis pasižymi fizišku žaidimu ir dominavimu prieš varžovus. Tai tobulai atitinka „Grit N Grind“ stilių ir visą Memfio komandos žaidimą.“

Iš paskutiniųjų pergalių siekiantys „grizliai“ Memfyje yra ir savotiški „vienytojai“. Pasak J. Noonano kolegos – Grizzlybearblues.com portalo vadovo Joe Mullinaxo – Memfis pasižymi visuomenės įvairove, o žymiausia miesto sporto komanda tapo tarsi jungtimi tarp skirtingų jos dalių.

Amerikietis pripažįsta, kad J. Valančiūnas puikiai įkūnija svarbiausias „grizlių“ vertybes, dėl kurių jis jau spėjo tapti sirgalių numylėtiniu.

„Valančiūnas atitinka tradicinio „Grizzlies“ žaidėjo stereotipą – Memfio gyventojams lengva palaikyti žaidėją, kuris agresyviai žaidžia baudos aikštelėje, nevengia kontakto ir yra pasiryžęs atlikti juodą darbą vien tam, kad komandai sektųsi, – pasakojo J. Mullinaxas. – Jonas šiuo atžvilgiu pritapo tiesiog nuostabiai.“

J. Noonanas ir J. Mullinaxas jau spėjo atsigauti po vasario pradžioje juos sukrėtusių mainų, privertusių atsisveikinti su per dešimtmetį komandos simboliu tapusiu M. Gasoliu. Amerikiečiai pripažįsta, kad nors patys mainai jiems nebuvo netikėti, grąža, kurią „Grizzlies“ už „centrą“ gavo iš „Raptors“, juos kiek nustebino – vieną iš jų nuvylė, o kitą – maloniai nudžiugino.

„Pirma mano reakcija į Gasolio-Valančiūno mainus buvo šokas – nustebau dėl to, ką Memfis gavo mainais už ispaną. Žaidėjai iš „Raptors“ (be J. Valančiūno – dar ir Delonas Wrightas ir C.J. Milesas – Alfa.lt) yra geri, tačiau mainuose jie buvo panaudoti labiau dėl algų sulyginimo.

Tikėjausi, kad „Grizzlies“ atliks mainus siekdami atsinaujinimo ir gaudami jaunų žaidėjų, bet jie to nepadarė. Be to, buvo labai sunku atsisveikinti su Gasoliu – jis šiam miestui atidavė viską, ką galėjo“, – sakė J. Noonanas, kurio kolega pateikė visiškai priešingą įvykių vertinimą.

„Mano pirma reakcija buvo maloni nuostaba, – sakė J. Mullinaxas. – Nors grąža nebuvo tokia, kurios tikėjosi daugelis „Grizzlies“ sirgalių (jie laukė pirmojo naujokų biržos rato šaukimo), į ją buvo įtraukti du potencialūs ir gana jauni žaidėjai – J. Valančiūnas ir D. Wrightas. Išplėstinė statistika rodo, kad abu žaidėjai yra produktyvūs – ypač kalbant apie Joną. Be to, jo įgūdžiai puikiai tinka Memfio propaguojamam žaidimui per baudos aikštelę. Nors gauti pirmojo rato šaukimą būtų buvę gerai, manęs nenuvylė ir tokia grąža.“

Visgi jei J. Mullinaxas jau nuo pradžių žinojo J. Valančiūno galimybės rinkti taškus ir atkovoti kamuolius, o iš jį nustebinusių aspektų išskyrė tik dar tvirtesnes nei manė būsiančias užtvaras komandos draugams, tai J. Noonanas pripažino – praėję beveik du mėnesiai nuo tos lemtingosios vasario 7-osios pakeitė jo požiūrį į „grizlių“ sprendimą sutikti su „Raptors“ pasiūlymu.

reklama

„Mano nuomonė apie mainus ir J. Valančiūną per pastaruosius mėnesius pasikeitė kardinaliai. Jonas su „Grizzlies“ apranga atrodo įspūdingai – kone kiekvienose rungtynėse renka po 20 taškų ir 10 atkovotų kamuolių. Man jo istorija yra tarsi šviesulys tamsiame komandos sezone“, – tikino apžvalgininkas.

26-erių „centrui“ iš Lietuvos tos atostogos bus kiek trumpesnės nei daugeliui kolegų Memfyje – J. Valančiūnas liepą turėtų atvykti į nacionalinės rinktinės stovyklą, kurioje prasidės pasiruošimas pasaulio čempionato kovoms.

Visgi dar iki tol JV turės išspręsti ir dar vieną rūpestį – nuspręsti, ar pasinaudoti savo sutartyje numatyta galimybe ir pratęsti ją dar vieneriems metams. Jei lietuvis šią sąlygą išpildys, ateinančiais metais jis ir toliau žais Memfyje bei uždirbs 17,6 mln. JAV dolerių, tačiau sėkmingas vidurio puolėjo žaidimas skatina galvoti apie kitą – rizikingesnį – variantą.

Pasirinkęs nepratęsti sutarties su „Grizzlies“ J. Valančiūnas taptų neapribotu laisvuoju agentu, galinčiu laisvai rinktis savo naują karjeros stotelę. Nors šio sezono pabaigoje lietuvio demonstruojama statistika yra įspūdinga, tai jam dar negarantuoja ramaus gyvenimo ir krūvos pasiūlymų.

Nors ir įrodė, kad gali sėkmingai užimti pagrindinio komandos „centro“ vaidmenį, J. Valančiūnas vis dar lieka „nykstančios“ NBA žaidėjų rūšies atstovu. Tokių tradicinių vidurio puolėjų jau atsisakė daugelis NBA ekipų, o net ir rinkdami puikią statistiką jie nesulaukia milžiniško dėmesio.

Nuo tada, kai 2016-aisiais dauguma NBA ekipų naudojosi staigiai išaugusiu „algų kepurės“ limitu ir taškėsi pinigais dalindami kontraktus kone visiems iš eilės, ilgalaikes ir vertingas sutartis pasirašė vos vienas kitas vidurio puolėjas.

Šimtamilijoninius pasiūlymus priėmė lygos elitui priskiriami Joelis Embiidas, Nikola Jokičius ir Rudy Gobertas, o iš kitų „centrų“ dosnių sutarčių sulaukė tik Oklahomos „Thunder“ galiūnas Stevenas Adamsas (ketverių metų ir 100 mln. dolerių sutartis), Hjustono „Rockets“ šveicaras Clintas Capela (penkeri metai, 90 mln.) ir Domanto Sabonio kolega Indianoje Mylesas Turneris (ketveri metai, 80 mln.).

Visgi visi šie žaidėjai pasižymi savo neeiliniais gabumais gynyboje, kurių trūksta J. Valančiūnui, norinčiam pagalvoti apie vietą stabilioje ir dėl aukščiausių vietų kovojančioje organizacijoje. Tad siekiant išsiaiškinti savo vertę, lietuviui, ko gero, reiktų žvelgti į labiau prie tradicinių „centrų“ priskiriamus žaidėjus – Jusufą Nurkičių, pernai sudariusį ketverių metų ir 48 mln. dolerių sutartį, arba Nikolą Vučevičių, kuris dar prieš trejus metus su Orlando „Magic“ susitarė dėl 53 mln. dolerių atlyginimo per keturis sezonus. Tiesa, jau ateinančią vasarą juodkalnietis galės tikėtis kiek didesnių pinigų – pirmą kartą į „Visų žvaigždžių“ rungtynes patekęs „centras“ veikiausiai pretenduos į maždaug ketverių metų ir 80 mln. dolerių sutartį.

Apie panašų arba kiek mažesnį pasiūlymą, pasak J. Mullinaxo, turėtų galvoti ir J. Valančiūnas. Amerikietis, besižavintis lietuvio žaidimu ir savybėmis, kurių trūksta šiuo metu dėl traumos žaisti negalinčiam „Grizzlies“ ateities aukštaūgiui Jarenui Jacksonui, tikisi, kad JV sutiks pratęsti sutartį su „grizliais“ paskutiniam dar vienam sezonui, o siūlydamas tokį variantą jis turi ir vieną aiškų argumentą – situacijas rinkose šią ir kitą vasarą.

„Tikiuosi, kad jis liks Memfyje. Komandos ateities kertiniam akmeniui J. Jacksonui trūksta to, ką jau dabar gali pasiūlyti J. Valančiūnas – jėgos, galingų užtvarų ir kovojimo dėl kamuolių. Nors lietuvis nepasižymi elitine gynyba, tą gali duoti J. Jacksonas, tad jie puikiai papildo vienas kitą – manau, kad papildomas sezonas kartu jiems tikrai praverstų, – sakė portalo vadovas. – Tikiuosi, kad Jonas pratęs savo sutartį ir liks Memfyje iki 2020-ųjų vasaros, kuomet laisvųjų agentų rinka bus sąlyginai silpnesnė nei šią ateinančią vasarą.

Kas, jeigu Jonas nepratęs sutarties? Tuomet aš jam, „Grizzlies“ vadovų vietoje, siūlyčiau 55 mln. dolerių per trejus metus. Nemanau, kad tapęs laisvuoju agentu jis gautų didesnius pinigus, turint omenyje tai, kad NBA pamažu atsisako tradicinių „centrų“. Memfis išsiskirti iš visų, o Jonas iš to gali tik pasipelnyti“, – dėstė J. Mullinaxas.

Vis tik jo kolega Grizzlybearblues.com portale nemano, kad lietuvis Memfyje liks ir kitame sezone. Pasak jo, labiausiai tikėtina, kad J. Valančiūnas ryšis nepratęsti sutarties ir ieškos jo trokštančios komandos, galinčios pasiūlyti ilgalaikę sutartį.

„Manau, kad jis nepratęs sutarties ir ryšis išmėginti laisvųjų agentų rinką, – sakė J. Noonanas. – Spėju, kad jis gaus ilgesnės sutarties pasiūlymą iš komandos, kurios „algų kepurėje“ bus daugiau lankstumo. Jei Jonas vis tik nuspręstų likti Memfyje, manau, kad jis gali būti dominuojančiu vidurio puolėju. Bet kokiu atveju įdomu, kaip pasisuks jo karjera po tokio sėkmingo etapo „Grizzlies“ gretose.“

Iki sprendimų priėmimo meto J. Valančiūnas dar turi laiko pamąstyti – kalbos apie sutartis NBA lygoje prasideda tik nuo liepos 1-osios dienos. Vis tik apie vieną svarbiausių lietuvio karjeros sprendimų ima kalbėti ir vėl dėmesį į uteniškį nukreipusi JAV žiniasklaida – štai pirmadienį J. Valančiūną apie jo ateitį Memfyje arba kitame NBA klube kamantinėjo „The Athletic“.

„Pasižiūrėsime vasarą, – atsakyti neskubėjo JV. – Jeigu „Grizzlies“ iš tikrųjų nori mane pasilikti, man tai, be abejo, būtų puiki vieta žaisti ir toliau. Dabar mes žaidžiame gerai – manau, kad galėtume statyti komandą ant šių pamatų.“

J. Valančiūnas aikštėje jau įrodė, kad gali lipti per galvas varžovams ir tapti kertine dėl pergalių kovojančios ekipos dalimi. Dabar belieka palaukti ir sužinoti, ar šiuos lietuvio ženklus pamatė ir NBA klubų vadovai.