J.Valančiūnas saugo A.Sabonio jam patikėtą paslaptį

Lietuvos krepšinis jau porą dešimtmečių beviltiškai ieško Arvydo Sabonio įpėdinio. Mūsų šalies aštuoniolikmečių rinktinę į Europos čempionato viršūnę atvedęs Jonas Valančiūnas suteikė naujų vilčių, kad ateityje būtent jis galėtų užimti Sabo vietą. Po triumfo Europos jaunių pirmenybėse J. Valančiūną persekioja dar neregėta šlovė. Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus 210 cm aukštaūgiui įteikė naudingiausio turnyro žaidėjo prizą, A. Sabonis - čempiono medalį, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

 

Bet Utenoje gimęs aštuoniolikmetis talentas net motinai iki šiol neprasitarė, ką jam ant garbės pakylos Vilniaus "Siemens arenoje" praėjusį sekmadienį palinkėjo mūsų šalies krepšinio legenda.

"Niekam nesakiau. Ir niekam to nesakysiu. Geriau skambinkite A. Saboniui: gal jis atskleis, - šypsojosi J Valančiūnas. - Tikrai malonu, kai esu lyginamas su tokiomis žvaigždėmis. Smagu, kai taip įvertina. Bet man dar per ankstyvos visos tos kalbos", jaunojo žaidėjo žodžius cituoja "Lietuvos rytas".

Šiandien nereikia stebėtis, kai aštuoniolikmetis talentas ištiesęs dešinę ranką suima kamuolį tik delnu "a la Sabonis" ar mėgina atlikti aklą perdavimą iš už nugaros. Juolab kad J. Valančiūnas turėjo unikalią galimybę mokytis saboniškų paslapčių ne vien iš archyvinių įrašų.

Ir per 2008 m. Europos jaunučių pirmenybes Peskaroje (Italija), ir dabar Vilniuje jis gyveno viename viešbučio kambaryje su Tautvydu Saboniu - viduriniuoju A. Sabonio sūnumi.

"Tautvydas - labai šaunus vaikinas. Su juo apie viską kalbėjomės ir labai draugiškai gyvenome. Žiūrėdami įrašus kartu mokėmės. Kaip jo tėvas tuos perdavimus atlieka ir kaip mums tai padaryti, - džiaugėsi kambario draugu Lietuvos jaunių rinktinės kapitonas. - Buvo, kad tėvas jam ir patardavo. Tautvydas vėliau perpasakodavo, ką jam tėvas sakydavo. Abu sužinojome visokių svarbių detalių", - skelbia "Lietuvos rytas".