J.Valančiūno situacija Toronte: ar lietuvis sugebės pasivyti laiką?

Kaip tinkamai išnaudoti Joną Valančiūną? Tai klausimas, kamuojantis tiek Toronto „Raptors“ vadovus, tiek ekipos sirgalius. Eroje, kurioje NBA keičiasi nenutrūkstamai, o vidurio puolėjų vaidmuo nuo dominavimo po krepšiu keliasi vis toliau link tritaškio linijos, lietuvis yra lyg sustojęs laike.

Šiuo metu atrodo, kad geriausias „Raptors“ sprendimas būtų J. Valančiūno nebenaudoti arba bent jau labai „apkarpyti“ jo minutes, o pastaruoju metu tai ir daroma, rašo Alfa.lt.

Šį mėnesį vidutiniškai vos po 19,7 min. žaidžiantis JV praktiškai neberanda vietos trenerio Dwane‘o Casey planuose, o jo vidurkiai sumenko iki šį mėnesį varganų 10,3 taško ir 7 atkovotų kamuolių – mažiausių lietuvio rodiklių nuo debiutinio sezono lygoje.

Kai praėjusią savaitę rungtynėse Indianapolyje J. Valančiūną pirmojo kėlinio viduryje pakeitė Pascalis Siakamas, „Raptors“ startinis penketas buvo atsilikęs nuo varžovų. Nieko neįprasto šiame sezone.

Vis dėlto netikėta, kad JV nebežaidė pirmoje rungtynių pusėje ir liko ant atsarginių suolo trečiojo kėlinio pradžioje, nors dažniausiai jį pradeda su likusiais startinio „Raptors“ penketo nariais. Įvertinus tai, kad lietuvis buvo anksti pakeistas ir prieš tai buvusiame mače su Niujorko „Knicks“ bei daugiau į aikštę tuomet nebegrįžo, galima daryti išvadas, kad Toronto komandos žaidimo filosofijoje po truputį nelieka vietos santykinai lėtam „centrui“ iš Lietuvos.

„Tai – trenerio sprendimas, – situaciją lakoniškai komentavo pats J. Valančiūnas. – Jis remiasi žemu penketu ir nori išbandyti kažką naujo. Man tai tinka, nes darau viską, kad laimėtume.“

Nors šį sykį „Raptors“ trenerio manevrai komandai pergalės neatnešė, pats D. Casey po mačo teigė pamatęs pozityvių aspektų.

„Mums reikėjo greičio. Turėjome žaisti greičiau, – sakė strategas. – Nepaisant problemų, mes to gavome trečiajame kėlinyje. O pradžioje buvome letargiški, varžovai mus apibėgo. JV nepadarė nieko blogo, mums tiesiog reikėjo greičio žaidime.“

Lietuvio problemos nerandant vietos aikštėje prasideda pirmiausia nuo to, kad puikia pora jam atrodęs Serge‘as Ibaka, kaip pasirodė, iš tiesų nėra toks jau tinkamas rungtyniauti sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje labiau atsitraukus nuo krepšio.

Kaip paaiškėjo, jis labiau tinka „Raptors“ kaip „centras“, o tai išstumia J. Valančiūną iš penketo.

Abu šie žaidėjai sudėjus šį sezoną uždirba 37 mln. JAV dolerių, o prie jų pridėję taip pat vidurio puolėjais galinčius būti Jakobą Poeltlą, Lucasą Nogueirą ir P. Siakamą, gauname itin brangią ir nepatogią dilemą Toronto ekipos treneriui.

Kažką reikia paaukoti.

„Raptors“ nebegali leisti sau prabangos laikyti S. Ibaką ir J. Valančiūną aikštėje kartu, kadangi toks tandemas per 222 šiemet kartu sužaistas minutes varžovams per 100 atakų nusileisdavo 1,8 taško. Tai pagrindinė priežastis, kodėl Torontas silpnai pradėdavo pirmuosius ir trečiuosius kėlinius, o vėliau turėdavo vytis varžovus.

Tuo tarpu S. Ibaka penketuke garantuoja „Raptors“ tiek geresnę gynybą, tiek įvairesnį puolimą, kadangi puolėjas gali realizuoti ir tritaškius metimus.

Nors laikyti 16 mln. dol. kainuojantį JV ant suolo yra gana didelė prabanga, panašu, kad „Raptors“ tiesiog nebeturi pasirinkimo. Nuolat mainų ganduose pasirodanti J. Valančiūno pavardė nėra paklausi, tačiau panašu, kad ir taip nedidelė jo vertė pastaruoju metu tik dar labiau krenta žemyn.

Lietuvis vis dar gali būti naudingas trumpose atkarpose, ypač kai jo komanda rungtyniauja su tokiais priešininkais, kaip Naujojo Orleano „Pelicans“, kurios gretose dominuoja net du bokštai – DeMarcusas Cousinsas ir Anthony Davisas, – tačiau tokių ekipų yra nedaug.

O įvertinus lietuvio situaciją belieka konstatuoti, kad jo žaidimo stagnacija ar net regresas jau neturėtų būti siejamas su prastais D. Casey sprendimais ar savanaudžiais „Raptors“ lyderiais. Uteniškis tiesiog nesuspėjo su NBA pokyčių tempais ir liko užribyje, o vienintelis būdas pasivyti yra paties krepšininko tobulėjimas.

Tačiau klausimas, ar 26-us metus skaičiuojantis vidurio puolėjas dar yra pajėgus ne tik švystelėti vieną kitą tritaškį, bet ir patobulinti savo kūną bei judesius taip, kad suspėtų su greitais ir vikriais šių dienų aukštaūgiais arba tinkamai pasaugotų komandos draugą vis labiau kertine NBA krepšinio dalimi tampančiose „du prieš du“ situacijose.

Kaip vienas perspektyviausių jaunųjų talentų į lygą atvykęs lietuvis atsidūrė aklavietėje, kurioje dėl menkos rinkos vertės jis negali būti iškeistas, o pakelti tos vertės negali, nes nebėra tinkamas „Raptors“ žaidimo schemoms.

Pastarosiomis dienomis buvo gandų, kad JV gali būti iškeistas į Memfio „Grizzlies“ žvaigždę Marcą Gasolį. Vis dėlto, kaip ir anksčiau NBA kuluaruose sklandę gandai apie lietuvio išmainymą į Andre Drummondą, šios spekuliacijos greitai subliūško, o uteniškis ir toliau lieka nežinomybėje Toronte.

„Aš pasirengęs žaisti kiekvieną vakarą. Nemąstau, kad dėl negaunamų minučių turėčiau kažkaip reikšti nepasitenkinimą. Aš tiesiog visada pasirengęs ir sunkiai dirbu treniruotėse. Kai treneriui manęs reikės, aš būsiu pasirengęs kovoti“, – žurnalistams prieš praėjusios nakties rungtynes su Šarlotės „Hornets“ kalbėjo J. Valančiūnas.

Vis dėlto nepanašu, kad D. Casey lietuvio reikės dažnai. O kol jo situacija tokia, J. Valančiūnui telieka sunkiai dirbti ir tobulėti asmeniškai. Galbūt tai padės jam sulaukti ir geresnių laikų Toronte arba kitame Šiaurės Amerikos mieste.