J.Mačiulis apie "Hoptrans 3×3": jei turėtume daugiau profesionalų, ir rinktinė būtų stipresnė (komentarai

„Hoptrans 3×3“ turnyras tapo renginiu, kuris ne tik nutraukė kone keturis mėnesius trukusį štilį krepšinio aikštėse, bet ir pirmą kartą nukreipė visas prožektorių šviesas į Lietuvoje vis kylantį trijulių krepšinį.

„Šis turnyras pasirodė laiku ir vietoje, dabar dar daugiau žmonių apie tai žino. Kitąkart žiūrovams nebereikės aiškinti, kas yra 3×3 krepšinis, – renginio sėkme džiaugėsi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Špokas. – Kitų šalių atstovai stebėjo viską plačiomis akimis ir mėgavosi reginiu. Ritmas, muzika, pristatymai, rungtynės, žiūrovų įtraukimas, šokėjos – visi dalykai atitiko aukščiausio lygio renginių standartus. Vien per televizorių atrodė įspūdingai, o gyvai atrodė dar geriau. Duočiau dešimt balų iš dešimt.“

Dar kovo pradžioje dėl koronaviruso Lietuvos krepšinyje susidarė vakuumas – grėsė ilgas laikotarpis be aukšto lygio rungtynių. Vis tik „Hoptrans 3×3“ tapo turnyru, gražinusiu aistruoliams krepšinį.

Jame po ypač atkaklių kovų triumfavo Utenos „Juventus-Uniclub Casino“.

„Pavyko išlipti iš to negatyvo, kurį sukėlė pandemija, ir visiem kartu Palangą padaryti krepšinio sostine. Turėjome ten ir vyrų rinktinę, kuri sekė kolegų pasirodymus turnyre. Emocijos ir noras laimėti susipynė, gavosi holivudinis renginys.

Eilėse mačiau stovinčius nusipelniusius krepšinio žmones, jau nekalbant apie paprastus sirgalius. Net Justė Jocytė tyliai ir ramiai stebėjo praktiškai visas kovas. Į vidų patekti buvo sunku, bet net tokie žmonės planavosi laiką, kad galėtų ateiti anksčiau ir gyvai stebėti krepšinį Tai daug pasako,“ – kalbėjo M. Špokas.

Tribūnose be poilsiautojų bei krepšinio sirgalių netrūko ir žymių veidų, nusipelniusių krepšinio pasaulio atstovų.

Buvęs nacionalinės rinktinės treneris Ramūnas Butautas žavėjosi tuo, ką matė aikštėje ir teigė neabejojantis trijulių krepšinio perspektyvomis Lietuvoje.

„Uždegantis ir įtraukiantis renginys, kuriame buvo daug intensyvumo, kontakto, greičio ir emocijų. Žiūrovams tikrai patiko, daugelis jų tikriausiai pirmą kartą rimčiau susipažino su šia krepšinio atmaina, – teigė R. Butautas. – Manau, kad tai turi ateitį. Buvo smagu matyti žaidžiančius ne tik LKL žaidėjus, bet ir veteranus ar Lietuvos rinktinės narius.“

Vienas tokių dalyvių buvo Jonas Mačiulis. Nors finaliniame etape kauniečio atstovaujamam „Taurui“ ir nepavyko pasiekti turnyro pusfinalio, jo surengti pasirodymai nepalikdavo abejingų.

„Džiaugiuosi, kad pavyko mane įkalbėti sudalyvauti, nors iš pradžių į viską žiūrėjau atsargiai, – teigė J. Mačiulis. – Lygis, ypač finaliniame etape, buvo aukštas. Smagu matyti tokius dalykus. Patobulėjo visos komandos, o jei turėtume daugiau profesionalų, būtų dar įdomiau ir rinktinė būtų dar stipresnė.“

Gyvai stebėti turnyro kovų į areną užsukdavo ir Lietuvos rinktinės puolėjas Mindaugas Kuzminskas.

„Pamačiau, kad vyks aukšto lygio turnyras su pažįstamais veidais, todėl nekilo klausimų dėl apsilankymo, – kalbėjo M. Kuzminskas. – Manau, kad niekas nenustebo dėl žiūrovų kiekio. Visi pasiilgę krepšinio kovų, todėl, jei arena talpintų ir penkiskart daugiau žiūrovų, ji vis tiek būtų pilnutėlė.“

Kalbėdamas apie trijulių krepšinio perspektyvas Lietuvoje, puolėjas buvo konkretus.

„Bet koks krepšinis Lietuvoje turi ateitį. Žmonėms įdomu, o ir žaidėjų yra. Kai kurie krepšininkai tam stiliui tinka netgi labiau. Ateitis yra gerose rankose.“