Jaunasis "Lietkabelio" snaiperis Radžius – apie darbą su Čanaku ir Gecevičiaus pamokas

Nojus Radžius šį tarpsezonį pasirašė sutartį su Panevėžio „Lietkabeliu“ ir per itin trumpą laiką spėjo atkreipti visų dėmesį.

Jaunuolis per pirmas penkerias LKL, kurią remia „Betsson“, rungtynes, rinko po 5,4 taško ir 3,2 rezultatyvaus perdavimo.

Tačiau žaidėją sustabdė trauma – spalio 10 d. vykusiose rungtynėse prieš Vilniaus „Rytą“ gynėjui išniro petys. Jam buvo atlikta operacija, po kurios teks ilgai gyventi be krepšinio.

Vis dėlto Nojus stengiasi į viską žiūrėti pozityviai. Jis supranta, kad teks kuriam laikui pamiršti krepšinį, bet tiki, kad į aikštelę sugrįš dar stipresnis. Žaidėjo planuose – viso kūno stiprinimas ir sugrįžimas su dar didesne motyvacija.

Nepaisant to, kad gynėjas ką tik debiutavo LKL, kurią remia „Betsson“ čempionate, jis dar 2023 m. galėjo pasigirti, kad metė iššūkį lygos žaidėjams. Jaunuolis laimėjo „Betsafe Vieno šūvio ‘23“ atranką ir taip gavo šansą varžytis Citadele KMT savaitgalį vykusiame snaiperio konkurse, kur liko per vieną metimą nuo finalo.

Pats gynėjas nesureikšmina savo pasirodymo ir mano, kad jo žaidimo stilius ir sugebėjimai, o ne tik tritaškiai, lėmė kilimą iki dabartinės karjeros stotelės – „Lietkabelio“.

Nojus džiaugiasi, kad jį pasikvietė būtent šios komandos vyr. treneris Nenadas Čanakas, nes šis strategas sudaro puikias sąlygas jauniems žaidėjams tobulėti.

Be to, krepšininkas tiki, kad jo komanda turi visas galimybes iškovoti lygos taurę. Jei tai pavyktų, gynėjas galės pasigirti laimėjęs trijų aukščiausių Lietuvos krepšinio lygų pirmąsias vietas.

LKL.lt tinklalapyje – LKL akademijos powered by Citadele pokalbis su plungiškiu apie jo traumą, karjeros šuolį, (ne)norą tapti influenceriu ir neišvengiamą jaudulį prieš tritaškių konkursus.

– Pradėkime pokalbį nuo neatsiejamo sportininko gyvenimo aspekto, dėl kurio šiuo metu negalite rungtyniauti – traumos. Kaip sekasi po jos atsigauti ir, jūsų manymu, ar visas šis procesas priklauso daugiau nuo fizinių ar psichologinių veiksnių?

– Man tai yra pirma rimtesnė trauma, tad iš pradžių tikrai buvo psichologiškai labai sunku. Supratau, kad negalėsiu daugiau rungtyniauti ir praleisiu ilgą laiką be krepšinio, bet žinojau, kad reikia pozityviai nusiteikti. Prieš operaciją galvojau, kad po jos viskas eis tik geryn, dabar taip ir yra, todėl stengiuosi tuo pozityvumu judėti į priekį, atsistatyti ir greičiau grįžti į krepšinio aikštelę.

–Trey‘us Drechselis taip pat šiuo metu negali sportuoti dėl traumos. Jo „Instagram“ paskyroje matome jo atsistatymo kelionę, motyvuojančius patarimus ir tai, kaip jis atvirai dalinasi savo išgyvenimais. O kaip jums pavyksta išlaikyti motyvaciją dabartinėje situacijoje? Gal yra kažkas, ką norėtumėte, kad žmonės suprastų apie traumas ir atsistatymą?

– Manau, pirmas dalykas būtų, kad nereikia nuleisti galvos. Taip pat esu ganėtinai jaunas ir todėl į viską žiūriu pozityviai. Be to, galiu sustiprinti savo kitas kūno vietas ir taip atsinešti dar didesnę motyvaciją į aikštelę ateityje ir dar geriau žaisti. Kaip minėjau, svarbiausia nenuleisti galvos.

– Taigi, galime sakyti, kad jūsų motyvacija yra tai, kad dar viskas prieš akis, ar ne?

– Tikrai taip.

– Matome nemažai krepšininkų, kurie po truputį nusprendžia kurti turinį socialinėje medijoje. Gal ir jus tai sudomino arba sudomins? Ar liksite prie kūrybos krepšinio aikštelėje?

– Dabar net nežinau (juokiasi). Tokių minčių neturiu. Gal ateityje kažkada prisijungsiu prie jų, bet dabar koncentruojuosi į krepšinį.

– Žaidėte NKL, o po laimėto sezono į „Lietkabelį“ jus pasikvietė N. Čanakas. Ar labai svarbus buvo trenerio faktorius jūsų sprendimui, nes žinome, kiek jaunų žaidėjų kilo karjeros laiptais po sezono pas būtent šį trenerį? Kokie buvo jūsų lūkesčiai?

– Lūkesčiai nebuvo labai aukšti ir nemaniau, kad pradėsiu iškart daug žaisti. Tiesiog norėjau suprasti, koks yra treneris. Žinojau daug istorijų, kaip po sezono pas jį kiti jauni žaidėjai patobulėja. Buvau įsitikinęs, kad jis yra geras treneris ir ėjau su ta mintimi, kad dirbsiu treniruotėse ir stengsiuosi įrodyti ir sau, ir treneriams ar vadovams, kad sugebu. Mano buvo tokia mintis, kad aš dabar esu čia, dirbsiu ir turėsiu iš šio sezono kažką pasiimti pabaigoje. N. Čanakas yra patyręs treneris, kuris moka elgtis su jaunimu ir suteikia visas sąlygas tobulėti.

– Ką, jūsų manymu, jis daro išskirtinai gerai, kad jauni žaidėjai taip tobulėja jo sistemoje?

– Manau, jo pasitikėjimas žaidėjais ypač padeda jiems tobulėti. Jis pilnai pasikliauja mumis situacijose, kur kiti treneriai gal to nedarytų.

– Jūsų karjeroje pastebimas stabilus tobulėjimas: žaidėte RKL, tuomet NKL, o dabar rungtyniaujate stipriausioje šalies krepšinio lygoje. Ką galėtumėte išskirti iš kiekvieno etapo, kas padėjo tobulėti kaip krepšininkui?

– Išskirčiau užsispyrimą ir norą siekti savo svajonės, kuria tikiu. Žingsnis po žingsnio iš kiekvieno klubo, treniruotės ar rungtynių kažką išsinešu naudingo ir taisau savo klaidas.

– 2023-2024 m. sezone jūsų komanda laimėjo RKL, praeitame – NKL, kaip dėl šių metų? Ar manote, kad „Lietkabelis“ turi visus ginklus, kad iškeltų ir LKL, kurią remia „Betsson“, taurę?

– Manau, kad tikrai turime pakankamai ginklų. Viskas krepšinyje įmanoma. Kamuolys apvalus, kaip sakoma, tad visko gali būti. Stengsimės ir bandysime tai pasiekti.

– Žaisdamas „Telšių“ komandoje galėjote iš arti stebėti snaiperio Martyno Gecevičiaus žaidimą. Kokią įtaką jis turėjo jūsų bendram supratimui apie krepšinį bei tritaškio metimą ir kokią įtaką veteranai, jūsų nuomone, turi besiformuojantiems žaidėjams? Gal yra koks nors įstrigęs momentas?

– Išmokau pasitikėti savo žaidimu situacijose, kai nekrenta metimai. Nelabai svarbu, ar įmesi, ar ne, svarbiausia, toliau mesti ir būti tikru, kad kažkada vis tiek pataikysi. Kalbant bendrai apie veteranus, labai padėjo tos smulkmenos, kurias jie pastebi, o aš ne. Vėliau aš į jas atsižvelgiu, kai kurias pritaikau, jeigu matau, kad gerai viskas gaunasi, ir tai tikrai prisideda prie mano žaidimo tobulėjimo.

– 2022 m. tapote RKL snaiperio konkurso nugalėtoju, o jau kitais metais laimėjote „Vieno šūvio ‘23“ atranką. Ar padėjo pirmasis snaiperio konkurso laimėjimas susitvarkyti su jauduliu? O gal jums tokie konkursai jokios įtakos neturi, nes esate sakęs, kad būtent tritaškis yra jūsų arkliukas?

– Ta įtampa visada yra, kad ir kur tu besivaržytum. Neišvengsi jauduliuko, bet arba tu su juo susitvarkai, arbe ne. Tuo metu man nusišypsojo sėkmė ir pavyko su juo susitvarkyti.

– Ką galėtumėte patarti šių metų „Vieno šūvio ‘26“, kurį remia „Betsson“, dalyviams? Ar yra kažkas, ką būtumėte daręs kitaip atrankoje ir snaiperio konkurse?

– Patarčiau mėgautis kiekvienu metimu, tikėti savimi, kad gali nugalėti, per daug neapsikrauti ir neliūdėti dėl pramestų metimų bei tikėtis, kad kitas tritaškis įkris.

– Pabaigai, pastebėjau, kad ant kojos turite tatuiruotę. Ką ji simbolizuoja? Ar apskritai simboliai jūsų, kaip krepšininko, gyvenime yra svarbūs? Ar turite kokių nors sėkmę nešančių ritualų, kuriuos atliekate prieš rungtynes?

– Tatuiruotė simbolizuoja mano gimimo metus. Neturiu jokių specialių ritualų, kurie man neštų sėkmę. Galbūt ateityje su metais ir atsiras, bet dabar jokių neturiu.