Jaunieji "Žalgirio" kariai žada šturmuoti Europą

Nors reguliarusis Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) sezonas Kauno "Žalgirio" dukterinei komandai pasibaigė dar ketvirtfinalyje, kauniečiai nepasinėrė į atostogų malonumus, o kiekvieną dieną liejo prakaitą krepšinio aikštelėje.

Šiandien (05.03) anksti ryte Kauno komanda išvyko į Graikiją. Mat gegužės 4-6 dienomis jaunieji žalgiriečiai dalyvaus Atėnuose vyksiančiame tarptautiniame Eurolygos jaunimo turnyre. Graikijos sostinėje dėl stipriausiųjų vardo kovos 8 Senojo Žemyno jaunimo komandos, suskirstytos į du pogrupius.

A grupėje žais Sienos "Montepaschi" (Italija), Železniko FMP (Serbija), Maskvos CSKA (Rusija) ir Pirėjo "Olympiacos" (Graikija). B grupėje kartu su "Žalgiriu" varžysis Zagrebo "Cibona" (Kroatija), Tel Avivo "Maccabi" (Izraelis) ir Sopoto "Prokom Trefl" (Lenkija) jaunieji krepšininkai.

Pastaruosius du sezonus šiame turnyre likę antri, Rimvydo Samulėno parengti kariai dega noru užlipti ant aukščiausio pakylos laiptelio. Su vyriausiuoju "Žalgirio" dukterinės komandos treneriu "Žalgirio laikraštis" ne tik apie artėjantį Eurolygos čempionatą, bet ir apie jau besibaigiančius šio sezono krepšinio metus.

- Treneri, šis NKL sezonas "Žalgirio" dukterinei komandai buvo permainingas. Sezono pradžioje užėmėte tvirtas lyderių pozicijas, vėliau sekė nesėkmingas laikotarpis, o sezono pabaigoje kovą dėl medalių baigėte ketvirtfinalyje. Kaip jūs pats vertinate sezoną?

- Nors komandos vadovas Kęstutis Micpovilis mūsų pasirodymą įvertino gerai, aš, kaip treneris, vis dėl to linkęs vertinti tik patenkinamai.

Aišku, mūsų žaidimui nemažai įtakos turėjo ir nuolat persekiojusios traumos, be to, sezonui persiritus į antrąją pusę, komandą paliko du pajėgiausi krepšininkai: Artūras Milaknis prisijungė prie "Žalgirio" pagrindinės ekipos, o laikinai sugrįžęs Vladimiras Štimacas išvyko į Valmierą.

Manau, jei sezono pabaigoje komandoje būtų buvę šie krepšininkai, jau dabar ruoštumėmės finalui.

- Išvykus V.Štimacui, komandoje vėl likote su vienu tikru vidurio puolėju Donatu Motiejūnu. Ar vidurio puolėjo šiuo metu yra pati opiausia?

- Taip, aš jau prieš sezoną minėjau, kad būtent aukštų žmonių mūsų komandai labiausiai ir trūks. Dalį sezono tą naštą turėjo nešti mažesni žaidėjai, įvairiai kaitaliojome gynybą, puolimą, kad tos spragos nesijaustų.

Kai po Naujųjų metų prie komandos vėl prisijungė V.Štimacas, kurį laiką kiek lengviau galėjome atsipūsti, stengdavomės žaisti per jį ir darbo aikštelėje sumažėjo ne tik P.Motiejūnui, bet ir kitiems krepšininkams.

Tiesa, tuo džiaugėmės neilgai, kai Vlade pakvietė Valmieros klubas, vėl iki sezono pabaigos likome tik su vienu vidurio puolėju, o neturint rimtos atsvaros po krepšiu sunku siekti didelių pergalių.

- Susidaro įspūdis, kad Lietuvos krepšinyje jaučiamas aukštaūgių trūkumas?

- Manau, kad taip. Bet taip vyksta jau ne vieną dešimtmetį. Arvydo Sabonio laikais apie kažkokį aukštaūgių trūkumą nebuvo nė kalbos. Prieš keletą metų netilo kalbos, kad Lietuvoje nebeturime nei vieno gero įžaidėjo, galinčio pakeisti Šarūną Jasikevičių.

Juk net ir šiame sezone pagrindinėje "Žalgirio" komandoje vadovai buvo priversti pirkti tiek aukštus, tiek mažesnius legionierius. Taip pasielgta ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad rinkoje gerų lietuvių aukštaūgių ar gynėjų dabar labai trūksta.

- Kaip į dukterinę komandą patenka žaidėjai, kaip juos atsirenkate?

- Dauguma krepšininkų, žinoma, patenka iš A.Sabonio krepšinio mokyklos. Jei žaidėjas ten rodo gerus rezultatus, tai tiesiausias kelias į mūsų komandą.

Kartais vieną kitą krepšininką pastebime įvairiuose turnyruose, susirandame apie juos informacijos ir bandome prisivilioti.

Iš tokių sėkmingiausių mūsų vilionių įvardinčiau Vladimiro Štimaco atvykimą į Lietuvą praėjusiame sezone, o šiemet džiaugėmės, kad prie komandos prisijungė estas Simas (Siimas - Sanderas Vene. - Red.).

- Jei jau užsiminėt apie estą, tai dar sezono pradžioje ganėtinai keistai skambėjo, kad "Žalgiris" kviečiasi žaidėją iš šalies, kurioje krepšinis toli gražu neužima tvirtų pozicijų. Bet, kaip suprantu, estas jūsų nenuvylė?

- Ne, tikrai nenuvylė, o netgi nustebino, nemaniau , kad šis žaidėjas gali būti toks universalus. Gal būt nuskambės juokingai, bet nėra pozicijos, kurioje jis negalėtų žaisti, pradedant pirmu numeriu, baigiant penktu.

Protingas, gerai matantis aikštę, na, gal turintis kiek nestabilų metimą, tačiau visa tai galima išugdyti, o apskritai džiaugiuosi galėdamas dirbti su Simu. Mes taip kartais pajuokaujame, kad Simas žaidžia protingai, ir visai ne kaip estas (juokiasi. - Red.).

- Dukterinė "Žalgirio" komanda kasmet deleguoja keletą žaidėjų į pagrindinę ekipą. Dvejų - trejų metų laikotarpyje iš šių jūsų treniruojamų vaikinų kas realiausiai pretenduoja patekti į pagrindinę komandą?

- Labai sunkus, bet dažnai man užduodamas klausimas. Mano akimis žiūrint, dvejų metų laikotarpyje tarp vyrų tikrai turėtų prasimušti aukštaūgis Donatas Motiejūnas. Gynėjų grandį turėtų papildyti Šarūnas Vasiliauskas, labai protingas ir greitai tobulėjantis krepšininkas po dvejų metų tikrai pasieks LKL komandų lygį, net jei tai ir nebus "Žalgiris".

- Treneri, apskritai yra sunku dirbti su krepšininkais, kurie jau lyg ir nebe vaikai, bet kartu dar ir ne vyrai? Toks vidurys tarp dviejų gyvenimo etapų?

- Nepasakyčiau, kad su jais yra lengva, paauglystė toks laikotarpis, kuris neaplenkia ir krepšininkų, dažnai besikeičiančios nuotaikos ir kiti brendimo požymiai, mano, kaip trenerio, darbo tikrai nepalengvina.

Bet galiu pasidžiaugti, kad treniruočių ar varžybų metu vaikinai susikaupę šimtu procentu ir jokių didesnių problemų su jais neiškyla.

- Grįžkime prie šio sezono. Be kovų NKL čempionate vėl keliavote į turnyrus Portugalijoje ir Vilagarsijoje (Ispanija). Kokį įspūdį paliko jūsų pasirodymas šiose varžybose?

- Pakankamai geras, trumpai kalbant apie Portugaliją, tai viską įvykdėme šimtu procentų, užėmėme pirmąją vietą ir rimto pasipriešinimo nesulaukėme.

Vilagarsijoje pralaimėjome vos vienerias rungtynes vyrų komandai, ir manau, kad priežasčių tam pralaimėjimui būtų galima surasti daug, tačiau aš nenoriu teisintis, tiesiog manau, kad mums nepasisekė.

O, apskritai, per du turnyrus pralaimėtos tik vienerios rungtynės, manau, yra geras rezultatas.

- Ką gi, NKL sezonas Žalgirio dukterinei komandai jau baigtas, iš turnyrų Portugalijoje ir Vilagarsijoje jau tai pat sugrįžote, tačiau komanda treniruojasi iš peties, nes ruošiatės Eurolygos jaunimo komandų turnyrui. Kokiomis nuotaikomis vykstate į šias varžybas?

- Prieš kiekvieną kelionę nuotaikos labai geros, kita vertus, kaip pasakytų treneris Rimantas Grigas, nuotaikos ne tik geros, bet ir kovinės.

O kaip bus, taip bus. Sunku kažką prognozuoti, tačiau galiu pažadėti, kad stengsimės pasirodyti kiek galima geriau, o jei atvirai - keliame sau aukščiausius tikslus. Norime pakartoti 2003 metais Barselonoje pasiektą rezultatą - iškovoti čempionų titulą.

- Į šį turnyrą vyks tik tie žaidėjai, kurie yra gimę 1989 metais ir jaunesni, tad dalis pajėgių krepšininkų lieka Lietuvoje, gal žadate pasistiprinti žaidėjais iš kitų komandų?

- Prie mūsų komandos prisidės du žmonės iš "Alytaus" komandos. Tai Žygimantas Janavičius ir Vaidas Čepukaitis, su šiais "legionieriais" mes kaip tik ir buvome jau išvažiavę į turnyrus Portugalijoje ir Vilagarsijoje.

Tad žinome, ko iš jų galime tikėtis, manau, kad šie du žaidėjai labai sustiprins mūsų komandą: V.Čepukaitis talkins P.Motiejūnui ir sudarys solidžią priekinę liniją, o Ž.Janavičius sustiprins gynėjų grandį.

- Kuris varžovas B grupėje Jums atrodo grėsmingiausiai?

- Žinoma, kad puikiai žinau beveik visas komandas ne tik iš mūsų pogrupio, bet ir iš viso turnyro. Mažiausiai informacijos iki šiol žinau apie "Maccabi" krepšininkus.

Su "Cibona" teko susitikti Portugalijoje ir Vilagarsijoje, o lenkai tai pat daugiau mažiau yra žinomi, nors su jais dabar dirba ir Lietuvos treneriai, vis dėl to mes jų žaidimo stilių žinome.

Iš kito pogrupio, manau, į kitą etapą turėtų patekti CSKA ir FMP ekipos. Manau, kad jei pasieksim finalą, tai būtent su viena iš šių komandų teks grumtis dėl nugalėtojų vardo.

- Pagrindiniai Žalgirio dukterinės komandos koziriai šiame turnyre?

- Pakankamai galinga priekinė linija - V.Čepukaitis ir P.Motiejūnas ir puikus įžaidėjų duetas - Ž.Janavičius ir Š.Vasiliauskas.

Tiesa, Šarūnas šiuo metu traumuotas, bet tikimės, kad iki išvykimo į Atėnus, mes jį pastatysime ant kojų. Tai būtent šis ketvertukas turėtų temti visą komandą į priekį, tačiau galiu pasakyti, kad mūsų komandoje kiekvienose rungtynėse netikėtai gali išauti ir bet kuris kitas žaidėjas, tuo mes ir būsim pavojingi.

Važiuojame kaip lygiavertė komanda, važiuojame nugalėti ir parodyti, kad lietuviškas krepšinis yra pats geriausiais visoje Europoje.