Jautri ispanų MVP išpažintis: prieš trejus metus praradau mamą, bet ji toliau mane stumia į priekį

Prieš 11 metų, dar neatšventęs nė 18-ojo gimtadienio, Ispanijos krepšinio talentas Ricky Rubio Pekino olimpinių žaidynių finale stojo į kovą prieš JAV krepšininkus.

Nors įžaidėjui ir visai Ispanijos rinktinei pergalės pasiekti nepavyko, tuometiniai Europos vicečempionai gerokai pagąsdino Kobe Bryantą, LeBroną Jamesą, Dwyane‘ą Wade‘ą ir kitas NBA žvaigždes į olimpiadą atsivežusią komandą – dar ketvirtajame kėlinyje komandas skyrė vos du taškai, o JAV rinktine finalą galiausiai laimėjo 118:107, rašo Alfa.lt.

Prabėgo daugiau nei dešimtmetis, o R. Rubio – ir vėl Pekine. Tik šįsyk – ne kaip neapsiplunksnavęs jaunuolis, o kaip aštuonis sezonus NBA sužaidęs Ispanijos rinktinės lyderis, atvedęs Ispaniją ant aukščiausiojo pakylos laiptelio ir atsiėmęs nusipelnytą pasaulio čempionato MVP trofėjų.

„2008-aisiais viskas prasidėjo čia. Dabar niekas nesibaigia, tačiau su Pekinu aš sieju puikius savo karjeros atsiminimus“, – po prieš Argentiną laimėjo finalo sakė netrukus 29-ąjį gimtadienį švęsiantis R. Rubio.

Pasak žaidėjo, kuris Kinijoje daugiau nei dvi savaites vykusiame turnyre rinko po 16 taškų ir 6,4 rezultatyvaus perdavimo, ispanų sėkmės paslaptis tūnojo jų rūbinėje – lyg šeima buvusi komanda taip pranoko net ir talentingesnių praeities Ispanijos rinktinių pasiekimus.

„Įsirašėme į istoriją. Buvome tam pasiruošę, turėjome gerą turnyre. Turime pagirti Argentiną, nes turėjome kovoti dėl titulo. Nuostabu, kaip šiame turnyre atrodėme kaip komanda. Esame turėję talentingesnių komandų, didesnių komandų, bet šįkart buvome grupė, kuri turėjo didelę širdį.

Parodėme tai ir šiandien, ir visame turnyre. Negalėčiau labiau didžiuotis dėl komandos draugų ir trenerių štabo. Žinojome, kad šią vasarą prisiminsime lyg šeima. Tai – daugiau nei tiesiog laimėti pasaulio čempionatą. Tai – šeima visam gyvenimui“, – sakė R. Rubio.

Viena iš tų talentingesnių ispanų komandų žaidė 2014-ųjų planetos pirmenybėse, vykusiose būtent Ispanijoje. Vis tik tuomet daug vilčių turėję ir net įkąsti ne vieną NBA žvaigždę atsivežusiems amerikiečiams norėję ispanai skaudžiai krito dar ketvirtfinalyje, kuriame nusileido Prancūzijai su Rudy Gobert‘u priešakyje.

„Asmeniškai man, šie du čempionatai buvo visiškai kitokie. Čia aš atvykau su vieninteliu tikslu – laimėti aukso medalį. Žinojau, kad tai padaryti bus labai sunku, bet treneriui Scariolo sakiau, kad visą vasarą sunkiai dirbau galvodamas apie auksą ir kad esu pasiruošęs jį iškovoti, – tikino R. Rubio. – 2014-aisiais mes turėjome tiek daug ginklų, tačiau kartais tai tiesiog nesuveikia.

Grupių etape tuomet 20 taškų skirtumais sutriuškinome Prancūziją, Braziliją, Serbiją. Čia turėjome kovoti su Puerto Riku, Iranu, Tunisu. Tuomet buvome vieni favoritų patekti į finalą, o čia, net nežinau... Bet manau, kad svarbiausias mūsų pasikeitimas buvo galvose.“

Spaudos konferencijoje po finalo Fynikso „Suns“ klubo įžaidėjas atskleidė ir tai, dėl ko pasibaigus lemiamos turnyro rungtynėms kurį laiką sėdėjo atskirai nuo komandos draugą ir žiūrėjo į dangų.

„Prieš trejus metus praradau mamą, bet žinau, kad ji seka mane, stumia mane kasdien, kad tapčiau dar geresnis. Pasaulyje nėra žmogaus, kuris mane mylėtų labiau nei ji. Ji vis dar mane stumia į priekį. Net jeigu jos nėra, aš vis tiek tai jaučiu. Didžiuojuosi, kokią mamą turiu“, – jautriai kalbėjo geriausias pasaulio čempionato žaidėjas.