Jautriai atsivėręs Francisco – apie nužudytus senelius ir nušautą geriausią draugą

Buvęs Kauno „Žalgirio“ lyderis Sylvainas Francisco atvirai prabilo apie skaudžias savo šeimos ir vaikystės patirtis, rašo "Delfi Sportas".

Prancūzas papasakojo apie nuo karo Angoloje bėgusius tėvus, nužudytus senelius ir vieną sunkiausių savo gyvenimo akimirkų, kai jo akyse buvo nušautas geriausias draugas.

Priminsime, kad S. Francisco pastaruosius du sezonus rungtyniavo Kauno „Žalgiryje“, o šią vasarą persikėlė į Atėnų „Panathinaikos“. Iš pradžių prancūzas buvo susitaręs su Vilerbano ASVEL, tačiau Prancūzijos klubui nepavyko surinkti planuoto biudžeto, todėl gynėjo karjera pasuko į Graikiją.

Prie PAO ekipos prisijungęs S. Francisco jau davė išsamų interviu Graikijos portalui „Athletiko“, kuriame kalbėjo ne tik apie krepšinį, bet ir atsivėrė apie skaudžius savo išgyvenimus.

Šeimai teko bėgti nuo karo

Pats 28-erių krepšininkas gimė Prancūzijoje, tačiau jo šeimos šaknys yra kilusios iš karo nuniokotos Angolos. S. Francisco atskleidė, kad jo tėvams ir vyresniems broliams teko palikti Afriką bei ieškoti saugesnio gyvenimo Europoje.

„Mano šeima išvyko dėl karo. Angoloje buvo didelis karas, mano brolis buvo pašautas. Atsimenu, jis man pasakojo. Daug dalykų nutiko. Nesu to sakęs, bet tėtis man prieš ketverius metus papasakojo, kad yra daugybė dalykų, kurių aš nežinau. Žinojau, kad jis turėjo išvykti į Europą ir mano mamą bei tris brolius palikti Afrikoje, nes jie persikėlė į Kongą (Kongo DR – Delfi.), į Kinšasą. Surasti geresnį gyvenimą jis vyko į Italiją, to padaryti ten nepavyko.

Jis po to su kitais žmonėmis pėsčias nuėjo į Prancūziją. Jis miegodavo šalikelėsi, traukinių stotyse – viskas dėl to, kad galėtų surasti geresnį gyvenimą tiek sau, tiek savo šeimai, – pasakojo gynėjas. – Kai pagaliau viskas pagerėjo, pas jį atvyko ir mama su broliais, vėliau – ir mano mamos sesės. Jis man tą pasakė tik prieš ketverius metus. Iškart pasakiau: „kodėl tu man to nebuvai sakęs?“ Gerai, kad papasakojo, nes tai mane tik sustiprino. Jis papasakojo istorijų, kurios mane tik sustiprino.“

Karo metu neteko senelių

Dalis šeimos liko Afrikoje, o karas iš S. Francisco artimųjų pareikalavo skaudžių aukų. Krepšininkas teigė taip ir neturėjęs galimybės pažinti savo senelių, o apie apie jų tragišką likimą sužinojo iš tėvų.

„Niekada nemačiau savo senelių. Nė vieno, – „Athletiko“ žurnalistui Thanasiui Asprouliasui atviravo S. Francisco. – Paklausiau to savo mamos, ji atsakė, kad juos karo metu nužudė. Jos tėtis buvo policininkas – jį nužudė. Jos mama irgi buvo nužudyta. Ji turėjo tris brolius, du vyresnieji buvo nužudyti. Vienas jų buvo padurtas į kaklą, kitas – pašautas. Vienintelis likęs gyvas dėdė mirė prieš dvejus metus – jį savo bute ištiko širdies smūgis. Iš mano tėčio pusės buvo lygiai tas pats. Jis turėjo tik vieną sesę. Vos prieš trejus metus tėtis sužinojo, kad dar turi savo tėtį, tačiau prieš dvejus metus jis mirė.“

Išgyveno geriausio draugo netektį

Augdamas Prancūzijoje S. Francisco susidūrė ir su kitokiais sunkumais. Devynių vaikų šeimoje augęs krepšininkas pasakojo, kad gyvenimo sąlygos buvo išties kuklios, o tėvams anksti ryte išvykus į darbą jam tekdavo rūpintis jaunesniais broliais, o aplinkoje, kurioje jis augo, netrūko smurto, nusikalstamumo ir gaujų.

Vienas įvykis jo gyvenime paliko ypač gilų pėdsaką. S. Francisco „Athletiko“ prisipažino, jog savo akimis matė, kaip buvo nužudytas jo geriausias draugas.

„Mano geriausias draugas mano akivaizdoje buvo nužudytas. Jį dukart pašovė į galvą. Tuo metu nesijaučiau gerai, negalėjau miegoti, buvo beprotiška. Tai buvo vienas blogiausių gyvenimo etapų. Dabar jaučiuosi geriau, bet tuo momentu... Jeigu būtum pažiūrėjęs į mane, būtum pamatęs, kad buvau pasirengęs kautis. Turėjau tiek daug pykčio savo kūne, negalėjau savęs kontroliuoti“, – skaudžią istoriją prisiminė prancūzas.

Vis dėlto sunkios jaunystės patirtys S. Francisco užgrūdino.

„Tai, kokį mane matai dabar, ir tai, koks buvau anksčiau, yra kaip diena ir naktis. Dabar esu žmogus, kuris nenori muštis, nenori su niekuo konfliktuoti. Įžeidei mane? Gerai, viskas gerai. Gali eiti. Aš tiesiog noriu ramybės“, – kalbėjo S. Francisco.