Jautriai žmonai titulą skyręs Šaras džiaugėsi nusimesta našta: blyn, per ilgai užtrukau ir taip

Šeštas kartas – nemelavo. Eurolygos čempionu kaip treneris tapęs Šarūnas Jasikevičius jautriai padėkojo žmonai Anai, šeimai ir pripažino nusimetęs beždžionę nuo pečių, rašo Krepšinis.lt.

49-erių kauniečio treniruojama Stambulo „Fenerbahče“ sekmadienį Eurolygos finale Abu Dabyje (Jungtiniai Arabų Emyratai) 81:70 (18:20, 17:13, 19:18, 27:19) įveikė „Monaco“ su Donatu Motiejūnu. Lietuvis mačui registruotas nebuvo.

„Tai yra būdas kaip laimėti čempionatą – žinoti, kaip reikia kentėti. Nusimečiau didelę beždžionę nuo pečių, po tiek metų buvimo čia, buvau labai arti to, bet vis nepavykdavo žengti lemiamo žingsnio. Buvo sunku kai kuriais momentais. Norėčiau trofėjų skirti savo šeimai, ypač žmonai – ji yra mūsų šeimos uola“, – tokie buvo pirmieji Š. Jasikevičiaus žodžiai spaudos konferencijoje.

Š. Jasikevičius tapo antruoju Lietuvos treneriu, tapusiu Eurolygos čempionu ir pirmuoju, tą padariusiu su užsienio komanda. 1999 m. Eurolygą su Kauno „Žalgiriu“ laimėjo Jonas Kazlauskas.

Kartu lietuvis tapo vos ketvirtuoju žmogumi Eurolygos istorijoje, laimėjusiu Eurolygą tiek kaip žaidėjas, tiek kaip treneris. Tą taip pat yra padarę Armenakas Alachachanas, Lolo Sainzas ir Svetislavas Pešičius.

„Negaliu laimėti daugiau kaip žaidėjas. Kaip Vassilis Spanoulis juokavo, norėčiau, kad turėčiau kamuolį savo rankose. Jausmas toks pat. Tai geriausias jausmas pasaulyje – būti čempionu“, – pojūčius bandė palyginti Š. Jasikevičius.

Per pirmus penkis bandymus Š. Jasikevičiui kartą pavyko patekti į finalą, kartą – užimti trečią vietą, o net triskart jo vadovaujamos ekipos liko ketvirtos. Trečią vietą jis užėmė su „Žalgiriu“, o finalą pasiekė pirmais metais Barselonoje. Vėliau sekė trys iš eilės pralaimėjimai pusfinaliuose.

Galiausiai triumfavęs jis atskleidė, kad spaudimą laimėti mato kaip ne visai sąžiningą.

„Manau, kad kartais tai buvo truputį nesąžininga man. Žmonės neklausė, ar aš laimėsiu, o klausė kada laimėsiu. Žmonės nelabai supranta, kaip sunku laimėti šį titulą. Ir tai labai sunku. Žaidėjai yra svarbiausi, o mes, treneriai, turime prisiimti kaltę, kai jiems nepasiseka. Visa situacija su manimi buvo kitokia ir nesąžininga. Kada jis laimės, o ne ar laimės? Tai nesąžininga kitų trenerių atžvilgiu, kurie daro puikų darbą“, – atsivėrė jis.

Reguliaraus sezono metu „Monaco“ laimėjo abu mačus – 99:69, 91:82. Šiuose mačuose Š. Jasikevičiaus ekipą labiausiai baudė Mike’as Jamesas, vidutiniškai rinkęs po 25 taškus, bet finale amerikietis buvo pristabdytas – 17 taškų (4/17 dvit., 2/5 trit., 3/4 baud.) ir 11 naudingumo balų.

„Monaco“ kiek geriau pradėjo susitikimą – pelnę 8 taškus iš eilės atitrūko 13:5. Prie sėkmingo starto labiausiai prisidėjo pirmi keturi tikslą pasiekę tritaškiai.

Jau pirmame kėlinyje netrūko įtampos – į susistumdymą įsivėlė Matthew Strazelis ir Tarikas Biberovičius. Abu krepšininkai nubausti techninėmis pražangomis, tokios pat nuobaudos netrukus sulaukė ir Elie Okobo.

Įpusėjus antrajam „Fenerbahče“ atsiliko 23:32, bet kėlinį turkai uždarė puikiai – laimėdami atkarpą 12:1 ir išsiverždami į priekį (35:33). Esant lygiam rezultatui 51:51, trečio ir ketvirto kėlinio sandūroje „Fenerbahče“ varžovams neleido taškų pelnyti beveik penkias minutes ir atitrūko dviženkliu skirtumu 62:51.

„Monaco“ dar bandė kabintis po M. Strazelio tritaškio (64:69), bet tašką padėjo Marko Guduričiaus tritaškis per rankas – po šio epizodo į viršų jau kilo ir Šaro rankos.

„Marko buvo labai solidus, suprato, ko norime iš jo šiais metais. Jis buvo labai svarbus šiandien, agresyvus. Jo metimai ir prasiveržimai prieš agresyvią „Monaco“ gynybą nulėmė mūsų titulą“, – neslėpė lietuvis.

M. Guduričius finišavo su 19 taškų, o finalo ketverto MVP pripažintas Nigelis Hayesas-Davisas su 23. Š. Jasikevičius prisiminė pokalbį su amerikiečiu tada, kai atvyko į „Fenerbahče“.

„Jis nebuvo laimingas tuo, kaip baigėme savo etapą Barselonoje. Reikėjo pasikalbėti. Pasikalbėjau tą patį vakarą, kai atvykau. Jis pasakė, kodėl nebuvo laimingas dėl manęs. Nepaisant to, ką matote aikštėje, dedu dideles pastangas, kad palaikyčiau gerus santykius su žaidėjais. Ko žaidėjai nežino – jis neatvyko pasiruošęs šimtu procentų šiam finalo ketvertui. Gerbiu, kaip jis žaidė pusfinalyje. Jis neforsavo dalykų, o tai yra brandos ženklas. Jis tapo vienu geriausių žaidėjų Europoje, o dabar jis ir čempionas“, – neslėpė jis.

Spaudos konferencijoje MVP išmaudė Šarą vandenyje ir paleido tuščią buteliuką lietuviui į nugarą.

„Tai yra problema su jaunąja karta. Jie neturi jokio supratimo, kaip švęsti“, – juokėsi Šaras.

Trenerio karjeroje Š. Jasikevičiui tai šeštas finalo ketvertas – šiuose varžėsi 2018 ir 2021-2024 m. Kaip žaidėjas Eurolygos čempionu kaunietis yra tapęs keturis kartus.

Šarai, ar supratote kaip reikia laimėti Eurolygą kaip treneriui?, – žurnalistai paklausė Š. Jasikevičiaus.

Nieko nesupratau. Taip jau pagalvojus, nelabai ką ir keitėme. Galbūt keitėsi požiūris sezono metu – ne tiek prieš finalo ketvertą. Sunku net pasakyti kažką. Galbūt keitiesi pats iš tos pusės, kad yra daugiau patirties. Kad kažką radikaliai keisti – negali to daryti, nes nebūsi savimi.

Kuo skiriasi tas Š. Jasikevičius, kuris pirmą kartą bandė laimėti Eurolygą ir tas, kuris laimėjo dabar?

Negaliu sakyti, nes Kiolne pirmame finale buvo kitokių dalykų. Kas buvo ten, niekada gyvenime neužmiršiu. Plius, Nickas Calathesas tada patyrė traumą.

Minėjote, kad po sėkmingos krepšininko karjeros jus spaudė laimėti. Kiek tai psichologiškai slėgė?

Ne, jūs žinote, kad man psichologiškai viskas pofik. Jeigu sąžiningai, manęs niekas nepakeis. Žinau ir jūsų profesiją. Kai ir žaidėjas buvau – jeigu praloši, tada blogai ginasi, per daug kamuolį laiko. Jeigu laimi – labai geras kūrėjas, visus užveda. Viskas jau yra parašyta. Tai liko ir treneriui – jeigu žaidžiame gerai, tai mes labai disciplinuoti, žinome, ką darome ir taip toliau. Jeigu nelaimi – jis neramus, žaidėjus išnervuoja. Kaip N. Calathesas visada sako – tiesiog laimėti. Kita nesvarbu.

Yra logikos, kad ši „Fenerbahče“ laimėjo, atsižvelgiant į traumas ir sudėties pokyčius?

Charakteriu laimėjome, nes mes nesulūžome, kai mums buvo blogai. Net vienas asistentas, kuriuo pasitikiu, gruodžio mėnesį man pasakė: nežinau, šita komanda, nežinau, ypač be Scottie Wilbekino. Atsakiau, kad mums reikia susigrąžinti žaidėjus ir eiti dirbti. Sakau, kad turėsi problemų su manimi. Ericko McCollumo prisidėjimas, aišku.. Tai buvo vienas ginklas. Puolimas strigo, viską laimėjome gynyba, Erickas pridėjo taškų, atsivėrė kažkiek aikštė, kiti priprato prie sistemos, grįžo traumuoti. Mes tikrai kentėjome. Kančios krepšinis.

Ar ši komanda labiausiai tiko jums?

Nesu tikras. Ta Kiolno komanda – ten buvo katastrofinis teisėjavimas. Žaidėme be N. Calatheso, reikėjo rinktis įžaidėju Adamą Hangą arba Leandro Bolmaro, kuriam tada buvo 18-19 metų. Užšokome ant pikinio Efeso, pralošėme per vieną ataką. Buvo žiauriai skaudu, ten mes buvome nusipelnę. Toks jau gyvenimas. Čia žiauriai sunku laimėti Eurolygą.

„Fenerbahče“ vairą perėmėte praėjusiais metais viduryje sezono, nors nenorėjote to daryti. Ko tai gali išmokyti?

Dirbu su geriausiu vadybininku Europoje Derya Yannieru, buvau pasiilgęs mūsų bendravimo su Pauliumi Motiejūnu. Derya įtikino mane atvažiuoti. Ką jis man pasakė – kiekvienas žodis taip ir liko. Mums duoda absoliučią laisvę sprendimams. Ką noriu pasakyti – kai S. Wilbekinas nukrito, Derya atėjo į rūbinę ir pasakė, kad turime žalią šviesą pasirašyti naujoką. Tai parodo, kad organizacija pasiruošusi investuoti, tiki tavimi. Tai smagu. Priimti sprendimus treneriui yra didžiulis dalykas, nes daugelis jų negali to daryti. Jiems neleidžia, juos po tanku pakiša. Jaučiuosi palaimintas, kad turiu tokią situaciją.

Kaip priimate titulą?

Blyn, per ilgai užtrukau ir taip.

Ką išmokė darbas su tokiais žaidėjais kaip Nigelis, Wade’as Baldwinas?

Kiekvienas charakteris, kiekvienas žmogus tave kažko išmoko. Pagrindiniai jie yra, viskas priklauso nuo jų, todėl reikia, kad jie išeitų ir parodytų geriausią savo versiją aikštėje.

Ką reiškia šis titulas organizacijai?

„Fenerbahče“ turi būti aukštumoje, kovoti dėl titulų. Krepšinis buvo nuėmęs gazą, turime pajausti šį momentą ir dar labiau kilti.

Vieną titulą su Fener turi ir Željko Obradovičius. Bent čia pasivijote mokytoją?

Jis nėra mano mokytojas, o geras draugas. Kodėl galvojate, kad mokytojas? Kad pas jį žaidžiau, abu rėkiame ir taip viskas suvedama. Mūsų krepšinis yra labai skirtingas.

Kiek tokiomis akimirkomis pabunda krepšininko šventėjo Šarūno?

Jie nemoka džiaugtis. Mes daugiau mokėjome džiaugtis. Čia yra gyvenimo įvykis. Aš noriu, kad jie džiaugtųsi. Eini Paryžiuje, paimi vieną už kupros, einam kažką pašnekėsime, išgersime..

Atrodė, kad ieškojote Lietuvos vėliavos.

Norėjau eiti atsiimti taurę su Lietuvos vėliava. Ieškojau, ėjau žiūrėti ar pamatysiu žalgiriečių jaunimą, gal jie turės, galvojau. Norėjau nueiti, bet ne viskas gali gautis pagal planą.

Ką ši pergalė reiškia Lietuvos krepšiniui?

Čia jūs turite pasakyti. Mes į viską paprasčiau žūrime, einame laimėti titulus ir rungtynes. Frazėmis nesimėtysiu. Iš kitos pusės – Lietuvos krepšiniui reikia kažko gero, nes dabar kas vyksta – kraupu žiūrėti.

Nigelis sakė, kad savaitei dings dabar. Leisite?

Viskas turi praeiti pro mane. Nigeliui daug davęs laisvų dienų, jis labai gerai elgiasi, visada grįžta su labai gero vyno buteliu. Bet dabar ne tas momentas, nes reikės iš karto pulti į Turkijos lygą.