Javtokas su šypsena įvertino Brazdeikio užmojus: juk treneris man neleistų mesti lemiamų baudų

Ir Vilniaus „Ryto“, ir Kauno „Žalgirio“ marškinėlius karjeroje vilkėjęs Robertas Javtokas gilių išvadų po sekmadienį vykusio LKL grandų mūšio neskuba daryti: tik sezono pabaiga parodys, ar Giedriaus Žibėno auklėtiniai bus pajėgūs ginti čempionų titulą.

Buvęs krepšininkas, 42-ejų Robertas Javtokas įsitikinęs, kad ne paskutinėje vietoje faktas, jog „Žalgiris“ sekmadienį žaidė jau trečias rungtynes per savaitę.

Tai galėjo turėti įtakos žalgiriečių budrumui. K. Maksvyčio auklėtiniai 94:100 nusileido svečiams iš sostinės ir antrą kartą sezone pralaimėjo principiniams varžovams.

Ignas Brazdeikis sekmadienį „Žalgirio“ arenoje apskritai buvo vaiduoklis – vienas ekipos lyderių mažiau nei per 9 min. išnaudojo asmeninių pražangų limitą, tapdamas žiūrovu jau trečio kėlinio viduryje.

„Jis pats prašė, norėjo revanšo“, – atsakė specialistas.

Kelis kartus papildomai pasiteiravus, ar ateityje dar klausys krepšininkų pageidavimų dėl žaidimo taktikos, K. Maksvytis į kalbas nesileido, atšaudamas, kad ateityje juos ir vertins.

Laidoje „Krepšinio zona“ R. Javtokas su šypsena įvertino I. Brazdeikio ambicijas sustabdyti M. Fosterį.

Jis kartu su krepšinio komentatoriumi Vaidu Čeponiu įvertino LKL grandų mūšį, „Ryto“ lyderių pasirodymą ir skylėtą „Žalgirio“ gynybą.

– Ar galima daryti išvadą, kad „Rytas“ šiame sezone neparankus varžovas „Žalgiriui“?, – laidoje Krepšinio zona“ buvo paklaustas R. Javtokas.

– Sezono pabaiga parodys, ar neparankus (šypsosi).

Bet sekmadienį tikrai buvo geros rungtynės. Jos tokios tarp šių komandų visada turėtų būti – įtemptos iki pat pabaigos. Tokia dvikova visiems turėjo patikti, nes dominavo puolimas.

„Žalgiris“ nuo pat pradžių kietai nesigynė, įsivėlė į puolimo krepšinį, o šiame sezone komanda rungtynes laimi gynyba, bet ne puolimu.

– Vaidai, atrodo, „Žalgiris“ tikėjosi banaliai laimėti, brutalia jėga išspręsti reikalus, laužti varžovus. Tik antroje pusėje atrastas Lukas Lekavičius, leidęs išplėsti tą puolimą. Ar po pergalių Eurolygoje „Žalgiris“ neįvertino „Ryto“?

– (V. Čeponis) Geras pastebėjimas. „Žalgiris“ turėjo milžinišką ūgio ir kilogramų persvarą, „Rytas“ trūko kojos traumą besigydančio Evaldo Kairio, dar Vilniaus komandoje neliko Jarviso Williamso, nežaidė apsirgęs naujokas Kendale'as McCullumas.

Tad „Rytas“ liko tik su Martynu Echodu. „Žalgiris“ pamanė, kad varžovus įveiks paprastai – kamuolius kiš Rolandui Šmitui, Laurynui Biručiui ar Edgarui Ulanovui. Bet „Rytas“ efektyviai spaudėsi arčiau krepšio, „Žalgiris“ labai ilgai negalėjo pataikyti tritaškių, tik L. Lekavičius antroje mačo pusėje pradėjo pataikyti.

Manau, per lėtai judėjo kamuolys, per ilgai R. Šmitas ar E. Ulanovas galvojo, ką daryti su kamuoliu, ar patiems žaisti iki galio, ar nusimesti.

„Rytas“ sugebėdavo persigrupuoti. Kitas dalykas, labai sunku susimobilizuoti trečioms rungtynėms per vieną savaitę. Visi tie mačai – svarbūs. Buvo būtinos pergalės prieš ALBA, ASVEL. Čia vėl reikėjo iš naujo rasti vidinių jėgų, vėl mobilizuotis, o „Rytas“ sužaidė stebuklingas rungtynes.

– Švelniai tariant, „Žalgirio“ gynyba neblizgėjo ties perimetru. Margiris Normantas pataikė 6 tritaškius iš 6 metimų. Turbūt galėjo dar išsimesti, kai toks vakaras. Ką „Žalgiris“ blogai darė besigindamas ties perimetru?

– (R. Javtokas) „Žalgiris“ gali sėkmingai gintis ties perimetru, bet manau, kad trečios rungtynės per savaitę emociškai išsunkė. Nors dvikovose prieš „Rytą“ visada turėtų būti tos emocijos. Reikia pripažinti, „Rytas“ sužaidė virš savo galimybių ribos. Tas ketvirtas kėlinys tikrai priminė vaizdą iš NBA. Manau, „Žalgiriui“ pritrūko fiziškumo, kietos gynybos, pasijuto tas nuovargis, nors „Rytas“ turėjo trumpą atsarginių suolelį.

Bet kartais tokias rungtynes galima laimėti žaidžiant šešiese.

– Robertai, kokį įspūdį palieka Igno Brazdeikio sezonas?

– Kartais iš jo norisi daugiau. Tas jo bangavimas neleidžia tikėti, kad jis kiekvienas rungtynes gali atnešti naudos. Tas kamuolio nenusimetimas, lipimas į „medį“.

K. Maksvytis prasitarė, kad pats I. Brazdeikis pasiprašė ginti Marcusą Fosterį. Bet, manau, tai trenerio sprendimas.

Jeigu aš paprašysiu lemiamu momentu mesti baudas, tai netikiu, kad treneris man leis tą daryti vien dėl to, kad aš to noriu (šypsosi).

„Žalgirio“ treneriai turėjo tą suprasti, kad gynyba nėra Igno stiprioji pusė. Aš norėčiau tą nurašyti Igno tobulėjimui, fiziškai jis tikrai kietas vyrukas.

Puolime gali ir mesti iš toli, ir prasiveržti, ir užaštrinti ataką.

– Vaidai, ar Margiris Normantas gali vasarą sulaukti kvietimo į nacionalinę rinktinę?

– (V. Čeponis) Anksti kalbėti, bet jam pasitikėjimo suteikė puikios jo rungtynės Prancūzijoje prieš galingą prancūzų rinktinę. M. Normantas tapo staigesnis, pagerino pirmąjį žingsnį, gali atitrūkti nuo varžovo besiveržiant. Margiris ir ginasi gerai, pataiko, galima sakyti, beldžiasi į pagrindinės rinktinės duris.

– Robertai, ką jūs manote apie M. Normanto galimybes patekti į pagrindinės rinktinės dvyliktuką?

– Taip, toli nežiūriu. Taip, Margiris sužaidė puikias rungtynes, kaip kapitono, visas jo sezonas neblogas. Kaip vilnietis jis turėjo daug motyvacijos prieš „Žalgirį“. Jo charakterio savybės žavi, kovingas žaidėjas. Gal strategai tai įžvelgs, kodėl ne. Bent į stovyklą pakviesti tikrai verta.

Kita vertus, nebūtinai gerai žaisdamas klube būsi geras rinktinėje. Žavi jo šuolis į priekį ir žaidimas.