Jomantas – apie Žibėno atleidimą, trenerio paieškas, sezono įvertinimą ir ateities planus

Šis krepšinio sezonas Vilniaus „Ryto“ sirgaliams padovanojo emocijų kupinus Amerikietiškus kalnelius. Nuo istorinio triumfo FIBA Čempionų lygoje, vainikavusio komandos pastangas Europoje, iki netikėtos ir skaudžios nesėkmės Lietuvos krepšinio lygoje, kurią remia „Betsson“ , ketvirtfinalyje, nutraukusios ilgametę tradiciją ir palikusios komandą be vietinio čempionato pusfinalio pirmą kartą nuo 1997 metų. 

Šie kardinaliai skirtingi rezultatai sukėlė daugybę diskusijų ir privertė klubo vadovybę priimti nelengvus sprendimus. rytasvilnius.lt kviečia perskaityti išskirtinį interviu su Artūru Jomantu, kuris atvirai dalijasi įžvalgomis apie vilniečiams jau pasibaigusį sezoną, priežastis, lėmusias nesėkmę LKL bei paaiškina sprendimą atsisveikinti su vyriausiuoju treneriu Giedriumi Žibėnu. Šiame interviu taip pat atskleidžiamos klubo vizijos ir prioritetai artėjančiam etapui, ieškant naujo stratego ir formuojant ateities komandą.

Šis sezonas buvo kupinas kontrastų: pasiektas istorinis FIBA Čempionų lygos titulas, tačiau LKL sezonas baigėsi netikėta serijos nesėkme ketvirtfinalyje, paliekant komandą už pusfinalio ribų pirmą kartą nuo 1997 m. Kaip vertinate šių dviejų, tokių skirtingų, rezultatų derinį ir kokios buvo pagrindinės to priežastys?

Pirmiausia, reikia pripažinti, kad taip, kaip baigėsi sezonas yra nepriimtina. Nepaisant to, ką laimėjome sezono metu, nepaisant to, kokias problemas turėjome, to negalime priimti kaip normos ar nereikšmingo įvykio. Ir atsakomybę už tai turime prisiimti visi – tiek aš, tiek administracija, tiek žaidėjai, tiek ir treneriai. Nėra vieno kalto ir tą turime aiškiai iškomunikuoti. 

Lygiai taip pat ir priežasčių tokiai sezono pabaigai yra ne viena. Akivaizdu, kad sezono pabaigoje buvome šiek tiek avariniai – tiek fiziškai, tiek ir emociškai. Daugeliui mūsų žaidėjų tai taip pat buvo nauja patirtis, kai po pergalės viename turnyre, reikėjo labai greitai persiorientuoti, sugrąžinti koncentraciją ir eiti kautis – šio išbandymo neišlaikėme. Kaip bebūtų, neturiu didelių priekaištų nei vienam komandos krepšininkui dėl kovingumo stokos. Kai kurie paskutinėse rungtynėse žengė į aikštelę būdami būklės, kokios įprastose reguliaraus sezono rungtynėse mes tikrai nebūtume rizikavę. 

Be to, skiriasi ir turnyrų specifika. Čempionų lygoje turime kur kas mažesnį rungtynių skaičių, kiekvienų rungtynių svoris yra itin didelis. Lietuvos krepšinio lygoje varžovai vieni kitus puikiai pažįsta, žino tiek stipriąsias, tiek silpnąsias vietas – akivaizdu, kad šiais metais kaip komanda buvome pažeidžiami. 

Ar šis LKL rezultatas, nepaisant Čempionų lygos triumfo, privertė organizaciją permąstyti savo strategiją ar trumpalaikius tikslus?

Nenorėčiau nueiti į skambias frazes ar pareiškimus. Manau, kad pirmiausia turime nustatyti padarytas klaidas, jas pripažinti ir iš jų pasimokyti. Skamba banaliai, bet tai yra labai svarbu. 

Pirmadienį buvo paskelbta apie atsisveikinimą su vyriausiuoju treneriu Giedriumi Žibėnu. Gal galėtumėte detaliau paaiškinti, kaip, atsižvelgiant į FIBA Čempionų lygos laimėjimą ir LKL nesėkmę, buvo priimtas šis sprendimas? Ar tai buvo abipusis susitarimas, ar vienos iš sprendimo priėmėjų šalies iniciatyva?

Pirmadienį turėjome ilgą valdybos posėdį, kuriame aptarėme rezultatus ir, apskritai, visą sezoną. Valdybos pozicija esant tokioje situacijoje buvo gana suprantama – turime reaguoti. Tad galime sakyti, kad tai įvyko klubo iniciatyva, bet sprendimas visiems buvo tikrai sunkus.

Pabaigėme gražų ciklą, kuriame buvo daug pergalių. Kartu išgyvenome ir ne vieną sunkų etapą. Manau, kad šis sezonas visiems buvo itin varginantis ir sekinantis, susidūrėme su daug iššūkių. Tikrai buvo akimirkų, kai jautėme, kad klubo viduje esame pavargę vieni nuo kitų, bet visa tai išgyvenome ir žiūrėjome į priekį. 

Tiek iki man prisijungiant prie klubo, tiek ir po to, stengėmės išlaikyti nuoseklumą ir neskubėti su sprendimais. Su Giedriumi išgyvenome ilgą ir reikšmingą etapą, per kurį buvo visko – ir didelių pergalių, ir sunkių momentų. Vis dėlto manome, kad dabar atėjo laikas, kai tiek klubui, tiek ir pačiam Giedriui yra sveika atversti naują lapą.

Nors Giedriaus etapas klube ir buvo ilgas, reikia nepamiršti, kad tai vis dar yra jaunas treneris, kuris turi potencialą atverti duris į aukščiausią lygį.

Nuoširdžiai tikiu, kad Giedrius į „Rytą“ taip pat dar sugrįš. 

Per savo karjerą Vilniuje Giedrius Žibėnas pasiekė reikšmingų laimėjimų su „Rytu“, įskaitant ir istorijos sukūrimą iškovojant FIBA Čempionų lygos titulą bei žinoma du vietinės lygos trofėjus. Kaip jūs asmeniškai ir klubas vertinate jo indėlį ir pasiekimus per šiuos metus ?

Tai didžiulis indėlis. Giedrius padėjo „Rytui“ atsitiesti ir niekas to negali paneigti. Tikiu, kad lygiai taip pat ir „Rytas“ davė didelį impulsą paties Giedriaus karjerai. Manau, kad per šį laikotarpį jis užaugo ir kaip treneris, ir kaip asmenybė. To neįmanoma nepastebėti. Galime tik didžiuotis, ką kartu pasiekėme. 

Ar šis trenerio pasikeitimas žymi naujo etapo pradžią visoje „Ryto“  organizacijoje. Kokios yra pagrindinės šio naujo etapo kryptys ir prioritetai? Kokių pokyčių dar galime tikėtis? 

Akivaizdu, kad tai yra reikšmingas pokytis, todėl neišvengiamai bus kitaip. Vis dėlto, nenorime kardinalių pokyčių – norėtume, kad komanda ir toliau išliktų pakankamai jauna ir alkana. Norime, kad kiekvienas atvažiavęs lietuvis ar legionierius turėtų ambiciją būti geresniu ir norėtų kažką pasiekti. Šiais metais turėjome legionierių, kurie atvažiavo iš komandų, kurios nekovojo dėl titulų, bet visi praėjusią vasarą tokią ambiciją turėjo. Nei vienam iš jų pagrindinė motyvacija atvykti nebuvo pinigai. Žinoma, kai kuriems žaidėjams prisitaikyti buvo sudėtingiau, užtruko laiko, o galų galę ne visiems ir pavyko. Bet norime šios krypties laikytis ir toliau. 

Žinoma, dabar prioritetas yra išspręsti trenerio klausimą. Tai pabandysime padaryti kuo įmanoma greičiau. Nebuvo taip, kad kurį laiką planavome ar tikslingai ruošėmės šiam išsiskyrimui – neturime išankstinio susitarimo su kažkokiu kitu treneriu, tad dabar laukia nemažai pokalbių ir diskusijų. Kaip klubas, visada stengiamės turėti kuo daugiau informacijos.

Koks yra ieškomo naujojo trenerio profilis? Kokios savybės, patirtis ar žaidimo filosofija yra svarbiausios renkantis naująjį strategą? 

Norime turėti trenerį, kuriuo tikėtų žaidėjai, kuris būtų juodadarbis, suprastų klubo kultūrą ir, svarbiausia, spaudimą, su kuriuo jam teks susidurti dirbant „Ryte“. Žmogiškosios savybės mums taip pat visada buvo svarbios, tokiomis išliks ir toliau. Nesame nusistatę nei prieš lietuvius, nei prieš užsieniečius – norime, kad tai būtų ambicingas žmogus, siekiantis tobulėti.  

 

Kokia yra artėjančio sezono komandos vizija? Ar planuojami dideli pokyčiai sudėtyje, ar bus siekiama išsaugoti esamą branduolį, o galbūt pritraukti naujų krepšininkų, daugiau progų suteikti jaunimui? 

Manau, kad dar kiek per anksti atsakyti į šį klausimą. Jau kitą dieną po paskutinių komandos varžybų pasikalbėjau su visais komandos žaidėjais – diskutavome tiek apie sezoną, tiek apie ateities planus. Nepaisant to, kaip baigėsi sezonas, nei iš vieno neišgirdau, kad kaip organizacija nebūtume pateisinę jų lūkesčių. Tai suteikia vilties, kad turime galimybių išsaugoti komandos branduolį. Neabejotinai, triumfas Čempionų lygoje ženkliai pakėlė žaidėjų kainas, todėl esame prie derybų stalo ir kalbamės.

Kaip jau minėjau –  norėtume ir toliau būti alkana komanda. Norime žaidėjų, norinčių iš savo karjerų daugiau, nei yra dabar, o svarbiausia, suprantančių, kad tai neįmanoma be komandinių pergalių.