Jono Valančiūno netekusi 20-mečių rinktinė tikslų nemažina

Kol visų dėmesio centre atsidūrusi jaunimo (iki 19 metų) rinktinė kovoja pasaulio čempionate, metais vyresni lietuviai tęsia pasirengimą Europos čempionatui.

Mariaus Linarto treniruojami dvidešimtmečiai baigė mėnesį trukusį pasirengimo ciklą Lietuvoje ir ketvirtadienį išskrido į Ispaniją, kur liepos 8–13 dienomis dalyvaus draugiškame turnyre, o 14 dieną pradės kovas Senojo žemyno pirmenybėse.

„Pasirengimas vyksta pagal planą. Ispanijoje turėsime tris draugiškas rungtynes. Prieš čempionato pradžią turėsime laisvą dieną, porą treniruočių.

Turnyre pirmosios rungtynės bus su italais, čempionate startuosime taip pat maču su jais. Tas pirmas susitikimas ir bus svarbiausias, nes kitos komandos (Vokietija ir Ukraina) įveikiamos, bent jau pagal šalių pavadinimus. Prieš dvejus metus pirmenybes pradėjome vos vienu tašku laimėdami prieš Italijos rinktinę. Turnyre eksperimentuosime, todėl viso pajėgumo dar neparodysime“, – portalui Alfa.lt pasakojo rinktinės strategas.

Rinktinės sąraše yra net šeši krepšininkai, kurie praėjusį sezoną žaidė Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) – Ovidijus Varanauskas, Augustas Pečiukevičius (abu Vilniaus „Sakalai“), Paulius Dambrauskas, Saulius Kulvietis, Giedrius Staniulis (visi Vilniaus „Perlas“) ir Osvaldas Matulionis („Šiauliai). Pernai Vilniaus „Perlo-MRU“ marškinėlius vilkėjęs Karolis Brusokas taip pat yra ragavęs LKL duonos. Būtent iš stipriausioje šalies lygoje rungtyniavusių žaidėjų M. Linartas tikisi daugiausiai.

„Yra tie žmonės, kurie turi daugiau patirties, yra rungtyniavę LKL. Iš tų žmonių daugiausiai ir tikimės“, – neslėpė specialistas.

Rinktinės gretas gali papildyti ir daugiau LKL žaidėjų. Vytenis Čižauskas (Kėdainių „Nevėžis“), Arnas Butkevičius („Sakalai“) ir Dovydas Redikas („Perlas“) šiuo metu žaidžia devyniolikmečių planetos pirmenybėse. Ar jie papildys metais vyresnių gretas, treneriai nuspręs kitos savaitės pradžioje.

Stiprioji pusė – ilgas atsarginių žaidėjų suolelis

Iki šiol jaunimo rinktinė sužaidė vos šešis draugiškus mačus. Kartą nugalėjo devyniolikmečius, sykį jiems nusileido, pralaimėjo Kauno „LKKA-Atletui“, nugalėjo Lietuvos kariškių rinktinę, o „Global games“ turnyre palaužė argentiniečius bei sutriuškino Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) komandą.

„Sužaidėme nelabai vienodas rungtynes. Kaip rungtyniavome su amerikiečiais, norisi, kad visuomet taip žaistume, nes ten sekėsi praktiškai viskas: pataikėme gerai, gynėmės sėkmingai. Klampiose rungtynėse su Argentina, kur šlubavo pataikymas, ir paskutinis mačas su kariškių rinktine buvo sunkiausi. Kai nesiseka pataikyti, įklimpstame, tuomet sunkiai sekasi“, – analizavo M. Linartas.

Kalbėdamas apie stipriąsias puses treneris išskyrė ilgą atsarginių žaidėjų suolelį. Kaip ir visos komandos, taip ir ši, nėra be trūkumų – rinktinei trūksta pajėgaus vidurio puolėjo.

„Turime devynis lygiaverčius žaidėjus – tai ir yra stiprioji pusė. Ilgas atsarginių žaidėjų suoliukas didelis privalumas. Galima palaikyti aukštą žaidimo tempą, agresyviai žaisti gynyboje.

Silpnesnė pusė yra vidurio puolėjo pozicija. Mindaugas Kupšas lyg ir užkemša skylę po krepšiu, bet pagal patirtį jam yra dar daug ko siekti. Iš kitos pusės, galime būti universalesni. Staniulis arba Biruta gali žaisti toje pozicijoje, tai suteiktų daugiau universalumo, o kitoms komandoms nelabai paranku, kurios turi didesnius žaidėjus.“

Tikslai – maksimalūs

Kuomet Jonas Valančiūnas dar buvo dvidešimtmečių kandidatų sąraše Lietuvos krepšinio federacija (LKF) komandai iškėlė tikslą užimti 1–3 vietas. Aukštaūgiui nusprendus patausoti jėgas ir dalyvauti vyrų rinktinės stovykloje, rinktinė susilpnėjo, tačiau tikslų nesumažino.

„Tikslus iškėlė federacija – 1–3 vietos. Tiesa, tuomet sąraše dar buvo Jonas Valančiūnas. Dabar be jo liko vienintelis tikslas – pirma vieta“, – juokėsi M. Linartas.

Kalbėdamas apie čempionato favoritus M. Linartas išskyrė Ispanijos ir Serbijos rinktines, kurių sudėtys atrodo grėsmingai.

„Manau, kad ispanai prie favoritų, nes jie visada patekdavo į ketvertuką. Dabar jie rungtyniaus namuose, komandą papildė pilietybę gavęs Nikola Mirotičius. Ispanų silpnoji grandis buvo vidurio puolėjai, nes neturėdavo net žaidėjo, kurio ūgis siekia 2 metrus. Dabar tą spragą užkamšys ir atrodys itin galingai. Nereikia pamiršti ir serbų. Jie laimėjo šešiolikmečių ir aštuoniolikmečių čempionatus. Visos kitos komandos, kokius žaidėjus sugebės atsivežti, tokie ir bus“, – teigė rinktinės vyr. treneris.

Trūksta draugiškų susitikimų

Rinktinės gynėjas A. Pečiukevičius portalui Alfa.lt pasakojo, kad pasirengimas vyksta sklandžiai, tačiau komanda dar nėra gerai susižaidus, nes trūksta draugiškų rungtynių.

„Pasirengimas vyksta įprastai – fizinio parengimo stovykla, treniruotės salėje. Galbūt tik kiek per mažai buvo rungtynių. Nėra dar tokio susižaidimo, bet turbūt dėl to ir važiuojame į Ispaniją savaitę anksčiau, kad patobulinti žaidimą“, – kalbėjo „Sakalų“ įžaidėjas.

Išskirdamas geriausią mačą A. Pečiukevičius antrino M. Linartui teigdamas, kad tai buvo susitikimas su amerikiečiais: „Geriausias mačas buvo su amerikiečiais, nes laimėjome daug, atrodėme gerai. Daugiau tokių susitikimų ir nebuvo, visi sunkūs labai.“

Įprastai atakų organizatoriaus pozicijoje žaidžiantis krepšininkas dabar pastumtas į atakuojančio gynėjo poziciją, tačiau, pasak jo, sunkumų tai nesudaro.

„Dabar rungtyniauju atakuojančiu gynėju. Anksčiau esu žaidęs šioje pozicijoje, todėl man tai nėra nauja. Svarbiausia – žaisti. Nėra skirtumo ar įžaidėju, ar gynėju. Darau savo darbą gynyboje, o jau tada žiūriu, kaip seksis puolime. Turime daug gerų žaidėjų, vienam tą dieną gerai sekasi, kitam ne. Tiesiog turi laukti savo šanso“, – pasakojo A. Pečiukevičius.