Juškevičius – apie ateities veiklas, baudų metimų baimę, rinktinę ir pažadą treneriui Šeškui

Adas Juškevičius tapo pirmuoju krepšininku BC „Wolves“ komandos sudėties dėlionės dalimi prieš jai pradedant pirmąjį sezoną klubo istorijoje, o jam prasidėjus netruko užkariauti Alytaus krepšinio mėgėjų simpatijų ir tapo vienu mėgstamiausių vilkų krepšininkų.

Po ketverių užsienyje praleistų metų į Lietuvą grįžęs krepšininkas neslepia, kad, gavus pasiūlymą, jį suintrigavo klubo turima ambicija ir išsikelti tikslai. Nors prieš sezoną buvo nežinios, kaip seksis naujai suburtam klubui, tačiau pasigailėti dėl savo sprendimo neprireikė.

„Net netikėjau, kad viskas taip gerai bus su gyvenimo sąlygomis, su fanais, su visais aprūpinimo dalykais. Klubas dirba labai profesionalai nuo pirmos dienos ir mane nustebino tas aukštas lygis. Matau potencialą, todėl noriu padėti organizacijai kaip žaidėjas“, – naujausioje „Wolves“ tinklalaidėje, kurioje jos dalyviai atsakinėja į komandos gerbėjų klausimus, neslėpė vienas labiausiai patyrusių ekipos krepšininkų.

„Vilkų“ gerbėjai A. Juškevičiui uždavė per 30 įvairiausių klausimų, kuriuose teiravosi apie krepšininko kelią, ankstesnius klubus, pasirinktą marškinėlių numerį, trenerius, titulus, baimes krepšinio aikštelėje, komandos galimybes žaisti finale, kriptovaliutas ir artėjančią karjeros pabaigą.

Pasak vieno vyriausių „Wolves“ krepšininkų, mintys apie būsimas veiklas po atsisveikinimo su krepšiniu aplanko vis dažniau.

„Normalu, kad galvoju. Visada reikia anksčiau pradėti ruoštis. Nežinai, kas gali nutikti tavo kūnui. Turiu įvairių variantų. Niekada gyvenime nenorėjau būti treneriu. Visada į šį darbą žiūrėjau taip iš šono ir galvojau, kad nenorėčiau to daryti. Bet kuo toliau, tuo man tas dalykas pradeda patikti, vis labiau pradedu domėtis taktiniais dalykais, daugiau žiūrėti rungtynių, jas analizuoti. Matau, kad pats esu visai kituose žingsniuose nei buvau prieš penkerius metus, kitaip skaitau žaidimą. Manau, kad nebespjaunu į trenerio darbą. Nespjaunu į agento darbą, nes man patinka komunikuoti, turiu daug kontaktų. Krepšinio pasaulyje šiais dalykais galėčiau išbandyti save“, – svarstė A. Juškevičius.

Sunku patikėti, bet karjeros pradžioje jis rungtynių metu labiausiai nenorėdavo stoti prie baudų metimo linijos.

„Atsimenu, kažkada buvo psichologinis momentas net žaidžiant profesionaliai. Nesijausdavau gerai prie baudų metimo linijos. Subauduodavo ir būdavau toks neužtikrintas, nes tas baudų metimas yra visiškai nestandartinė situacija, niekas tavęs nedengia, turi kiek nori laiko. Atsirasdavo įtampa. Einant laikui, ją nusimečiau“,  – atviravo vienas geriausių „Wolves“ baudų metikų, šį sezoną jas realizuojantis 83 proc. taiklumu.

Pokalbio pabaigoje susimąstyti A. Juškevičių privertė ir klausimas apie anksčiau duotą pažadą treneriui Virginijui Šeškui.

„Greičiausiai, kad grįšiu pas jį žaisti karjeros pabaigoje, ar ne? Labai realus variantas. Pasistengsiu žaisti „Vilkuose“ kol mane išmes. Pamatysiu, kad mane meta (aišku, tikiuosi, kad to nebus), tada norėsiu užbaigti karjerą pas Virgį. Tik nežinau, ar Virgis benoręs manęs. Kaip visada, gyvenime randu išeitis iš visų situacijų ir ten surasiu“, – šypsojosi A. Juškevičius.