"Juventus": o kodėl ne?

Praėjusių metų rugpjūčio viduryje pasirengimą naujam sezonui pradėjusi Utenos „Juventus“ komanda savo kelionę trečiadienį baigs Klaipėdoje. Su bronzos medaliais, ar be jų, tačiau užkariavusi tūkstančių uteniškių širdis ir simpatijas.

Tikėjimą savo komanda puikiai iliustravo ketvirtosios mažojo finalo serijos rungtynės Utenos arenoje, kur 2500 tūkstančio krepšinio mėgėjų sukūrė tokią atmosferą, jog net visko matę broliai Maciai liko be žado. Sirgaliai nenusisuko net tada, kai „Juventus“ nepasinaudojo istoriniu šansu ir patyrė nesėkmę – salė plojo atsistojusi.

Tikėjimą savo komanda iliustruoja ir tai, jog šį sezoną Utenos arena užėmė ketvirtą vietą lygoje pagal lankomumą, o bilietų buvo parduota beveik dvigubai daugiau nei pernai. Ir kalba eina ne apie šimtus, o apie dešimtis tūkstančių.

Tikėjimas savo komanda matėsi lemiamose ketvirtfinalio serijos rungtynėse Pasvalyje, kai bene trečdalį arenos okupavo atvykėliai iš Utenos. Ir tai buvo ne tik sirgalių klubo nariai, bet ir paprasti žmonės, kuriems „Juventus“ yra daugiau, nei žodis „jaunystė“ išvertus iš Lotynų kalbos.

Tikėjimas juntamas ir dabar, kai trečiadienį į pajūrį pajudės uteniškių desantas. Ir pajudės ne mėgautis vasariška saule, o padėti savo komandai, siekiančiai išpildyti visų krepšiniu besidominčių Utenos gyventojų svajonę.

Būtent – svajonę. Jei prieš mažojo finalo seriją „Neptūno“ strategas Kazys Maksvytis kalbėjo, kad sunku surasti motyvacijos kovoti dėl trečiosios vietos, tai Utenos klubo vadovams, treneriams, žaidėjams ar sirgaliams ši pergalė taptų svajonės išsipildymų.

Pastarąsias dienas Utenoje visai nesvarbu, kas yra naujasis Švietimo ir mokslo ministras, bet visi su nekantrumu laukia žinių apie Egidijaus Dimšos čiurnos būklę. Niekas per daug nesidomi Marijaus Adomaičio komentarais, griaunančiais jo muzikinę karjerą, tačiau visi gaudo kiekvieną informaciją apie Arvydo Šikšniaus alkūnės problemas.

Miestas gyvena krepšiniu. Miestas tiki komanda. Miestas laukia saviškių sėkmės. O prieš lemiamas rungtynes dažniausiai aidintis klausimas skamba paprastai, bet kartu ir viltingai: O kodėl ne?