K.Haynie Lietuvoje patinka maistas ir trikdo kelio ženklai

Vilniaus TEO naujokė iš JAV Kristin Haynie 2005 metų WNBA naujokų biržoje buvo pakviesta aukštu devintuoju šaukimu ir jau pirmąjį sezoną WNBA tapo lygos čempione, o po metų iškovojo vicečempionės titulą. Krepšininkė pasirinko TEO ir mano, kad sostinės komandoje sudarytos puikios sąlygos tobulėjimui.

Interviu su krepšininke pateikė oficiali TEO ekipos svetainė internete.

-Ko tu tikiesi iš tavo pirmo sezono užsienyje?
-Aš norėčiau patirti naujus dalykus, tiek krepšinio aikštelėje, tiek kasdieniame gyvenime. Taip pat norėčiau gerinti savo žaidimą ir pasirengti sekančiam WNBA sezonui.

-Kodėl tu pasirinkai Lietuvą?
-Pasirinkau Lietuvą, nes girdėjau, kad tai graži šalis ir norėjau ją pamatyti.

-Kokios buvo tavo pirmos mintys kai atskridai į Lietuvą?
-Kai išlipau iš lėktuvo pirmiausiai pagalvojau: "Dabar viskas taip skirsis nuo to, prie ko esu pripratusi. Nesu tikra, kad buvau tam pasiruošusi".

-Kuo Lietuva skiriasi nuo JAV?
-Na, vairuotojai čia yra išprotėję, taigi čia taip pat kaip Amerikoje. Tai labai unikali ir sena šalis. Atrodo, kad kai kurie keliai nebuvo taisyti nuo to laiko, kai jie pastatė miestą. Nustebau, kad nepadariau avarijos dėl jų šviesoforų, kurie yra pastatyti kelio šonuose ir juos sunku pastebėti, jei nesi prie tokių pripratusi. Aš pripratusi žiūrėti į šviesoforą virš kelio ir dar JAV paprastai galima sukti į dešinę net ir degant raudonai šviesai. Čia ne. Turi palaukti žalios strėlytės, net jei dega žalia važiuoti tiesiai ir, žinoma, tas pats galioja kairiajam posūkiui. Tai gana mažas miestas tokiam vairuotojų skaičiui. Keliai visada pilni mašinų, kamščiai čia būna ištisą dieną. Kitas skirtumas yra gatvių pavadinimai ant pastatų. Šie ženklai tikrai maži ir jų neįmanoma perskaityti. Aš net neįsivaizduoju kaip vadinasi gatvės. Kažkaip sugebu surasti kelią, bet jei pasiklysčiau, tai nesugebėčiau paaiškinti kur esu, taigi tikiuosi, kad taip neįvyks.

-Papasakok apie žmones, maistą ir lietuvišką kultūrą.
-Žmonės rengiasi visai kitaip nei Amerikoje. Jie vilki labai ilgus paltus, aukštus batus ant džinsų. Taip pat matau daug žmonių odiniais rūbais. Tiesiog noriu pasakyti, kad jų apsirengimo stilius skiriasi nuo mūsų, net nežinau kaip tai paaiškinti. Tačiau maistas yra daug geresnis nei JAV, turbūt todėl, kad jis toks šviežias. Bendrai, maistas yra pigesnis restoranuose. Bet čia yra prastai su gėrimais, nes kaip paprašai vandens ar kolos jie tau atneša labai nedaug ir, žinoma, už viską reikia mokėti. Vanduo nėra nemokamas, už jį irgi reikia mokėti. Taip pat reikia mokėti už tokius dalykus kaip kečupas, duona ar bet kas, ko restoranuose nori papildomai. Gatvėse matau gražių BMW, Lexus ar Mazda 6 - Lietuvoje tikrai yra pinigų. A, ir negaliu nepaminėti prekybos centrų - jie gražūs ir labai dideli.

-Papasakok apie savo komandą ir apie tai, ką jauti žaisdama Lietuvoje.
Myliu savo komandos drauges. Nors nemažai jų prastai šneka angliškai, mes surandame bendrų temų ir kaip pasilinksminti. Jos mus moko lietuvių kalbos, bet aš vis pamirštu tai, ko išmokau vakar. Jos sako, kad dėl to nesisieločiau, nes lietuvių kalba yra sunki. Man labai patinka žaisti šioje komandoje, nes atmosfera joje yra puiki ir treneriai labai šaunūs. Geras jausmas eiti į aikštelę ir žaisti už ne amerikietišką komandą. Tai visai kitokia patirtis ir aš džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę.

-Ko tu tikiesi pasiekti užsienyje?
-Tikiuosi pagerinti savo žaidimą.

-Kuo žaidimas Europoje skiriasi nuo JAV?
Čia yra kitaip, nes gali sau daugiau leisti, žaidimas daug agresyvesnis nei JAV. Taigi, smagu, kad gali žaisti daug kietesnį krepšinį, bet negalima priprasti, nes tokios gynybos WNBA teisėjai neleistų.

-Kas tau labiausiai patinka žaidžiant Europoje?
-Man patinka keliauti ir pamatyti skirtingas šalis. Smagu pamatyti ir pajausti skirtingas kultūras.

-Kokius žaidimo elementus tikiesi patobulinti žaisdama Europoje?
-Aš stengiuosi pagerinti savo gynybą, bet taip pat gerinu ir visą savo žaidimą.