K.Kemzūra bijo, jog juo gali pasinaudoti

„Norėjo kuo geriau, išėjo kaip visada“, – Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) organizuotus trenerio rinkimus įvertino Kęstutis Kemzūra.

Jis praėjusią savaitę išrinktas treneriu, su kurio LKF derėsis dėl darbo nacionalinėje vyrų krepšinio rinktinėje.

Per diskusijas su LKF K. Kemzūra turės savo reikalavimų. Jų treneris reikalaus dėl to, kad juo nebūtų pasinaudota.

Apie darbą nacionalinėje rinktinėje su K. Kemzūra bendravo „Lietuvos ryto“ televizijos „Lietuva tiesiogiai“ vedėjas Edmundas Jakilaitis.

Ar stebint tą cirką jums nebuvo kilęs noras apskritai pasitraukti iš rinkimų?

Priėmiau tai kaip iššūkį. Per trumpą laikotarpį, kai atėjau iki šios dienos, teko paragauti ir šilto, ir šalto. Jei negaliu išlikti ir egzistuoti šioje situacijoje, toliau bus dar gražiau. Rinkimai parodė, ką krepšinis reiškia Lietuvoje. Nenoriu gilintis į vadinamuosius rinkimus, kritikuoti, nes su tais žmonėmis iš federacijos pradėsiu dirbti.

Prieš paskelbiant jus pagrindiniu kandidatu vadovauti Lietuvos rinktinei atsisakėte Latvijos rinktinės stratego posto. Ar jums iš anksto buvo pažadėtas Lietuvos rinktinės vairas?

Ne, pažadėta nebuvo, ir aš rizikavau. Rinktinės trenerio darbas yra prestižinis, bet finansiškai nepelningas. Tai – garbės reikalas. Aš tikėjausi, kad po Europos čempionato Lenkijoje ilgai laukusi mano sprendimo Latvijos krepšinio federacija palauks dar savaitę. Bet jaučiau, kad turiu neblogų galimybių tapti ir Lietuvos rinktinės treneriu.

Ar jaučiate, kad sugebėsite vadovauti Lietuvos rinktinei?

Nemėgstu girtis ir tuščiažodžiauti. Geriau, kai apie tave kalba kiti. Tačiau mano patirtis įvairiuose klubuose ir darbas Latvijos rinktinėje – nors gal ne itin sėkmingas – skatina manyti: esu pasirengęs.

Jeigu į Lietuvos rinktinę sutiks atvažiuoti Š.Jasikevičius, kaip elgsitės? Juk visi žaidėjai pripažįsta, kad Šaro balsas komandoje yra svaresnis už trenerio.

Žiūrint, už kurio trenerio. Šarūnas yra pasaulinio lygio žaidėjas, turintis milžinišką patirtį, gerai suprantantis krepšinį. Bet jis yra žaidėjas, o ne treneris. Taip, Š. Jasikevičiaus charakteris nėra lengvas, bet būtent tai jį padarė kovotoju ir leido iškovoti tiek titulų. Vis dėlto jis yra profesionalas ir supranta savo vietą komandoje. Nematau nieko gėdinga, jei reikia pasitarti su Š. Jasikevičiumi dėl vieno ar kito žaidimo momento. Tačiau galutinį sprendimą turi priimti tik treneris.

Jei Lietuva negaus kvietimo į pasaulio pirmenybes, ar pagalvojote, ką kitą vasarą veiks krepšinio rinktinė? Ar žaidėjams apskritai verta suvažiuoti?

Užbėgate įvykiams už akių – aš dar nesu rinktinės treneris. Tačiau susirinkti ekipai reikėtų būtinai. Lietuvos komandai nebūtų sunku susirasti varžovų – stiprios rinktinės norėtų sužaisti kontrolinius mačus su Lietuva. Gal tada reikėtų kitaip žiūrėti į situaciją: išbandyti naujus krepšininkus, kitiems leisti pailsėti po sunkaus sezono.

Pasakėte, kad prieš priimdamas kvietimą vadovauti rinktinei dar turėsite gerai pagalvoti. Apie ką?

Nenoriu atsidurti situacijoje, kad tapčiau treneriu, kuriuo tiktai pasinaudojo. Turiu sąlygų. Viena jų – norėčiau treniruoti ir klubinę komandą. Dar norėčiau iš federacijos vadovų išgirsti apie man keliamus uždavinius. Tai nereiškia, kad kratausi atsakomybės, bet jei lieptų tapti pasaulio ar Europos čempionais, tai būtų labai sunkiai įgyvendinama. Aš nesakau, kad neįmanoma, tačiau sunku. Jei sutikčiau, vadinasi, eičiau va bank.

Krepšinio federacijos vadovai mėgsta keisti savo nuomonę. Ar nesibaiminate, kad jie ir dėl jūsų persigalvos?

Nebuvau federacijos vykdomojo komiteto posėdyje. Tik girdėjau įvairių nuomonių. Jeigu federacijos žmonės patikėjo manimi, norėtųsi manyti, kad nebus persigalvota.