K.Maksvytis: jaučiamės nudirbę sunkų darbą (video)

Lietuvos jaunimo rinktinė trumifavo dar viename čempionate. Šiemet mūsiškiai triumfavo Latvijoje vykusiame pasaulio čempionate (iki 19 metų).

Po pergalingų finalo rungtynių prieš bendraamžius iš Serbijos Lietuvos krepšininkai teigė besijaučiantys tiesiog nuostabiai. Jiems antrino ir vyriausiasis rinktinės treneris Kazys Maksvytis.

- Na treneri, pakomentuokit šį čempionatą.

- Jaučiuosi neapsakomai, kai tenka žaisti tokioj pilnoj salėj prie tokio žiūrovų palaikymo. Kai jauti tokį palaikymą už nugaros, kai komanda gerai vykdo savo planus, jaučiuosi puikiai, jaučiamės nudirbę sunkų darbą. Sunku nusakyti žodžiais, kaip gali jaustis pasaulio čempionai.

- Kokį pažymį parašytumėte komandai?

- Pasakysiu taip – nugalėtojai neteisiami. Šiandien serbai buvo pasiruošę, rungtynes pradėjom sunkiai, bet jei pastebėjote, antroje pusėje pradėjom naudoti zoninę gynybą, po kurios atsirišo mūsų greitas puolimas. Kai porą kartų apsigynėm, perėjom į greitą puolimą, pajautėm savo akiai malonų žaidimą, rungtynių nugalėtojas pradėjo aiškėti. Šaunuoliai vyrai, kurie, kaip sakoma, pajautė kraują, išlaikė skirtumą, ir laimėjom.

- Kokią pagrindinę savybę ar bruožą išskirtumėt šios komandos?

- Kaip jau sakiau, šios komandos mažiausiai keturi žmonės jau yra nuo penkiolikmečių rinktinės, kai laimėjom olimpinį festivalį. Tapom Europos čempionai 16-os, 18-os, ir dabar pasaulio čempionai 19-os. Mes pažįstam vienas kitą ir jie pažįsta vienas kitą labai ilgą laiką, esam susižaidę. Mes žinom vienas kitą puikiai, ir ši komanda išsiskiria tuo, kad vyrai turi charakterį, sugeba gerai sužaisti rimtas rungtynes ir, žinoma, šiame čempionate pilnai atsiskleidė Jonas Valančiūnas, kuris buvo tikras komandos lyderis.

- Ar tai paskutinis jo žaidimas šioje komandoje?

- Sunku pasakyti. Tikiuosi, kad nepaskutinis, bet įtariu, kad bus paskutinis, nes jis į vyrų rinktinę pradės pretenduoti ir NBA klubui bus reikalingas. Kiek jis buvo, tiek mums padėjo ir jei vėl sugalvos padėti, mes džiaugsimės.

- Šiandien Valančiūnas labai daug reiškėsi lokališkai – daug šnekėdavo, užvedinėdavo komandą, kai reikia. Ar ir anksčiau būdavo toks ar tai pirmas kartas?

- Anksčiau jam kabindavo tą naudingiausio žaidėjo titulą žiūrint į perspektyvą, ateitį. Gal ir anksčiau gerai sužaisdavo, bet tai pirmas čempionatas, kai jis buvo tikras komandos kapitonas, tikras komandos vedlys, paskui kurį komanda ėjo.

- Sakėte, kad komanda ilsėsis. Pirmadienį komandos laukia Vilnius ir pagerbimas. Kada komanda pradės ilsėtis?

- Ilsėsimės tuoj pat, o čia maloni procedūra, kuria mes tikrai pasinaudosim. Mes žaidžiam ne dėl pinigų, ne dėl naudos, o iš didelio noro, kad atstovaujam savo šalį, nes gerai jaučiamės būdami kartu. Atkentėsim tą paskutinį malonų etapą. Ką mes galim gauti – garbę ir žiūrovų palaikymą, ką mes ir pasiimsim Vilniuje.

- Ilga naktis laukia?

- Nenoriu išsiplėsti, bet manau, kad žaidėjai to nusipelnė. Mes sunkiai dirbome. Šis čempionatas buvo kitoks, mes turėjom perlipt per save. Jie parodė charakterį, jie nusipelnė. Jie pilnamečiai.

- Gersit „Sprite‘ą“?

- Jo, bulvytes su „Sprite‘u“ (juokiasi - red.)

- Jei apibendrintumėte čempionatą, kur akcentus dėtumėte? Ar būtų tarp jų tai, kad rusai nugalėjo amerikiečius?

- Jei atvirai, norėjom ir amerikiečius, ir kroatus sutikt savo kelyje, nes patyrėm prieš juos pralaimėjimus, norėjom atsirevanšuoti, bet tiek rusai, tiek kitos komandos mums palengvino planą. Rusai pateikė staigmeną su amerikiečiais, bet jie pateikė staigmeną ir šiandien. Jie užėmė trečią vietą, jie jos nusipelnė.

- Su kuria komanda sunkiausiai buvo žaisti?

- Gal turbūt su serbais. Pirmos rungtynės su kroatais irgi buvo neparankios, nes jų visi penki žaidėjai išsidėsto ant tritaškių linijos ir gali pataikyti. Tą dieną ir pataikė. Net sunku buvo Jonui pridengti žmogų, nes žmogus ištraukdavo Joną į viršų. Na ir serbai klampino šiandien su savo gynyba, privertė žaisti tą žaidimą, kol mes nesustojom į zoninę gynybą.

- Ar serbai paruošė kokių staigmenų šiandien?

- Jie turi savo gynybos sistemą, kurią puikiai naudoja ir kuri veikia prieš daugelį komandų. Jie aktyviai kovoja dėl vietos, neduodavo Jonui įvest kamuolio, ir aišku su įžaidėjais turėjom problemų pirmoj pusėj.

- Koks buvo jums atradimas šiemet komandoj?

- Arnas Butkevičius prisidėjo kaip lygiavertis žaidėjas. Tam pačiam Deividui Pukiui padėkojom, nes mačiau, kaip jis sunkiai dirbo, pataikydavo itin sunkius metimus, nors ir ne pačios geriausios formos. Tas pats Vytenis Čižauskas, Dovydas Redikas, Edgaras Ulanovas, sunku net išvardinti. Kai tampi čempionais, turi gerai žaisti.

- Nė viena kita krepšinio karta nėra tris kartus iš eilės laimėjusi aukso medalių. Kiek arti tiesos būtų sakyti, kad tai geriausia krepšininkų karta nuo Nepriklausomybės atkūrimo?

- Sunku vertinti, pamatysim ateity. Matome pagal kitas komandas. Iš komandų, kurios tapo čempionėmis, nemažai žaidėjų išeidavo į vyrų komandas. Galbūt ir šios kartos žaidėjai kažkada taps vyrų rinktinės pagrindu.