K.Lukošiūnas: "Ryto" sistemoje vietos man neatsirado

Tolimais taikliais tritaškiais "Šiaulių" gerbėjus žavintis bei ryškų progresą rodantis snaiperis Karolis Lukošiūnas interviu GeltonaJuoda.lt papasakojo apie kelią į LKL pirmenybes, snaiperio idealus, artimųjų palaikymą bei kas yra svarbiausia būnant metiku.

- Prie "Šiaulių" komandos prisijungei dar praėjusį sezoną. Kodėl nutarei priimti "Šiaulių" pasiūlymą? Ar domėjosi kitos LKL komandos?

- Po NKL sezono su Molėtų „Ežerūnu“, tiesiog gavau pasiūlymą iš agento prisijungti pasportuoti su „Šiauliais", pratęsti sezoną ir, jei bus galimybė, sužaisti rungtynes. Per daug kažko nesitikėjau, bet pasinaudojau šiuo šansu ir esu tuo labai patenkintas. Gal kai kurios LKL komandos irgi domėjosi, bet konkrečių pasiūlymų, kiek žinau, nebuvo.

- Praėjusį sezoną dar teko žaisti kartu su Nicku Zeisloftu. Kokių naudingų pamokų pasisėmei iš šio legionieriaus?

- Tiek per treniruotes, tiek po jų, mesdavau su Nicku tritaškius iš skirtingų pozicijų, skirtingų kojų sustatymu, įvairių išbėgimų. Pasimokiau, kad metikas turi mesti vos menkiausiai galimybei atsiradus, nesvarbu iš kur, būtent, tai ir stengiuosi daryti šį sezoną.

- Gal teko su Nicku surengti "mini" tritaškių konkursą treniruotės metu? 

- Ne, to nedarėme.

- Šiemet dalyvavai Karaliaus Mindaugo Taurės tritaškių konkurse ir ten ne daug pritrūko iki solidaus trofėjaus. Kokie įspūdžiai iš šio konkurso?

- Įspūdžiai geri, turėjau tikrai gerus šansus laimėti, sumečiau solidžias serijas. Truputį gaila, kad nepavyko patekti į finalą, bet viskas tikrai patiko.

- Šį sezoną žaidei tiek NKL, tiek LKL čempionatuose. Kokiu aspektu labiausiai skiriasi šios lygos? Kas labiausiai nustebino perėjus iš NKL į LKL?

- Greičių skirtumai, sprendimų priėmimo greitis, žaidėjų meistriškumas žymiai aukštesnis, komandos atlieka „skautingą“, praktiškai žino visus derinius. LKL viską lemia mažiausios detalės, išnaudojamos mažiausios klaidelės ir žaidžiamas tikrai aukšto lygio krepšinis.

- Kaip sekėsi paskirstyti jėgas rungtyniaujant dvejuose čempionatuose? Žaidžiant solidžias minutes tiek su "Šiaulių", tiek "Delikateso" apranga?

- Dažniausiai žaisdavau po vienas rungtynes NKL ir LKL per savaitę, todėl pripratau prie tokio krūvio ir tiek.

- Kiekvienais metais žengi į vis kitą lygį - RKL, NKL ir LKL. Progresas akivaizdus. Kaip pats jautiesi LKL pirmenybėse? Ar kitąmet laukia dar vienas lygio šuolis, nelaužant tradicijų?

- LKL apšilau kojas jau praėjusiame sezone, todėl žinojau ko tikėtis treniruočių ir rungtynių metu šiame sezone. Dar daug kur yra tobulėti, bet aikštelėje jaučiuosi tikrai užtikrinčiau. Reikia sėkmingai užbaigti šį sezoną, o paskui žiūrėsime.

- Daugelis pastebėjo šaltakraujiškus ir įspūdingus tavo šūvius nuo tritaškio linijos, kartais ir iš gerokai tolimesnės distancijos. Tačiau, nedaugelis pastebėjo gerokai patobulėjusią kamuolio varymo techniką ir dar daug komponentų aikštelėje. Ką labiausiai nori patobulinti, pridėti į savo žaidimo repertuarą?

- Reiktų dar labiau patobulinti driblingą ir sustiprėti fiziškai, žaidimo skaitymą „du prieš du“. Noriu tapti universalesniu žaidėju.

- Lietuvoje visi talentai dažniausiai priklauso arba "Žalgiriui", arba "Rytui". Kaip nutiko, kad tu buvai "laisvas"?

- Po to, kai baigiau Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją, negavau jokių pasiūlymų. RKL pirmenybėse Vilniuje buvo atsiradusi Vilniaus KC komanda, kurią tuo metu treniravo Tadas Stankevičius. Treneris G.Pocius pasiūlė prie jų prisijungti, todėl neturėjęs kitų realių pasiūlymų ten ir nuėjau. Kai praktiškai visi buvę komandos draugai nuėjo į „Ryto“ sistemą, man vietos paprasčiausiai neliko arba manyje neįžvelgė talento. Bet dabar džiaugiuosi, kad nuėjau kitokiu keliu ir karjera klostosi sėkmingai.

- Ką reiškia rankų mostas po įmesto tritaškio? Ir kaip sugalvojai jį?

- Jeigu kalbat apie tokį, kaip diržo užsisegimas po taiklaus tritaškio, tai nukopijavau jį nuo Steve'as Novakas, kuris žaidė Niu Jorko „Knicks“ komandoje. Žaisdamas NBA serijos 2K žaidimus su juo mesdavau tritaškius, tai tiesiog prilipo ir man šis šventimas. 

- Praėjusį sezoną vilkėjai "1" numeriu pažymėtus marškinėlius. Šį sezoną pasirinkai - "16". Kas lėmė tokį pokytį?

- Visada žaisdavau „8“ numeriu, bet jis „Šiaulių“ komandoje buvo užimtas. Jau minėtas Steve'as Novakas žaisdavo „16“ numeriu, todėl jo garbei ir pasirinkau šį numerį.

- Koks tavo snaiperio idealas Lietuvos, Europos ir NBA mastu?

- Arvydas Macijauskas, Jaycee Carrollas, Kyle'as Korveris, Steve'as Novakas.

- Ką patartum jauniesiems žaidėjams, kurie norėtų būti tokie taiklūs kaip tu? Kaip to pasiekti?

- Dirbti treniruotėse, klausyti trenerių patarimų. Kažkiek turi būti talentas pataikyti iš toli, tas jutimas kaip išmesti kamuolį, bet, visų pirma - darbas ir pasitikėjimas savimi.

- Visose rungtynėse (įskaitant išvykas) turi ištikimų sirgalių (tikriausiai šeimos narių). Matėme ir plakatų su šūkiais "Lukošiūnai Trajaką". Ką tau reiškia toks palaikymas?

- Taip, šeima labai palaiko, taip pat ir draugai bei pažįstami. Dažnai po rungtynių pasveikina ar tiesiog pasidžiaugia geru žaidimu. Tas plakatas tikrai mane maloniai nustebino. Tai motyvuoja toliau dirbti, gerai žaisti ir dovanoti žmonėms geras emocijas arenose, nes dėl jų mes ir žaidžiame.

- Pabaigai, tradicinis klausimas. Ko palinkėtum „Šiaulių“ klubo gerbėjams?

- Šiame sezone pergalėmis dažnai nedžiuginame savo fanų, bet visada atiduodame visas jėgas. Palinkėčiau toliau taip gausiai palaikyti mus Šiaulių arenoje, pažadame padovanoti kuo daugiau pergalių per likusį LKL varžybų ratą.