Ką Šiauliuose žibantis Baslykas kalba apie Eurolygą bei Blaževičiaus pavyzdį?

LKL, kurią remia Betsson, sezonas įsibėgėja. Kaip ir kiekvieną sezoną, nematoma krepšinio gravitacijos jėga turnyrinėje lentelėje pamažu ima rikiuoti komandas ten, kur daugelis aistruolių yra pripratę jas matyti.

Visgi neapsieinama ir be netikėtumų – vienu tokių būtų galima laikyti „Šiaulius“ (3-1). Pernai likę septintoje vietoje ir ketvirtfinalyje nepasipriešinę Vilniaus „Rytui“, šiauliečiai vasarą ekipos vairą patikėjo Dariui Songailai. Klubiniame krepšinyje kaip vyr. treneris debiutuojantis specialistas pirmenybių starte nusileidžia tik grandų komandoms ir lenkia abu Europos taurės klubus. Vieną jų – Panevėžio „Lietkabelį“ – šiauliečiai jau pranoko (87:80).

Nieko netikėto, jog Saulės miesto atstovų tarpe išsiskiria iš Los Andželo „Lakers“ atvykęs Cameronas Reddishas (14,3 naud. bal.) ar su Salonikų PAOK iki FIBA Europos taurės finalo pernai žygiavęs Cedricas Hendersonas (15,8 naud. bal.). Vietinių žaidėjų korpuse lyderystės ėmėsi Danielis Baslykas. Būtent šis po metų pertraukos į komandą sugrįžęs lietuvis pagal efektyvumą rikiuojasi iškart po dviejų amerikiečių,

Per kone keturissyk išaugusį žaidimo laiką (23,5 min.) LKL, kurią remia Betsson, čempionate jis kol kas fiksuoja 13 taškų (64,3 proc. dvit., 38,5 proc. trit., 79,2 proc. baud), 3,8 atkovoto kamuolio, 1,3 rezultatyvaus perdavimo ir 12,5 naudingumo balo vidurkius.

Toks jo žaidimas neliko nepastebėtas ir trenerio D. Songailos, kuris po pergalingų rungtynių prieš „Jonavą Hipocredit“ teigė, jog jo auklėtinis savo vaidmenį atlieka idealiai.

Kaip svarsto pats D. Baslykas, tikriausiai šiauliečių strategas negalėtų pasakyti to paties po pastarojo mačo su jonaviečiais. Citadele Karaliaus Mindaugo taurės (Citadele KMT) rungtynėse Stepo Babrausko auklėtiniai iškovojo pirmąją sezono pergalę (88:80), o D. Baslykui susitikimas taip pat nesusiklostė – per 28 minutes jis pelnė 2 taškus, atkovojo 4 kamuolius, tačiau prametė visus penkis tritaškius, keturiskart prasižengė ir surinko -3 naudingumo balus.

„Šiauliai“ jau netrukus turės progą atsitiesti – sekmadienį jų laukia išvyka į Uteną, kurioje lengva nebus, nes Utenos daugiafunkciame sporto centre laukia sužeistas žvėris. Vietos „Juventus“ (0-3) vis dar medžioja savo pirmąją pergalę LKL, kurią remia Betsson, sezone, ir šiuo metu lentelėje yra ten, kur tikrai nėra pratę būti – aštuntoje pozicijoje.

D. Songailos ir Kęstučio Kemzūros ekipų kaktomušą sekmadienį nuo 16.30 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“.

Rungtynių dieną portale LKL.lt – pokalbis su solidžią sportinę formą demonstruojančiu „Šiaulių“ žaidėju D. Baslyku. Jis interviu papasakojo apie sėkmingą komandos startą, sugrįžusias minutes, ryšį su D. Songaila, C. Reddisho talentą ir Turkijoje siautėjantį bičiulį Mareką Blaževičių.

– Pradėkime nuo ketvirtadienio Citadele KMT rungtynių su „Jonava Hipocredit“. Atsižvelgiant į jūsų įspūdingą sezono startą ir kur kas kuklesnę jonaviečių pradžią, tas pralaimėjimas pasirodė netikėtas. Varžovai ką tik pakeitė trenerį – dažnai tai suteikia impulsą žaidėjams. Kas nepavyko jums? Ar jautėsi atsipalaidavimas prieš buksavusį varžovą?

– Esu ką tik po treniruotės, neseniai žiūrėjome vaizdo įrašą. Per pirmus du kėlinius visiškai neįvykdėme to, dėl ko buvome sutarę. Nebuvo jokio fiziškumo, po aikštelę pasivaikščiojome, ir matėsi, kad Jonava turėjo daugiau noro, tiesiog labiau norėjo laimėti. Tą vakarą laimėjo komanda, kuri labiau norėjo.

– Tikriausiai toks pralaimėjimas dar neturėtų kelti aliarmo?

– Nemanau. Šitas pralaimėjimas mums išeis į naudą. Po tokio pralaimėjimo pamatėme, kad turime dar daug kur dirbti ir negalime atsipalaiduoti nė vienose rungtynėse. Manau, tai padės mums ateityje.

– Nepaisant to kluptelėjimo, „Šiaulių“ startas LKL, kurią remia Betsson – įspūdingas, ypač pergalė prieš „Lietkabelį“. Kiek toks startas jus pačius įkvepia ir kelia vidinius lūkesčius?

– Aš manau, tiek mums, žaidėjams, nes esame gana jauna komanda, tiek treneriui buvo labai svarbu atsidaryti ta pergale Gargžduose, ir manau, ta pergalė padėjo mums labiau tikėti tuo, ką darome ir trenerio planu mūsų komandai, mūsų rungtynėms. Su kiekvienomis rungtynėmis žaidėme vis geriau. Labai smagu, kad šį sezoną turime daug potencialo tiek puolime, tiek gynyboje. Kadangi esame jauni, galime bėgti, kibiai gintis ir iš to susikurti pranašumus.

– Užsiminėte apie rungtynes Gargžduose. Nors draugiškų mačų taip pat turėjote, kad ir ne pilnos sudėties. Kodėl būtent tai buvo atspirties taškas?

– Turėjome draugiškų susitikimų, bet daugumoje jų buvome nepilnos sudėties: vienas žaidėjas buvo atvažiavęs, vėliau išvažiavo, Cameronas atvyko, o su juo nebuvome sužaidę nė vienų draugiškų rungtynių. Buvo įdomu, kaip atrodysime. Rungtynių metu pradėjome geriau suvokti kiekvienas savo rolę ir ką turime daryti. Su kiekvienomis rungtynėmis ir kiekviena treniruote vis labiau išryškiname savo roles komandoje. Kuo anksčiau suprasime, kas ką gali ir ką geriausia daryti, tuo greičiau ateis susižaidimas ir geresnis žaidimas.

– Nors imtis dar nedidelė, tavo skaičiai sezono starte – solidūs, geriausi karjeroje. Turint omeny, kad turi naują trenerį, žaidi naujai surinktoje komandoje, o pernai teko nemažai sėdėti ant suolo, ar patį stebina toks sėkmingas startas?

– Visų pirma, į sezoną atėjau pasitikintis savimi, nes turėjau darbingą vasarą: daug dirbau, beveik neturėjau poilsio. Rimtai žiūrėjau į reabilitaciją po traumos ir pasirengimą sezonui, paruošiau kūną. Manau, tai pavyko. Į sezoną atėjau su pasitikėjimu, pasiilgęs krepšinio, o tas pasiruošimas bei alkis daug duoda. Renkantis „Šiaulius“ vasarą, galvojau ir apie pažįstamą aplinką – bus lengviau įsivažiuoti. Prisideda tai, kad pažįstu miestą, fanus, kai kuriuos klubo žmones. Tai davė impulsą gerai sezono pradžiai. Bet nenoriu ties tuo sustoti – noriu kuo geresnių rezultatų tiek su komanda, tiek individualiai.

– Vien minučių prasme – kiek tai jums atgaiva po sunkesnio etapo pernai? Ar galite patvirtinti seną krepšinio tiesą, kad geriau daugiau žaisti galbūt silpnesnėje komandoje, nei sėdėti ant suolo aukštesniame lygyje, kaip buvo pernai?

– Taip. Buvau labai pasiilgęs krepšinio, labai smagu žaisti. Pirmose draugiškose ir oficialiose rungtynėse dar jaučiausi ne pilname ritme – varžybų ritmas buvo pamestas, matėsi ilgo nežaidimo spragos. Bet su kiekvienomis rungtynėmis įsibėgėju. Tenka sutikti su ta tiesa, kad geriau daugiau žaisti silpnesnėje komandoje, negu sėdėti ant suolo, nes labiausiai tobulėjama per rungtynes. Esu dėkingas ir „vilkų“ organizacijai už ten praleistus metus. Nemanau, kad buvau nusipelnęs tiek sėdėti, bet susiklostė aplinkybės, nepriklausomos nuo manęs. Iš savo pusės atlikau darbą ir visada stengiausi padėti komandai, kiek galėjau. Tas laikas irgi davė naudos.

– Treneris Darius Songaila po vienų rungtynių sakė, kad aikštėje idealiai išpildote savo funkcijas. Matyti ir jo pasitikėjimas minutėmis. Kiek trenerio indėlio yra jūsų ankstyvoje sėkmėje? Ar Songailos žaidimo stilius jums palankus?

– Visų pirma, norėčiau padėkoti treneriui už galimybę būti jo komandoje. Antra, dėl idealių rungtynių po pastarojo mačo jis turbūt pasakytų atvirkščiai (juokiasi). Trečia, kalbant apie jo žaidimo stilių – taip, jis man tinka. Mūsų žaidimas gana greitas, parankus man: daug taškų iš greito puolimo, stengiamės atidirbti gynyboje. Iš trenerio pusės – paprastos taisyklės. Jeigu tu jas vykdai, puolime turi visas galimybes, o jei nevykdai – sėdi ant suolo. Visiems aišku, už ką sėdi ant suolo ir už ką žaidi.

– Daugelis buvo smalsūs, kaip seksis D. Songailai debiutuoti vyr. trenerio poste. Jis sukaupė daug aukšto lygio patirties NBA ir Eurolygoje kaip asistentas. Kuo jis išsiskiria iš kitų jūsų sutiktų trenerių? Ar jaučiate jo unikalumą?

– Mano karjera dar nėra ilga ir tokio stiliaus trenerio kaip Darius nebuvau sutikęs. Kiek teko kalbėtis su vyresniais žaidėjais, kaip Vaidas (Kariniauskas), matosi puikus treniruočių suplanavimas, aiški trenerio mintis. Labiausiai patinka, kad deriniai ir idėjos yra aiškiai išpildomi. Po pertraukėlių visada yra planas, kur atakuoti gynybą, ką atiduoti. Jaučiasi, jog treneris yra buvęs aukščiausiame lygyje – jis supranta, kad krepšinyje viską lemia mažos detalės. Jo buvimas NBA ir Eurolygoje tą patvirtina. Malonu būti tokio trenerio komandoje. Jis daug matęs ir, būdamas aukšto lygio žaidėjas, nori mums perteikti tai, ką pats matė. Tai man labiausiai imponuoja. Su juo, kaip treneriu, yra ryšys, o tai atsiranda iš to, kad jis žaidė krepšinį, puikiai supranta, kaip jaučiasi žaidėjas, bando padėti įvairiais būdais. Tik geriausi atsiliepimai apie trenerį.

– Norisi paliesti epizodą su Dustinu Sleva – toks, regis, iš tavo charakterio kilęs incidentas. Kaip jį pakomentuotum? Kiek tas epizodas atspindi tavo dabartinį nusiteikimą ir mentalitetą?

– Visų pirma, toje situacijoje nenorėjau nieko sužeisti ar padaryti bloga varžovams. Tai buvo žaidybinė situacija. Mano charakteris toks, kad žaidžiu iki galo – kol neišgirstu švilpuko, kamuolio neatiduodu. Tąkart žaidėjai sustojo, aš norėjau ištraukti kamuolį ir pasiimti savo komandai, bet likau nesuprastas. Gavau šiek tiek neapykantos, bet yra kaip yra. Per daug nežiūriu, ką žmonės sako – žaidžiu iš širdies. Norėjau atsiprašyti, jei įžeidžiau „Žalgirio“ fanų jausmus. Tikrai to nenorėjau ir nenorėjau sužeisti žaidėjo. Tai buvo žaidybinė situacija – aš žaidžiau iki galo ir tiek.

– Pakalbėkime apie C. Reddishą. Nors jo žaidimas banguoja, atkarpomis matyti, kokio tai lygio krepšininkas, kuris gali komandą nešti ant savo pečių? Kiek komandos draugus žavi jo lygis? Ko jam dar trūksta iki stabilumo ir pilnos adaptacijos prie europietiško krepšinio?

– Matosi, kad jis iš kitos aplinkos – aišku, kodėl buvo 10-asis šaukimas ir tiek metų buvo NBA. Visi jo įgūdžiai aukštame lygyje. Sezono pradžioje jam trūko elementaraus pasirengimo, bet vėliau su kiekvienomis rungtynėmis jis žengia į priekį. Iki stabilesnio žaidimo jam tiesiog reikia laiko prisitaikyti prie taisyklių ir europietiško krepšinio. Dabar daugelis prieš jį dažnai eina į pagalbą – jam reikia priprasti daugiau nusimesti kamuolį, kad atrastų mus, o mes galėsime padėti pataikydami tritaškius. Žmogus tikrai aukšto lygio, labai smagu būti vienoje komandoje.

– Ar nėra nerimo, kad C. Reddishui stabilizavus žaidimą aukštame lygyje jis neužsibus Šiauliuose?

– Tikiuosi, kad jei jis pradės stabiliai žaisti, mes daug laimėsime. O jei išvažiuos – kaip sakoma, šventa vieta tuščia nebūna.Rastume kitų žmonių.

– Jūsų komandą sudaro amerikiečiai ir jauni lietuviai. Kaip sekasi komandai klijuotis ir integruotis tarpusavyje?

– Manau, vadovybė gerai padirbėjo rinkdama informaciją apie žaidėjų charakterius. Visi – nuo jauniausio iki vyriausio – puikiai sutariame, turime labai gerą atmosferą. Esame panašaus amžiaus, yra Vaidas, dabar atvyko ir Siimas (Sanderis Vene) – tai prideda ramybės rūbinėje, tvirto balso. Tiek Vaidas, tiek Siimas matę aukšto lygio krepšinio, gali patarti. Rūbinėje problemų neturime, tai gali būti viena mūsų stiprybių. Tikiuosi, tą vienybę iš rūbinės perkelsime į aikštę.

– Prie komandos prisijungė S. S. Vene. Koks pirmasis įspūdis bendraujant su šiuo estu, puikiai kalbančiu lietuviškai? Jis jums labiau legionierius ar vietinis žaidėjas?

– Šiandien pirmą kartą su juo susipažinau. Iš pradžių net nežinojau, ar kalbėti lietuviškai, ar angliškai, bet jis labai gerai kalba lietuviškai, tad kalbėjome lietuviškai. Dar vienas „lietuvis“ rūbinėje – jo nelaikysime užsieniečiu (juokiasi).

– Kokį įspūdį, kaip kapitonas, palieka V. Kariniauskas ir jo lyderystė? Pats esi buvęs Šiaulių kapitonas, galbūt būdamas jo vietoje darytum kažką kitaip?

– Ne, kritikuoti nenoriu. Vaidą pažįstu antrus metus – labai geras, sąžiningas žmogus. Jis nebus tas, kuris kalbės už nugaros: jei kažkas nepatinka ar daroma blogai, visada pasako. Labiausiai žavi, kad jis visada atvirai pasako, ką mano. Šiai jaunai komandai jis labiausiai tinkamas kapitonas – rūbinėje reikia vyresnio balso, o Vaidas jį turi. Smagu būti su juo vienoje rūbinėje ir padėti jam prie to paties. Visi lietuviai padedame ir puikiai susitvarkome – tiek Dovydas, tiek Oskaras, tiek Marius. Visi prisidedame prie rūbinės ir komandos vienybės gerinimo.

– Sekmadienį jūsų laukia išvyka į Uteną. Uteniškiai buksuoja, galbūt jiems skaudu vėl nepatekti į Čempionų lygą. Jūsų ekipai svarbu mėginti tuo pasinaudoti. Ką išskirtum šios komandos žaidime, kokius akcentus sudėliotum?

– Visų pirma, nemanau, kad jų sezonas prastas. Taip, galbūt tokios buvo rungtynės su „Nevėžiu-Paskolų klubu“, bet kitas rungtynes jie žaidė su „Žalgiriu“ ir „Rytu“. Su „Rytu“ jie žaidė simpatiškai du kėlinius. Tai stipri komanda, dalyvavo Čempionų lygos atrankoje. Turi patyrusį trenerį, patyrusių, gerų lietuvių, taip pat pajėgių legionierių. Tai gera komanda. Žaidimo braižas, manau, bus kažkas panašaus į „Lietkabelio“. Lauksime ir važiuosime pasiimti pergalės. Sezono starte reikia užklupti kuo daugiau nepasiruošusių komandų ir pasinaudoti savo susižaidimu, savo stiprybėmis.

– Norisi paliesti ir tavo draugo M. Blaževičiaus, žibančio Turkijoje, temą. Kiek stebi savo draugą ir kiek smagu už jį? Galbūt prognozuotum jam sugrįžimą į Eurolygą kitąmet?

– Su Mareku bendraujame beveik kiekvieną dieną, susirašome. Stebėjau kelias rungtynes. Jau praeitą sezoną sakiau, kad jo žaidime atsirado užtikrintumas, žinojimas. Dabar aikštelėje jis atrodo kaip veteranas. Tikiuosi, pasiteisins jo išėjimas į Turkiją – tai stipri vietinė lyga, Čempionų lyga. Po rinktinės, kurioje atrodė puikiai, jis perkėlė pasitikėjimą į klubinį krepšinį. Linkiu jam nesustoti. Dėl Eurolygos – nežinau, galbūt ir šiame sezone, jei taip žais toliau. Matome, kad Eurolygoje žaidėjų trūksta, visi ieško papildymų. Linkiu jam kuo greičiau ten sugrįžti, bet sugrįžti ne kaip roliniu žaidėju, o būti vienu iš pagrindinių. Džiaugiuosi už jį.