Kaip į LKL čempionato tribūnas pritraukti kuo daugiau krepšinio aistruolių?

Krepšinis Lietuvoje – antra religija, bet dažniausiai ji tampa antra tik tuomet, kai vyksta nacionalinių rinktinių čempionatai arba Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finale susitinka amžini priešai Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Lietuvos rytas“. Visą kitą laiką Lietuvoje krepšiniu domimasi, jis stebimas, tačiau neseniai iškilusiose moderniose sporto arenose – pustuštės tribūnos.

Krepšinio mylėtojai noriai renkasi į arenas tarptautiniuose Europos klubinių komandų turnyruose, tačiau į LKL pirmenybių rungtynes žingsniuojama vangokai, nors šį sezoną akivaizdžiai sustiprėjus beveik visoms lygos komandoms šioks toks lankomumo progresas vis tik pastebimas.

Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos miestuose viena po kitos „dygo“ naujutėlaitės sporto arenos, kokių gali pavydėti ne vienas Europos krepšinio klubas. Tačiau dažniausiai Panevėžio „Cido“ arenos tribūnos, esančios virš dviračių treko trasos, gali būti tiesiog uždengtos, o Šiaulių ar Alytaus sporto arenose dažniausiai užtektų ir tūkstančio sėdimųjų vietų. Žinoma, tik ne tais atvejais kai į šiuos miestus atvyksta LKL grandai.

Lankomumo rekordus šį sezoną gerina Klaipėdos „Švyturio“ arena. Tiesa, uostamiesčio arenos talpa siekia pusšešto tūkstančio sėdimųjų vietų, o į kiekvienas LKL čempionato rungtynes Klaipėdos „Neptūno“  žaidimo susirenka pasižiūrėti vidutiniškai apie 2 tūkstančius žiūrovų. Nors šiais skaičiais, palyginus su kitomis LKL komandomis, jau būtų galima pasidžiaugti, vis tik verta prisiminti, kad dar trys su puse tūkstančio vietų stūkso neužimtos.

Gausesniu žiūrovų palaikymu iki šiol galėjo pasigirti ir Kėdainių „Nevėžio“ komandos valdyba. Visgi Kėdainių arenos gausaus lankomumo priežasčių, ypač sezono pradžioje, giliai kapstyti nereikia. Visų pirma, daugelis lankytojų, vedini smalsumo, norėjo apžiūrėti naujai „iškeptą“ statinį iš vidaus, o ir kaip niekada aukštai kartelę iškėlęs „Nevėžis“ demonstravo pergalingą žaidimą. Komandą ištikus finansinėms problemoms, Kėdainių arenos tribūnos ėmė tuštėti.

Objektyvių priežasčių, kodėl viename ar kitame mieste susirenka daugiau ar mažiau krepšinio aistruolių, galima atrasti nesunkiai – didmiesčiuose žmonės turi ir kitų laisvalaikio praleidimo alternatyvų, o ir aukšto lygio krepšinio rungtynių juose netrūksta, tad LKL rungtynės nustumiamos į antrą planą. Mažesniųjų Lietuvos miestų arenų menkos lankomumo priežastys ko gero yra kitokios. Vieniems jų miesto komanda atrodo tiesiog per silpna, kitiems -  priešininkai neverti dėmesio, tretiems – bilietai per brangūs.

Kita vertus, visa tai skamba labiau kaip priežasties „neiti į areną“ ieškojimas, nei tikra realybė. Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ar Vokietijoje krepšinis toli gražu nėra antroji religija. Bet, interneto pagalba, įsijungus pasižiūrėti šių lygų vidutiniokų rungtynes dažniausiai gali būti maloniai nustebintas, nes Saragosos, Kazertos,  Dižono, Kvakenbriuko ar kitų miestų arenos būna tiesiog sausakimšos. Tuo tarpu Lietuvoje tokį vaizdelį galime išvysti tik vienam iš LKL grandų atvykus į bet kurį Lietuvos miestą arba jiems rungtyniaujant tarpusavyje.

Kokių priemonių reikėtų imtis komandoms, kad visose LKL čempionato rungtynėse tribūnos būtų labiau pilnos, nei labiau tuščios? Ar įmanoma, kad rungtyniaujant „Dzūkijai“ ir „Lietkabeliui“  ar „Tonybet“ ir „LSU-Atletui“ arenos tribūnos būtų sausakimšos? Ar visiems mums, krepšinio mylėtojams, nebūtų smagiau stebėti neutralių komandų rungtynių kai nematytume styrančių tuščių sėdimųjų vietų? Į visus šiuos ir kitus pajėgiausios Lietuvos krepšinio lygos lankomumo klausimus atsakymų turėtume ieškoti visi.