Kaip niekad nusivylęs Š.Jasikevičius: tai nebuvo "Žalgiris", kurį mes įpratę matyti

2018-uosius saulėtoje Gran Kanarijos saloje palydėję Kauno „Žalgirio“ krepšininkai namo grįš rūškanais veidais – nykiai atrodę kauniečiai bandė gelbėtis ketvirtajame kėlinyje, tačiau buvo priversti pripažinti Las Palmaso „Gran Canaria Herbalife“ pranašumą 66:73.

Pirmą kartą mažiau nei 70 taškų pelnę žalgiriečiai itin blankiai atrodė pirmojoje rungtynių pusėje, kai pelnė vos 26 taškus bei suklydo net 11 kartų. Kauno komandai akivaizdžiai trūko griežtos įžaidėjo rankos – formą įgijusį Leo Westermanną šią savaitę sustabdė kelio trauma, o Nate‘as Woltersas, grįžęs į rikiuotę po čiurnos traumos ir trejų praleistų rungtynių, dar neatrodė toks užtikrintas, koks buvo sezono pradžioje, rašo Alfa.lt.

Šių aikštės generolų paliktas spragas bandė kompensuoti sezono mačą sužaidęs Derrickas Waltonas, tačiau jo vieno pastangų bedančiam „Žalgirio“ puolimui buvo negana – kauniečiams trūko tiek agresijos (vos 12 mestų baudų metimų), tiek pataikymo (4/15 tritaškiai), tiek noro po krepšiais (vos 5 puolime atkovoti kamuoliai).

Gelbėjimosi rato desperatiškai ieškojęs Šarūnas Jasikevičius šiose rungtynėse ant parketo metė net ir neišbandytus arba itin menkai testuotus kozirius – Eurolygoje debiutavo 18-metis Erikas Venskus, o ketvirtojo kėlinio pradžioje aikštėje jam kompaniją palaikė ir bendraamžis Rokas Jokubaitis.

Kaip niekad svarbų vaidmenį gavo ir Laurynas Birutis, kuris žaidė beveik 15 min. ir gerino savo rezultatyvumo (8 taškai) bei kartojo naudingumo rekordus (7 naudingumo balai).

Vis dėlto to veikiančio ir rungtynes galutinai perlaužti penketo Šaras taip ir nerado, o po rungtynių „Žalgirio“ vairininkas kalbėjo itin liūdnai.

„Labai skausmingas pralaimėjimas. Jau seniai mačiau tokią mūsų komandą – be energijos, nesilaikančią žaidybinio plano. Tikrai norėjosi surasti žaidėjus, kurie galėtų laikytis plano. Ieškojome tų žaidėjų darydami labai daug keitimų, tačiau momentais žaidėme ir su tais, kurie jo nesilaikė.

Įpūtėme vilčių antroje pusėje, kai mūsų įžaidėjai pradėjo kažką žaisti, pradėjome žaisti truputį agresyviau. Tačiau tikrai negalvoju, kad buvome verti pergalės – seniai nebuvau taip nusivylęs visa situacija ir tuo, ką atsinešėme į šitas rungtynes.

Ko gero, nesugebėjau priversti komandą suprasti, kad čia bus labai sunku. Vis dėlto su šia kelione ir laiko skirtumais turime specifinę situaciją. Kažkur nesugebėjome įpūsti žaidėjams energijos“, – niūriai kalbėjo Š. Jasikevičius.

– Galbūt tokį žaidimą lėmė agresyvūs varžovai, siekę išmušti iš vėžių Brandoną Daviesą ir kitus žalgiriečius?

– Nemanau, kad buvo kažkas tokio, ko mes nelaukėme. Buvo ta pati dvigubinimo sistema, kuriai ruošėmės dvi dienas. Vienas dalykas yra paruošti, kitas – perteikti aikštelėje, o to mes nesugebėjome. Man tai – skausmingas pralaimėjimas, nes tai nėra toks „Žalgiris“, kurį mes bandome kurti. „Žalgiris“ visada pasižymi energija ir kovingumu, o pirmas 25 minutes tai buvo atvirkštinis vaizdas nuo to, ką ruošėme.

Ypač įžaidėjai nuvylė – netgi pasakyčiau, kad iš visų Rokas (Jokubaitis) labiausiai laikėsi žaidybinio plano, tik gaila, kad porą kartų paprasčiausiai kamuolys išslydo iš rankų, o tai yra kažkiek atleidžiama.

– Kas padėjo užsikabinti trečiojo kėlinio pabaigoje, kai ėmėte tirpdyti 17 taškų deficitą?

– Sunku pasakyti, kas padėjo. Nežinau, ar „Gran Canaria“ atsipalaidavo įgijusi tokį skirtumą, ar mes bandėme kažką agresyviau iš savęs išspausti. Tai nebuvo „Žalgiris“, kurį mes įpratę matyti.

– Kaip komandą išbalansavo tai, kad žaidėte net be trijų rotacijos žaidėjų?

– Mes galėjome laimėti su šita komanda.

– Kiek Nate‘o žaidime dar jaučiasi traumos padariniai?

– Manau, kad jaučiasi. Bet viena yra traumos padariniai, kai jis tikrai negali žaisti šimtu procentų fiziškai, kita – kaip jis nesilaikė žaidybinio plano.

– „Žalgiris“ užbaigė pirmąjį ratą. Kaip galima įvertinti ne rezultatą, o komandos augimą?

– Komandos augimas kažkuriuo momentu tikrai pasireiškė ir manau, kad matėsi labai daug pozityvių ženklų, kuriuos dabar absoliučiai sustabdė traumos. Šitose rungtynėse nesiteisinsiu žaidėjų traumomis ir nebuvimu, bet jeigu šnekant apie komandos augimą, tai traumos mus labai stabdo.

– Kiek skausminga yra tai, kad formą jau įgavęs L. Westermannas vėl iškrito iš rikiuotės tokiam ilgam laikui?

– Čia yra gyvenimas. Antanas irgi gavo traumą po geriausių rungtynių. Reikia iš to išlipti, persilaužti per save, reikia duoti daugiau energijos. Aš skaitau žaidėjų komentarus, jie sakė, kad reikia sužaisti labai geras rungtynes. Jiems nereikia „supermeniškų“ rungtynių, kad laimėtų Eurolygos rungtynes, bet tikrai reikia laikytis žaidybinio plano, nes kitaip sugriūname kaip komanda. Mes nedarome to, kas mus daro labai gerais.

– L. Birutis sužaidė rezultatyviausias rungtynes Eurolygoje.

– Galvoju, kad jis žaidė gerai, bet kaip ir visi kiti nedavė to detalių išpildymo, kuris pabaigoje reiškia labai daug. Jeigu šiandien reiktų išskirti vieną gerą žaidėją, aš nežinau, kuris žaidėjas, išskyrus gal Jokubaitį, suprato, ką mes dirbame dvi dienas prieš šias rungtynes. Dar pridėjus tai, kad kažkodėl neturėjome energijos, gavosi tikrai skausmingas pralaimėjimas.