Kambala: "Norėjau būti panašus į Sabonį"

Kaspars Kambala - viena didžiausių priešininkų problemų, kuriems tenka kautis su Stambulo "Efes Pilsen". Šis 24-erių metų žaidėjas skusta galva ir animacinio filmo herojaus Vaiduoklio Kaspero tatuiruote ant dešiniojo bicepso yra turkų klubo jėgos ir galingumo simbolis. Atėjęs į "Efes Pilsen" praeito sezono pradžioje, po pasirodymo Europos čempionate Turkijoje, kur Latvijos rinktinė sensacingai pateko į stipriausiųjų aštuonetuką, Kambala iškart tapo nepakeičiamu komandoje.

- Kodėl jus nustebino, kad aš gerai moku rusų kalbą? Aš juk gimiau Tarybų Sąjungoje ir, kaip visi Baltijos Respublikose, mokiausi to mokykloje. Buvau "spaliukas", o štai pionieriumi tapti nespėjau - tais metais kaip tik pradėjo griūti TSRS. Veliau JAV, būnant studentu (Kambala - baigė "Nevados Las-Vegas" universitetą), man teko bendrauti su buvusiais bendražygiais. O "Efese" pastoviai treniruojuosi su jaunimu. Tad rusų kalba netapo man svetima.

- Jūs atsimenate tarybinių laikų krepšinį?

- Atsimenu. Kai buvau vaikas, lankiau mūsiškio VEFo rungtynes, kuriose žaidė Valters ir Miglinieks. Susidomėjęs stebėjau per televizorių superfinalus CSKA - "Žalgiris" ir pirmuosius TSRS rinktinės mačus su NBA profesionalais - Atlantos "Hawks".

[nuotrauka1]- Turbūt jūsų vaikystės idealas, kaip ir daugelio to meto berniukų, buvo Sabonis.

- Žinoma! Sporto mokykloje aš tyčia paėmiau 11-ąjį numerį, kad nors kiek būčiau panašus į Arvydą. Aš juo žavėjausi ir žaviuosi iki šiol.

- Ar jūs nesigailite, kad gamta neapdovanojo jūsų tokiu pat ūgiu? Visgi 206 cm vidurio puolėjui - nėra daug.

- Aš negaliu svajoti apie tai, ko neturiu - reikia išnaudoti tai, ką esu gavęs. Taip, 10 papildomų centimetrų man nepakenktų, tačiau sunku pasakyti, kaip aš tuomet žaisčiau. Žinoma, su "centrais", kurie gerokai aukštesni už mane, žaisti sunku. Bet kol kas aš susitvarkau.

- Jūs labai anksti išvykote į Ameriką, prieš NCAA žaidęs du metus mokykloje. Ar galima sakyti, kad jūs, kaip krepšininkas, susiformavote JAV?

- Taip. Mano ankstyvas išvažiavimas į Ameriką buvo būtinas ir pasiteisinęs žingsnis. Kai aš žaidžiau Latvijoje su bendraamžiais, tiesiog neturėjau stimulo - vidutiniškai pelnydavau po 50 taškų per rungtynes. Išvažiavęs į Ameriką, susidūriau su tikra konkurencija, pajutau, kad man dar reikia daug treniruotis.

- Ar nebuvo sunku po šešerių Amerikoje praleistų metų grįžti į Europos krepšinį?

- Ne. Daugelis praeitame sezone sakė, kad turėsiu sunkumų - juk europietiškas krepšinis skiriasi nuo amerikietiškojo. Tačiau aš to nepajutau. Atėjau į komandą ir pradėjau žaisti. Ką dabar ir CSKA daro Darius Songaila. Čia viskas priklauso tik nuo tavęs: kamuoliai ir lankai visur vienodi.

- Praeitą sezoną, patekęs į "Efes Pilsen", jūs iš karto pasijutote gerai naujame klube?

- Taip. Tam man labai padėjo Europos čempionatas. Žaidimas už Latvijos rinktinę man suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, apie mane pradėjo kalbėti ir atkreipė į mane dėmesį. Žmonės prieidavo ir klausdavo: "Tu iš kur, vyruk? Kur tu žaidi?"

- "Efes Pilsen" neapsiriko, sudarydami su jumis kontraktą dar iki Europos čempionato. Tarp kitko, ar turėjote pasiūlymų ir ne iš turkų klubo?

- Buvo, tačiau aš pasirinkau "Efes", kadangi žinojau, kad tai stiprus klubas su senomis tradicijomis. Nutariau, kad tai gera profesionalios karjeros pradžia. Ir nesuklydau. Dėl komandos man pasisekė. Jaučiuosi čia patogiai. Nors, kaip ir kiekvienam žaidėjui, būna sunkūs momentai, kuomet kas nors aikštelėje nesiseka.

- Jūsų nuomone, šiandieninis "Efes" stipresnis už ankstesniojo sezono?

- Nuo tuomet sąstatas beveik nepasikeitė. Išėjo tik Štombergas ir Mehmetas Okuras (dabar žaidž9a NBA - "Pistons" - red.). Beje, Mehmeto man trūksta. Jis galėjo ir pataikyti iš toli, ir padėti, kovojant dėl atšokusio kamuolio. Ir visgi, tikriausiai, ši komanda yra stipresnė už praeito sezono.

- Ar "Efes Pilsen" vadovybė iškėlė tikslą patekti į Eurolygos finalinį ketvertą?

- Taip, šiais metais mes turime nugalėti Turkijos čempionate ir patekti į finalinį ketvertą. Iš mūsų klubo visi tikisi tik maksimalaus rezultato.

[nuotrauka2]- Vienintelė kliūtis "Efes" kelyje į Barseloną - CSKA?

- " Unicaja" ir "Cibona" - taip pat neblogos komandos, kurių negalime pamiršti. Nors, žinoma, CSKA - pagrindinis priešininkas. "Armiečių" žaidimas man paliko didelį įspūdį. CSKA šiuo metu gerai derinasi jaunų ir patyrusių krepšininkų žaidimas. Beje, jie įgyja malonumą žaisdami. Komanda demonstruoja greitą, nesukaustytą krepšinį, kas ją daro itin pavojingą.

- Jūsų oponentu CSKA sudėtyje taps kur kas labiau patyręs vidurio puolėjas Victoras Alexanderis...

- Taip, tai bus įdomi dvikova. Bet aš nesiruošiu išradinėti ką nors naujo. Pasistengsiu sužaisti kaip sugebu.

- Sprendžiant iš dviejų antrojo etapo rungtynių, kuriose pelnėte 50 taškų, jūs - puikioje formoje.

- Negalima tikėtis, kad aš pelnysiu daug taškų kiekviename susitikime. Mano rezultatyvumas praėjusiose dviejose rungtynėse - pasekmė to, kad aš gaudavau kamuolį gerose pozicijose, išsilaisvindavau iš dvigubos gynybos dėl gerų užtvarų. O jei priešininkas bando laikyti mane vienas prieš vieną, manau aš galiu pelnyti 20 taškų kiekvienose rungtynėse. Pažiūrėsim, ko imsis CSKA.

- Šis sezonas jums greičiausiai bus paskutinis Europoje: daugelio nuomone, jūs jau subrendote žaisti NBA.

- Mano kontraktas su "Efes Pilsen" baigiasi šiais metais, o vėliau pažiūrėsim. Reikės viską gerai apgalvoti. Jei važiuoti į NBA, tik ne tam, kad sėdėti ant atsarginių suolelio.