Kariniauskas: apie sezono atidarymo šou, gautą nuolaidą televizoriui ir "Tauragės" charakterį

Praeitą savaitę Tauragė išgyveno tikrą šventę. Atidaryta naujoji arena, o „Tauragės“ komanda Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“, debiutavo pergale prieš Jonavos „Hipocredit“.

Komandos kapitonas Vaidas Kariniauskas pripažįsta – šventė mieste tikrai jautėsi, o tauragiškiai labiausiai džiaugiasi sugrįžusia miesto vienybe.

Pats V.Kariniauskas surengė solo šou, pelnęs 20 taškų, atlikęs 6 perdavimus ir rinkęs 31 naudingumo balą.

„Fiziškai esu tiesiog sveikas, o emociškai visada buvau stiprus, nesvarbu, žaidžiau gerai ar blogai. Aišku, gal buvo kažkokių duobelių, bet daugiau mažiau visada tikėjau savimi, nes žinojau, kodėl rungtyniauju geriau ar blogiau. Tiesiog turėjau geras rungtynes, nes nejaučiau skausmų, atrodo, pagaliau kelis išgijo ir tikiuosi, tai tęsis“, – pasidžiaugė gynėjas.

Dabar tauragiškių kelyje – Panevėžio „Lietkabelio“ barjeras. Šeštadienio rungtynės Panevėžyje startuos 16.30 val., o jas stebėti galėsite BTV ir „Telia Play“.

Prieš tai LKL.lt pokalbis su V.Kariniausku – apie gerą savijautą, džiuginantį sezono startą ir ieškomą „Tauragės“ susižaidimą.

– Vaidai, kokia nuotaika Tauragėje po sezono atidarymo rungtynių ir pirmosios pergalės?

– Buvo didelė šventė rungtynių metu, o po jų mums nelabai buvo ką švęsti – laimėjome prieš Jonavą. Bet jautėsi, kad mieste tvyro šventės atmosfera, vis tik LKL krepšinio šiame mieste dar nebuvo. Sutinki žmones – dėkoja. Visi sako, kad suvienijome miestą. Kaip tik buvau vaiko futbolo treniruotėje ir vienas priėjo, pasakė: „Ačiū už pergalę“. Žmonės džiaugiasi, kad sukvietėme visus į vieną vietą ir dabar tauragiškiai galės bendrauti labiau.

– Iki sezono atidarymo jau buvote pajautęs iš tauragiškių, kiek jiems svarbus šis žingsnis į LKL, kurią remia „Betsson“?

– Labai jautėsi. Kur tik nueini, į parduotuvę ar pavalgyti, iškart prisistato žmonės. Kiekvienas užduodavo tą patį klausimą: „Na, laimėsite šeštadienį (Juokiasi)“? Man kaip patyrusiam gal tai nesudarė spaudimo, bet tikiu, kad jaunesniems tai galėjo sukelti papildomą jaudulį. Nuėjau į buitinių prekių parduotuvę pirkti televizorių, ten dirbantys vyrukai sako: „Laimėsite? Jei laimėsite, padarysiu nuolaidą“. Tai pažadėjau ir nuolaidą padarė (Juokiasi). Arenoje irgi jautėsi šurmulys, daug žmonių, jausmas arčiau rinktinės ar Europos turnyrų. Tą jausdavau, pavyzdžiui, „vilkuose“ ar rinktinėje, kai prieš rungtynes būdavo daug veiksmo, kamerų ir aplink zujančių žmonių.

– Kaip jums naujoji Tauragės arena? Turite su kuo palyginti, nes jų matęs esate sočiai.

– Labai patinka! Viena geresnių ir jaukesnių, kuriose esu žaidęs. Kažkiek primena naują „Active Vilnius“ areną, nors gal joje ir daugiau vietų. Bet visas artumas, lankai, atmosfera primena sostinės areną. Tie mediniai balkonai irgi suteikia namų atmosferą – aplink nėra vien metalai. Bet gal taip man, kaip žaidžiančiam už „Tauragę“ (Juokiasi).

– Pasidalinkite, kaip sekėsi nuo nulio lipdyti komandą ir visą organizaciją, kuri kilo į aukštesnį lygį?

– Kartais tas šviežumas jaučiasi, kartais – visai nesijaučia. Visi susirinkome iš skirtingų kampų, esu žaidęs tik su Koziu, legionieriai čia pirmąsyk. Su Tomu Rinkevičiumi esu dirbęs tik kaip su asistentu, bet dabar viskas kitaip, kai jis yra vyr. treneris, atsakingas už mūsų rezultatus. Kažkiek jaučiasi, kad dar nesusilipdėme, manau, procesas užtruks, kol rasime vietas, kuriose turime būti.

– Ką kaip kapitonas bandote daryti, kad suvienytumėte ekipos draugus?

– Reguliarūs dalykai: kažkokios vakarienės, pietūs ar išėjimas kavos, bandau visus suvesti, kad pažintų vienas kitą ir suprastų, kas per žmogus kiekvienas yra. Po truputį lipdai, bandai, tariesi su treneriu ir žiūri, kas gausis.

– Kaip manote, kokiame lipdymo ir susižaidimo etape dabar esate?

– Manau, pradiniame. Dar vis tiek nesame pažengę. Daug kur turime vietos tobulėti, surasti stipriausias kiekvieno puses. Treneris irgi jaučia, kad laukia dar daug darbo.

– Kaip legionieriai adaptavosi prie Tauragės aplinkos?

– Pirmą savaitę buvo truputį šokas, nes sportavome senoje salytėje (Juokiasi). Ten atmosfera buvo vienokia, bet perėjus į naują – kitokia. Tada iškart viskas pasikeitė. Įėjus į naują areną net nesijaučia, kad esi mažame Lietuvos miestelyje. Ta arena duoda tikrai daug. Visi patenkinti, nė iš vieno negirdėjau, kad kažkas netenkintų tiek iš komandos, tiek miesto pusės. Kai yra jaunų žaidėjų, gal kitaip, nes energijos daugiau – norisi kažkur išeiti. Pas mus visi vyresni, apie 30 metų, jau ramesni, tiesiog dirbame ir džiaugiamės, kad čia esame.

– T.Rinkevičius buvo minėjęs, kad labiausiai nori matyti komandą, kuri bus konkurencinga kiekvienose rungtynėse. Ar jums treneris taip pat tai akcentuoja labiausiai?

– Taip, ir jis akcentuoja, ir mes patys suprantame. Kalbamės, kad turime kovoti, nesvarbu, prieš ką, ypač namie, prie savo sirgalių ir savo arenoje. Tikiuosi, ji visada bus pilna ir kupina triukšmo. Treneris bando pasakyti, kad kiekviena ataka ir kiekvienas kamuolys svarbus.

– Treneris apie ambicijas kalba kukliai, o kuomet prieina tauragiškiai sirgaliai, kokius jų lūkesčius išgirstate?

– Dabar apie pirmas rungtynes šnekėjo, kad reikia pergalės. Apie antras šneka tą patį. Manau, apie tolesnes sakys tą patį. Ir taip tęsis visą sezoną (Juokiasi). „Ar laimėsite“ – klausimas pagrindinis. Visi nori laimėti, mes kaip žaidėjai irgi to norime. Einame kaip naujokai, pirmas rungtynes laimėjome, bet vos išsitraukėme. Treneris sakė, kad rezultatas ateis, kai kiekvieną ataką priimsime kaip paskutinę. Nesvarbu, ji treniruotėje ar rungtynėse.

– Ar toks banguotumas, kurį rodėte prieš jonaviečius, ir iliustruoja tą pradinę pasirengimo stadiją?

– Taip, galima pažiūrėti ir kitas rungtynes lygoje – kažkas pabėga, kažkas grįžta, net „Žalgirio“ rungtynės su „Gargždais“ buvo nervingos. Apie mus nėra net ką kalbėti. Jaudulys jaučiasi, susižaidimo mažai, treniruočių reikia, vienas kito supratimo – irgi. Svarbiausia – pozityvi energija, taip viskas gerės.

– Ar taip dramatiškai laimėtas pirmas mačas kažkiek parodo tauragiškių charakterį?

– Tikiuosi, kad taip yra ir taip bus (Juokiasi). Kaip bus iš tiesų, pamatysime po daugiau testų. Gal po to rungtynių neištrauksime ir sakysime, kad charakterio neturime.

– Pasirengime nepralaimėjote nieko, ar tai kažkiek įkvėpė komandą pasitikėjimu, ar draugiškų kovų sureikšminti neverta?

– Visi rūbinėje kalbėjome, kad žaidėme ne prieš tuos varžovus, kuriuos sutiksime LKL. Žaidėme su Latvijos komandomis, kurios turėjo jaunesnių žaidėjų, žaidėme su lenkais, kurie davė fizinę kovą, net arti grubumo, tos rungtynės mums pravertė. Su „Neptūnu“ žaidėme be jų keturių gynėjų, praktiškai prieš jaunimą, tad tas mačas praktiškai nieko neparodo. Pasirengime mums daugiau davė treniruotės nei rungtynės, nes super sunkių mačų neturėjome.

Norėjosi prieš kažką pralaimėti, pasižiūrėti, kaip kas rūbinėje reaguoja į pralaimėjimą, kaip po jo atrodo kita treniruotė. Bet tokios patirties neturėjome. Sirgaliai gal ir džiaugiasi, kad nepralaimime, bet kartais geriau gauti malkų, kad po to būtų geriau. Bet dabar jau nebegalime gauti – einame ir kovojame dėl kiekvienos pergalės (Šypsosi).

– Praeitose rungtynėse buvote tas, kuris vedė į pergalę „Tauragę“. Kas pažadino žvėrį jumyse?

– Niekas. Turbūt tai, kad neturėjau skausmų, per vasarą išsigydžiau traumas, o į komandą atėjau būtent tam, kad tempčiau ją savo patirtimi – ne tik taškais ar kitais skaičiais. Reikėjo laimėti, mūsų čiurnas draskantis ir 1 prieš 1 žaidžiantis žmogus gavo 5 pražangas (Donovanas Jacksonas – LKL.lt), pasižiūrėjau – nėra kam žaisti, tai pasiėmiau ant savęs (Šypsosi). Kažkiek pavyko, laimėjome, iki kitų rungtynių visi laimingi.

– Ar galima sakyti, kad fiziškai ir emociškai jaučiatės geriausiai per pastaruosius kelerius metus? Galbūt nuo etapo Utenoje. Ar tai – per skambu?

– Fiziškai esu tiesiog sveikas, o emociškai visada buvau stiprus, nesvarbu, žaidžiau gerai ar blogai. Aišku, gal buvo kažkokių duobelių, bet daugiau mažiau visada tikėjau savimi, nes žinojau, kodėl rungtyniauju geriau ar blogiau. Tiesiog turėjau geras rungtynes, nes nejaučiau skausmų, atrodo, pagaliau kelis išgijo ir tikiuosi, tai tęsis.

– Norite pademonstruoti, kad „Wolves“ ir „Šiauliuose“ sirgaliai nematė tikrojo Vaido?

– Šiauliuose žaidžiau neblogai, tik negaudavau daug laiko, o „vilkuose“ antras sezonas buvo tragiškas, nes Zavackas man neleido operuotis. Sakė: „Eik žaisk“. Kai neleidžia išsigydyti, ir žaidi kaip grybas (Juokiasi). O jei eisi prieš vadovą, prasidės pykčiai ir vis tiek nežaisi. Taip gavosi, kad žaidžiau su tokia koja, kokią turėjau, o dabar tikiuosi, kad viskas su traumomis praeityje.

– Savaitgalį laukia kova su „Lietkabeliu“. Ko tikitės iš šių daugkartinių LKL, kurią remia „Betsson“, prizininkų, kurie sezoną taip pat atsidarė banguotomis rungtynėmis?

– Tikimės kovos, žinome, kad „Lietkabelis“ jau 10 metų žaidžia komandinį krepšinį, suka komandines atakas, to ir tikimės. Ilgų atakų, kovingumo, ką matėme prieš „Juventus“ kai jie panaikino 23 taškų deficitą ir laimėjo. Turime būti pasiruošę kiekvieną ataką kristi ant kamuolio, bėgti į greitą ataką ir tiek.