Į Kauną sugrįžęs J.Mačiulis: derybose su "Žalgiriu" tiesiog netenkino sąlygos

Ketverius metus Kauno „Žalgirio“ ekipos garbę gynusiam Jonui Mačiuliui nesunku vaizduotėje įlįsti į dabartinių žalgiriečių kailį, kadangi praėjusią vasarą puolėjas galėjo grįžti į savo jaunystės klubą. Vis dėlto tuomet Vladimiro Romanovo pasiūlymą atmetęs krepšininkas teigia nė neįtaręs, kad „Žalgirio“ lauks toks įvairiausių išbandymų kupinas sezonas.

„Man paprasčiausiai gaila, kad „Žalgiris“ pateko į tokią padėtį“, – sakė 28-erių žaidėjas, trečiadienį kartu su Atėnų „Panathinaikos“ (Graikija) komanda atvykęs į Lietuvą žaisti Eurolygos rungtynių.

Po dienos jis pirmą kartą gimtajame mieste stos prieš buvusią savo ekipą vilkėdamas užsienio klubo marškinėlius.

J. Mačiulis prisipažįsta, kad per pirmą „Panathinaikos“ ir „Žalgirio“ tarpusavio akistatą Atėnuose jaudinosi labiau nei įprastai, tiesa, įtampa jam nesutrukdė padėti saviškiams švęsti dramatišką pergalę 67:66. Į kauniečių krepšį puolėjas įmetė 7 taškus.

Atsakomajame mače Ūkio banko krizės priblokštam „Žalgiriui“ būtina atsirevanšuoti turnyro lentelės kaimynams didesniu taškų skirtumu.

„Tikimės geros kovos ir pergalės. „Žalgiris“, kaip ir visos kitos komandos, turi savų problemų, bet jie – geri žaidėjai, rungtyniaus namuose, todėl nemanau, kad lengvai sudės ginklus. Taip tikrai nebus“, – apie laukiančią dvikovą atsiliepė „Panathinaikos“ legionierius iš Lietuvos.

– Kokias išvadas padarėte po pirmųjų tarpusavio rungtynių Atėnuose? – paklausėme J. Mačiulio

– Reikia stabdyti „Žalgirio“ geriausius žaidėjus: Marko Popovičių, brolius Lavrinovičius. Jie į „Žalgirio“ žaidimą įneša daugiausiai įvairiapusiškumo.

– Pauliaus Jankūno trauma – didelis smūgis „Žalgiriui“?

– Tikrai taip. Jis buvo vienas iš gynybos ramščių po krepšiu, kovodavo dėl kamuolių, užkamšydavo gynybos spragas, atsivėrusias suklydus gynėjams. Jo netektis tikrai didelė, manau, dabar mums bus truputėlį lengviau.

– Susidaro įspūdis, kad „Žalgirio“ varžovai Eurolygoje kuo toliau, tuo geriau išanalizuoja kauniečių žaidimą ir randa vis efektyvesnių priešnuodžių. Ar tas pats pasakytina ir apie „Panathinaikos“?

– Kiekviena komanda stengiasi išgliaudyti varžovų žaidimą: vieniems tai pavyksta geriau, kitiems – prasčiau. Tiesa, kad „Žalgiris“ žaidžia tokį patį krepšinį nuo pat pirmų rungtynių iki dabar. Žinoma, tai padeda analizuoti jų žaidimą.

– Girdėdamas pranešimus apie „Žalgirio“ finansines problemas dabar džiaugiatės, kad praėjusią vasarą jūsų derybos su Kauno klubu nebuvo vaisingos?

– Taip pasakyti negalima. Man paprasčiausiai gaila, kad „Žalgiris“ pateko į tokią padėtį. Jau antrą kartą... O kalbant apie mūsų derybas, manęs tiesiog netenkino pasiūlytos sąlygos.

– Tuomet nebuvo kilusi mintis, kad Vladimiro Romanovo valdomas klubas anksčiau ar vėliau įkris į tokią duobę?

– Ne, tikrai nebuvo. Vykstant deryboms apie tokią situaciją niekas nė neužsiminė ir netgi negalvojo. Tai, kas vėliau atsitiko, manęs, kaip palaikančio „Žalgirį“, tikrai nedžiugina. Tikiuosi, tie dalykai išsispręs.

– Prieš pusantros savaitės savo gimtadienį paminėjote ypač neįprastai: tądien vykusiame Graikijos taurės finale sirgaliai sukėlė riaušes, buvo nukentėjusių. Tai nesugadino šventinės nuotaikos?

– Ne, gimtadienis kaip tik buvo geras, nes laimėjome taurę. O ten nieko labai baisaus nebuvo: policija kontroliavo įvykius, tik tiek, kad vienas mūsų žaidėjas (Michaelas Bramosas – DELFI) buvo sužeistas. Net nežinau, iš ko į jį pataikė. O man nieko nekliuvo.