Kauno arenos kaina - 420 mln. litų

Daugiau nei 420 milijonų litų - tiek, neoficialiais duomenimis, prancūzų kompanija "Bouygues Batiment International” įvertino Nemuno saloje planuojamos statyti sporto ir pramogų arenos projektą.

"Jeigu jau kalbame apie tokį skaičių, tai tėra preliminari suma. Be to, tiek kainuos ne tik arenos statyba, bet ir įvairūs finansiniai kaštai. Per 25 metus vien palūkanų bankui kiek teks sumokėti”, - prasitarė "Žalgirio” klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas.

Kartu su prancūzais viešoji įstaiga "Kauno Žalgirio rėmėjas” yra įsteigusi konsorciumą, kuris ir statys Kauno areną.

Meras nekalbus

"Konkrečių skaičių dabar tikrai viešai nepasakysiu. Prancūzų verslo plane įvardytos preliminarios sumos mūsų netenkina, todėl paprašėme pateikti papildomas išklotines. Laukia derybos”, - po susitikimo su pagrindiniu Prancūzijos kompanijos derybininku Žanu Legrenu vakar teigė Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius Robertas Stanionis.

Po vakarykščio pokalbio su R.Stanioniu prancūzų derybininkas kartu su kompanijos atstovu Lietuvoje Edmundu Alekna iškart užsuko pas Kauno merą Arvydą Garbaravičių.

"Negalime pasikalbėti”, - išgirdęs "Kauno dienos” klausimą apie sporto rūmus ir susitikimą su prancūzais, atsikirto A.Garbaravičius. Vėliau jis patvirtino tik susitikimo faktą.

Užsiminus, kad preliminari arenos kaina gali siekti apie 420 milijonų litų, meras neslėpė susierzinimo. "Negaliu nieko komentuoti, ar politikai patirs šoką, ar ne. Esu pasirašęs konfidencialumo dokumentus ir rūpinuosi, kad procesas vyktų skaidriai ir nebūtų galimybės korupcijai”, - demagogiškai išvedžiojo Kauno meras.

Derybininkų įgaliojimai neriboti?

"Kauno dienai” paminėjus, kad sporto rūmų kaina siekia apie 420 milijonų litų, R.Stanionis šio skaičiaus nepatvirtino, bet ir nepaneigė.

"Iš tiesų dabartinės prancūzų sumos mūsų netenkina ir bandysime per derybas jas sumažinti. Nesu informuotas, kad prancūzų atstovai gali derėtis tik dėl gana nedidelės sumos. Kiek man žinoma, jų įgaliojimai neriboti”, - tvirtino Savivaldybės administracijos laikinasis direktorius.

Jis pripažino, kad laukia nelengvos derybos. "Mes žadame iki galo atlikti savo darbą ir apie rezultatus informuosime miesto Tarybą. Toliau jau viskas priklausys nuo politikų valios”, - sakė R.Stanionis.

Slepiami skaičiai kelia įtarimų

Realiausią pretendentą į Savivaldybės administracijos direktoriaus postą Arūną Keserauską stebina, kad iki šiol kauniečiai nėra viešai supažindinti su prancūzų pateiktu verslo planu ir jame minimomis sumomis.

"Jeigu pasitvirtins minima suma, ji šokiruoja. Grubiais skaičiavimais, miestui dvidešimt penkerius metus kasmet reikėtų mokėti po apie 20 milijonų litų. Vilniaus savivaldybė už areną kasmet moka apie 2 milijonus litų. Šiauliai rūmų statybai panaudojo vos 6 milijonus litų savų lėšų, o kitą sumą gavo iš kitų šaltinių”, - sakė A.Keserauskas.

Dar praėjusiais metais būdamas Savivaldybės administracijos direktoriumi A.Keserauskas pabandė pakeisti derybininkų grupę. "Dabar jau tampa aišku, kodėl mane eliminavo iš šio proceso. Tikrai nebūčiau tylėjęs, jeigu matyčiau tokią situaciją”, - tikino politikas.

Investuotojų neįvardija

Jeigu Kauno miesto taryba nutartų pasirašyti koncesijos sutartį, arena Nemuno saloje būtų statoma už skolintus pinigus, kuriuos pritrauktų specialiai įsteigtas konsorciumas. Prancūzijos kompanija jame valdo vos 20 procentų akcijų, tačiau būtent jai suteikti įgaliojimai derėtis su Savivaldybe. Likusi dalis priklauso viešajai įstaigai "Kauno Žalgirio rėmėjas”.

G.Navikauskas vakar užsiminė, kad tarp potencialių investuotojų yra ir užsienio, ir vienas Lietuvos bankas. "Bankas "Snoras” taip pat yra minimas”, - užsiminė "Žalgirio” viceprezidentas.

Pagal sutartį Savivaldybė kasmet įsipareigotų mokėti atitinkamą koncesijos mokestį, o po 25-erių metų arena liktų miesto nuosavybe.