Kauno arenos likimas - ir Savivaldybės rankose
Negali pasakyti tikslių skaičių
Savaitės pradžioje nušvitusi viltis, kad Kauno universalios arenos statybos Nemuno saloje klausimas pagaliau pajudės iš mirties taško, dingo taip pat greitai kaip ir atsirado, nes Savivaldybės atstovai BBI pasiūlyme pasigedo konkretumo ir vėl suskubo kalbėti apie derybų nutraukimą.
BBI atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos partneris R.Jurevičius "Verslo savaitei" teigė, kad prancūzų bendrovė tikslių skaičių nepateikia ir aiškios arenos kainos nenustato, nes tam reikalingas techninis projektas, kurio dar nėra.
"Miestui jau yra pateikti preliminarūs skaičiai, kurie toliau turi buti tikslinami pagal užsakovo ir klubo reikalavimus, atsižvelgiant į arenos technini projektą. Be to, nors yra metodai, kuriais remiantis gali buti apskaičiuojama preliminari arenos statybos kaina, tikslesnes kainos nustatymui reikalingas ir pats techninis projektas", - sakė R.Jurevičius
Anot teisininko, BBI šiuo metu negali padaryti techninio projekto, nes konkurso, kurį laimėjo ši bendrovė, sąlygos numato, kad projektavimo darbus, įskaitant ir techninį projektą, koncesininkas turi atlikti tik po sutarties pasirašymo.
"Be to, kad būtų parengtas bei suderintas techninis projektas ir gautas statybos leidimas, koncesininkas turi turėti nuosavybės, nuomos ar kitokias teises į žemės sklypą. Iki sutarties pasirašymo koncesininkas tokių teisių neturi", - pabrėžė advokatas.
Dės pastangas pritraukti ES lėšas
Pasak R.Jurevičiaus, šiuo metu BBI gali garantuoti, kad dės visas pagristas pastangas ir atliks reikalingus veiksmus, kad ES fondų lėšos arenos statybai būtų gautos. Tačiau, kad įvyktų, reikalingas ir miesto bei valstybės dalyvavimas.
"Plačiau šio klausimo komentuoti negalima, kadangi derybose nėra iki galo suderintos miesto ir valstybes dalyvavimo formos", - teigė teisininkas.
Pirmą kartą paskelbus oficialią Kauno arenos kainą buvo teigiama, kad 141 mln. eurų (486 mln. litų) turės sumokėti Kauno miesto savivaldybė ir dar bus siekiama papildomai pritraukti ES lėšų. Dabar sakoma, kad miestas už areną nemokės daugiau kaip 200 mln. litų. Praeitą savaitę prancūzai žadėjo sumažinti arenos kainą 10 proc., nuo pačios arenos kainos (be infrastruktūros) - maždaug 35 milijonais litų ir dabar, perkėlus VIP ložes, - dar 47 milijonais litų. Tačiau arenos kaina vis tiek liktų apie 400 mln. litų. Tokiu atveju iš ES fondų ir valstybės biudžeto lėšų reikėtų papildomai padengti dar net apie 200 mln. litų.
Ar manote, kad tai įmanoma ir, jei taip, kodėl anksčiau nebuvo apie tai kalbama?, - "Verslo savaitė" paklausė "Žalgirio" krepšinio klubo viceprezidento G.Navikausko.
Prancūzų įmonės patirtis rodo, kad tai yra įmanoma. Dabar visa projekto kaina yra apie 440 milijonų litų (su planuojamomis ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis). Noriu pabrėžti, kad projekto kaina nesumažėjo per pusę, kaip kad yra teigiama, ženkliai pasikeitė tik Kauno miesto savivaldybės našta. Anksčiau šis modelis nebuvo siūlomas, kadangi ankstesnioji derybų grupė nekalbėjo apie tai, kad miestas nenori mokėti daugiau nei 200 milijonų litų per visą koncesijos laikotarpį. Tai pakeitė anksčiau keltus reikalavimus, todėl pasikeitė ir arenos finansavimo schema. Anksčiau jau buvo minėta, kad kaina gali tik mažėti, tačiau norėtųsi, kad Savivaldybės suformuota derybų grupė turėtų aiškius tikslus ir juos įvardintų, taupydama derybų laiką, kuris yra labai brangus.
Savivaldybės atstovai teigė, kad prancūzų antradienį pateiktame pasiūlyme nėra nieko konkretaus. Tuo tarpu pirmadienį "Žalgirio" krepšinio klubo interneto tinklalapyje buvo paskelbta informacija, kad būsimosios arenos VIP ložės bus perkeltos žemiau, o tai leis sumažinti arenos aukštį ir gerokai atpiginti projektą.
Prancūzų laiške yra kalbama apie tai, kad jie pasiruošę svarstyti arenos statybų kainos mažinimo galimybę iš saugant mažiausiai 10 000 vietų žiūrovams. Laiške užsimenama apie projekto pakeitimus, o tuo pačiu metu inžinieriai svarsto, kaip techniškai tai galima įgyvendinti. Tai yra viena iš galimybių, tačiau aiškesnę informaciją bus galima pateikti tik atlikus projekto pataisymus.
Ką manote apie dienraštyje "Lietuvos rytas" "Žalgirio" vadovybei mestus kaltinimus organizuojant didelio masto aferą siekiant asmeninės finansinės naudos, bei įtarimus, kad neįdėjus nė lito bus pumpuojami Kauno miesto mokesčių mokėtojų pinigai? Ar įmanoma užtikrinti šių lėšų panaudojimo skaidrumą, kad nekiltų spekuliacijų šiuo klausimu?
Tai, kad kai kurie leidiniai vertina konkurentus pagal savo veiklos principus nėra naujiena. Vadovaudamiesi tokiais principais jie jau yra apjuodinę daugybę žmonių, todėl mūsų tai nestebina. Pagal koncesijos projektą, Žalgirio klubas turės sumokėti 4 procentus viso projekto vertės, o tai yra apie penki milijonai eurų. Šias lėšas klubas skolinsis iš bankų.
O užtikrinti skaidrų lėšų panaudojimą padės daugybė Savivaldybės turimų svertų. Jau dabar jai pateikiamos detalios ataskaitos apie tai, kaip panaudojami visi iš Savivaldybės biudžeto klubui skirti pinigai. Taip bus daroma ir arenos statybų bei operavimo metu. Nepamirškime, kad vadovaujamasi ne tik Lietuvos įstatymais, bet ir ES teisių normomis, tačiau kažkodėl mūsų spauda Europos etikos normų dar nepaiso.
Ar tikimasi, kad už arenos eksploataciją gaunamas pelnas padėtų "Žalgiriui" išsilaikyti pačiam neprašant Savivaldybės paramos? Ar nebijoma, kad arena bus nuostolinga ir Savivaldybei teks dotuoti tiek "Žalgirį", tiek areną?
"Žalgiris" siekia, kad arena dirbtų pelningai. Jau yra parengtas arenos operavimo planas, kurio rengime dalyvavo tarptautinės organizacijos, kurios specializuojasi šioje srityje. Ar arena bus tiek pelninga, kad "Žalgiris" galės išsilaikyti be Savivaldybės paramos sunku pasakyti. Reikia atkreipti dėmesį, kad jai vis dėlto priklauso trisdešimt penki procentai klubo akcijų.
Kai arena dirbs pelningai, yra numatyta riba, kurią viršijęs pelnas bus priskaičiuojamas kaip Savivaldybės koncesijos mokesčio dalis. Tai yra, ta pinigų suma bus atskaičiuojama iš mokesčio, kurį savivaldybė turės mokėti.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.