Kauno sporto arenos laukia ir sportininkai, ir visuomenė

Rugsėjo pabaigoje vykusiame UAB "A.Sabonio "Žalgirio" krepšinio centro valdybos posėdyje, šalia kitų aktualių verslo bei sporto vystymo klausimų, apsvarstyti ir Pramogų bei sporto rūmų statybos Nemuno saloje reikalai.

Posėdyje konstatuota, jog su šios statybos projektavimu ir koncesijos sutarties bei kitų reikalingų dokumentų parengimu susijusi situacija pastaruoju metu ženkliai pagerėjo. Ligšiolinės, nerimą kėlusios problemos sprendžiamos sparčiau, taip, kaip numatyta. Esminis lūžis įvyko, nepaisant visokių nepalankių atsiliepimų, abejonių ir prognozių. Tam pagerėjimui, be abejonės, įtakos turėjo šalies Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo apsilankymas Kaune bei jo patikinimas, kad sporto ir pramogų objekto Nemuno saloje statyba yra verta nacionalinio statuso.

-"Mes visada tikėjome: tie rūmai Nemuno saloje bus, - teigia UAB "A.Sabonio "Žalgirio" krepšinio centro valdybos pirmininko pavaduotojas Gediminas Navikauskas, - todėl valdybos posėdyje apsvarstėme mūsų bendrovės dalyvavimo jų statybos bei eksploatavimo procese galimybes. Esame numatę įsigyti 39 procentus sporto ir pramogų rūmų operatoriaus firmos akcijų. Neatmetame galimybės ateityje kalbėti ir apie didesnio jų kiekio įsigijimą".

Anot G.Navikausko, krepšininkai prancūzų kompanijos "Bouygues Batiment Internacional" parengtą naujos Kauno sporto arenos projektą pamatė truputį anksčiau nei Vyriausybės atstovai ar kiti valdininkai bei politikai. Jiems projektas patiko. Apskritai, sporto visuomenės (ir ne tik jos) įsitikinimu, seniai laikas baigti ginčus ir nesutarimus, nes miestui reikia tokio objekto jau dabar.

"Netgi galima pasakyti: jau vakar reikėjo šios arenos, jos laukia ne tik "Žalgiris", bet ir tarptautinės sporto organizacijos, jos laukia Kaunas ir Lietuva.
Žalgiriečiai džiaugiasi, kad miesto meras Arvydas Garbaravičius yra vienas iš aktyviausių Pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projekto įgyvendinimo propaguotojų ir jam skiria labai daug dėmesio. Beje, į Nemuno salą, kaip į galimą tokio objekto statybos vietą, dar 2000-aisiais projektuotojų bei statytojų dėmesį atkreipė buvęs visų mylimo "Žalgirio" meistrų komandos žaidėjas, dabar - krepšinio veteranų pasaulio ir Europos čempionas, miesto Tarybos narys Gediminas Budnikas. Kai apsispręsta nebestatyti šio objekto gyvenamajame Kalniečių rajone, jis ištarė lemtingą klausimą "O kodėl nepastačius tų rūmų Nemuno saloje?.."

"Kaunas, kartu su kaimyniniais rajonais ir miestais, sudaro centrą, kuris vienija daugiau nei trečdalį Lietuvos - pusantro milijono gyventojų. Modernias sales bei sporto arenas jau turi Vilnius, jas stato kiti miestai. Manau, niekam neturėtų kilti abejonių, jog kauniečiai ir jų artimi kaimynai tikrai verti rūmų, kuriuos pasididžiuodami vadinsime prestižiniais"

Anot Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus, "Vilnius su naująja "Siemens arena" veržliai įžengė į 21-ąjį amžių ir kitus paskatino žengti tokį žingsnį. Kauno miesto savivaldybė bei jos Taryba seniai apsisprendė, ir todėl Lietuvos centro tikrai verti apie 10 tūkstančių žiūrovų talpinantys rūmai bus pastatyti pačiame Kauno centre, Nemuno saloje."

Prancūzų kompanijos siūlomus, specialiai statyti Nemuno saloje pritaikytus rūmus legendinis Arvydas Sabonis apibūdino kaip gražų, šiuolaikinį statinį, kuris ne tik puikiai tarnaus kultūros bei sporto renginiams, bet ir padės Kaunui susiformuoti naują įvaizdį. Pasaulyje garsus sportininkas neišsižada šių žodžių ir trumpam palikęs Lietuvą, dabar esantis Ispanijoje. A.Sabonio firmos atstovai glaudžiai bendradarbiauja su prancūzų projektuotojais bei juristais ir apie besikeičiančią situaciją laiku informuoja savo vadovą.

"Esame tikri, kad Kaunas pasistatys pakankamai gerus rūmus. O geras daiktas turi nemažą kainą - taip yra visame pasaulyje. Manom, tie rūmai bus pastatyti ir tarnaus ne mažiau kaip šimtą metų. Per tą laiką Kaunui tikrai neprireiks statyti kitų panašių objektų. Tačiau noriu pastebėti: mes nesuinteresuoti, kad rūmams statyti būtų išleista neatsakingai daug lėšų, - sako G.Navikauskas. - Nes išlaidumas šiuo atveju mums reikštų ne ką kitą, bet perspektyvą mažiau pasilikti pinigų savo tiesioginei veiklai. O ji iš tikrųjų yra gana plati. Ką tik savo lėšomis pasistatėme treniruočių centrą "Žalgirio" klubo sportininkams - būti kampininke tokio lygio komanda tikrai negali. Turim patirtį, kaip statyti ir statyboms leisti pinigus. Klubo reikmėms kuriame sveikatingumo ir poilsio centrą Kauno rajone, čia pastatysime keletą gyvenamųjų namų mūsų sportininkams. Kol kas esame priversti jiems nuomoti mieste butus, o tai brangiai kainuoja. Mes pakankamai reikliai vertiname ir statinių projektus, ir statybų kaštus".

Savo laiku žalgiriečiai susipažino ir su ankstesniu, architekto Eugenijaus Miliūno grupės parengtu, Pramogų ir sporto rūmų statybos Nemuno saloje projektu. Vertino jį atsargiai, nes ne visi projektuotojų siūlymai patiko. "Pasisakėme prieš arenai siūlomą "U" raidės formos tribūnų išdėstymą, - prisiminė G.Navikauskas. - Tokį išdėstymą, beje, siūlė ir prancūzai. Bet jų pasirinktas originalus sprendimas atverti vieną arenos sieną, leis turėti rūmuose koncertinę sceną, į kurią žvelgs žiūrovai, esantys greta rūmų, saloje. Mums patinka ir prancūzų siūlymas išsaugoti kuo daugiau žaliųjų plotų Nemuno saloje".

Kauno architektų sąjungos pirmininkas Gintaras Balčytis viliasi, kad iki šio objekto statybos pradžios, kaip priklauso, laikantis elementarios tvarkos, rūmų projektas praeis visas derinimo stadijas, kurios - privalomos, statant didelę reikšmę turinčius statinius.

"Jei atvirai, - pripažino architektų gildijos vadovas, - mes nematėme galutinio varianto ankstesnio, Miliūno projekto, bet tikimės, kad šį kartą bus kitaip: projektą įvertinti prancūzai būtinai pristatys Kauno architektų ir urbanistų tarybai. Kol kas apie projektą yra visokių nuomonių - nieko stebėtino, kad architektų nuomonės vienu ar kitu klausimu nesutampa. Aš asmeniškai visada pasisakau už gerą architektūrą, nesvarbu, kas ją darytų, Miliūnas ar prancūzai. Kol kas prancūzų darbe randame daug taisytinų vietų. Jei viskas bus gerai padaryta, smagu bus visiems. Svarbu suderinti visa, kas su tuo objektu Nemuno saloje bus susiję - transporto sistemą, pėsčiųjų srautus ir kt. Ar Nemuno sala tinkama tokiai statybai - atskiras, jau seniai aptartas klausimas. Rūmų statybos vieta įvairiais lygiais išdiskutuota, manau, jau per vėlu būtų ją keisti".

Kauno arenos projekto koordinatorius Kęstutis Kriščiūnas teigia, jog pastaruoju metu beveik kasdien į pasitarimus renkasi miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus Arūno Keserausko įsakymu bei mero Arvydo Garbaravičiaus potvarkiu sudaryta specialistų darbo grupė. Praėjusią savaitę dalis su projekto parengimu bei derinimais susijusių susitikimų vyko Vilniuje. Čia išklausyti abi puses - Savivaldybę ir prancūzų firmą - atstovaujančių advokatų kontorų siūlymai, kaip kuo geriau spręsti žemės, teritorijos nuosavybės bei panašius klausimus, kad būtų laikomasi LR įstatymų bei pripažintų tarptautinio bendradarbiavimo normų. Ir toliau bus aptariamos bei derinamos pozicijos, kad būtų galima papunkčiui priimti rūmų statybos ir eksploatacijos koncesijos sutartį.
Spalio pirmoje pusėje tikimasi turėti jau galutinai parengtus architektūrinius bei urbanistinius Pramogų ir sporto rūmų projektus. Susipažinti su jais būtinai bus sudaryta galimybė ne tik architektams, kitų sričių specialistams ir plačiajai visuomenei. Galutinį sprendimą dėl šio objekto, pretenduojančio tapti Kauno simboliu, priims miesto Taryba.

"Rūmai Nemuno saloje bus statomi viešo ir privataus kapitalo partnerystės dėka. Užsienyje ji nėra naujovė, jau seniai pasiteisino kitose valstybėse, - įsitikinęs Kauno miesto meras Arvydas Garbaravičius. - Ne paslaptis, kad sporto ir pramogų arenos brangiai kainuoja, tačiau į jų statybą įdėtos savivaldybių lėšos anksčiau ar vėliau sugrįžta, gražiai pasitarnauja miesto bendruomenei".